ILIRIADA PORTAL

Sjellja me fėmijėt hiperaktiv

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

29072008

Mesazh 

Sjellja me fėmijėt hiperaktiv





Sjellja me fėmijėt hiperaktiv

Dhurata Kazazi

Qėllimi i kėtij shkrimi ėshtė tė shpjegojmė ēfarė ėshtė hiperaktiviteti dhe mė pas tė ofrojmė disa sugjerime pėr disiplinimin dhe trajtimin e fėmijėve me ketė problem. Tė japim informacion se si tė sillemi me kėta fėmijė, nė mėnyrė qė tė arrijmė tė zbusim lėvizjet e tyre tė pakontrolluara, tė rrisim pėrqendrimin e tyre nė detyrat e shkollės dhe tė parandalojmė sjellje agresive qė ky fėmijė mund t’i kryejė nesėr kur tė rritet, duke dėmtuar shoqėrinė. Fėmija mund tė ketė probleme psikologjike, vetėvlerėsim tė ulėt e deri nė depresion, si rezultat i refuzimit nga tė tjerėt, duke mos i kushtuar vėmendje.

Hiperaktiviteti, i quajtur gjithashtu keqfunksionim minimal i trurit, pėrkufizohet si lėvizje e tepruar dhe e pakontrolluar. Ai pėrfshin shpėrqendrim, paaftėsi pėr tė qėndruar qetėsisht i ulur nė njė karrige. Njė pjesė e mirė e kėsaj sjelljeje ėshtė pjesė e natyrės sė kėtyre fėmijėve dhe duhet konsideruar e lindur, pra, njė mosfunksionim normal i trurit, qė mund tė ketė ardhur si pasojė e lindjes. Por, edhe faktori social luan njė rol shumė tė rėndėsishėm, si sillen prindėrit me tė, mėsuesit, a pėrdorin ata forcėn, tė bėrtiturat pėr tė disiplinuar kėta fėmijė.

Teknikat qė mund tė pėrdorin prindėrit:

Teknika e qetėsimit me anė tė sė cilės i mėsojmė fėmijės se si tė qetėsohet dhe tė qėndrojė i qetė duke bėrė ushtrime frymėmarrjeje dhe duke qetėsuar grupe tė ndryshme muskujsh. Gjithmonė kėtė bėjeni si njė lojė. Meqė fėmija nuk ėshtė i aftė tė kontrollojė ndjenjat, mund tė aplikojmė muskujt e fėmijės. Nė qoftė se mundohemi t’i mėsojmė ushtrimet e qetėsimit, ndjenja e kontrollit rritet dhe problemi zgjidhet. Kur kontrollin e vetėdijshėm tė fėmijės e pėrqendrojmė mbi muskujt, i tregojmė atij se mundet t’i kontrollojė e t’i qetėsojė ata.

Modelimi, me anė tė sė cilės vetė prindi praktikon sjelljen qė pret tė kryhet nga fėmija. Fėmija merr si model sjelljet e prindit dhe mundohet t’i aplikojė ato nė jetėn e pėrditshme. Gjithmonė prindi, duke i dhėnė kurajė dhe, pasi e ka luajtur njė herė vetė rolin, i kėrkon fėmijės tė luajė, duke e pyetur si ndihet kur kryen sjellje tė tilla, dhe pastaj, duke parė edhe sjelljen e kundėrt tė mėsuar, do tė vėrejė se nuk ėshtė e pamundur tė ndryshojė. Mund tė realizojmė edhe njė plan ditor ku tė shkruajė sa herė nė ditė ka kryer sjellje hiperaktive, si veproi, sa minuta zgjati sjellja, cilat ishin emocionet. Duke parė se sa shumė sjellje tė tilla ka kryer gjatė ditės, do tė arrijė t’i pakėsojė, nė fillim duke zvogėluar kohėn e zgjatjes, pastaj nga pak duke e eliminuar.

Siguro shpėrblime dhe ndėshkime

Shpėrble fėmijėn kur sillet mirė. Kėto shpėrblime janė si materiale, ashtu edhe shpirtėrore, si: tė pėrqafuarit, tė puthurit, etj. Gjithashtu, fėmija ndėshkohet, nė qoftė se ai ka dėshtuar nė arritjen e detyrės, por asnjėherė ndėshkim fizik, si tė goditurit, shpullat etj, tė cilat nuk janė efektive, sepse ata janė shumė tė ndjeshėm ndaj kėtij keqtrajtimi dhe kjo gjė rrit dozėn e hiperaktivitetit. Flisni me zė tė ulėt dhe ngadalė, pėrmbani emocionet. Shmangni qėndrimet negative si: “Ndal”, “Mos e prek atė”, “Jo” etj.

Vazhdo shpėrblimet dhe ndėshkimet

Kjo do ta ndihmojė fėmijėn qė tė rregullojė sjelljen e tij, pasi ajo nuk ndryshon pėr njė ditė, por duhet njė punė sistematike. Duhet filluar me gjėra tė vogla, para se tė kėrkohet njė kontroll i madh i sjelljes sė tij.

Largo shpėrqendrimet

Muzika e lartė, lojėrat kompjuterike, televizioni janė shumė nxitėse pėr fėmijėn dhe e pengojnė atė tė pėrqendrohet nė detyrėn kryesore. Duhen vendosur rregulla se kur duhen pėrdorur ato. Gjithashtu, kur ėshtė e mundur duhen shmangur vendet e zhurmshme, si pazare apo tregje.

Organizimi dhe rregulli nė shtėpi

Nė qoftė se fėmija ka vende tė veēanta pėr lodrat, detyrat e tij dhe mjetet e tjera, vendosja nė vendin e tyre dhe vendosni emėrtimin pėrkatės, kėshtu qė fėmija do ta ketė mė tė lehtė pėr t’u mėsuar me rregullin.

Zvogėlimi i mundėsive

Ndihmoje fėmijėn qė tė marrė vendime tė mira, duke i dhėnė 2 - 3 mundėsi nė atė qė ai duhet tė bėjė, nė mėnyrė qė tė zvogėlohet shpėrqendrimi i tij.

Shpenzoni mė shumė kohė me fėmijėn

Nėnat duhet tė mėsohen tė kontrollojnė mėnyrat se si ato veprojnė me fėmijėt e tyre. Ėshtė mirė qė ato tė mbajnė shėnime pėr format e reagimit tė fėmijės, qė sė bashku me kėshilluesin, me seancat e ndihmės tė vendosen pėr forma tė tjera pune.

Komuniko drejt dhe mirė me tė

Teknika e te prekurit ka dhėnė rezultat. Mė mirė se tė bėrtasėsh mund ta prekėsh fėmijėn, duke e mėsuar dhe drejtuar atė.

Demonstroni detyra tė reja ose tė vėshtira duke pėrdorur veprimin e shoqėruar nga shpjegime tė shkurtra, tė qarta, dhe tė qeta. Pėrsėriteni demonstrimin derisa ai tė mėsohet.

I jepni atij pėrgjegjėsi

Detyra duhet tė jetė brenda kapacitetit tė tij, megjithėse detyra mund tė kėrkojė shumė mbikėqyrje nga ana juaj. Pranimi dhe dallimi i pėrpjekjeve tė tij nuk duhen harruar.

Si pėrfundim, mund tė them se prindėrit nėse duan t’i ndihmojnė fėmijėt, kanė nė dorė shumė gjėra. Me punė, pėrkushtim e kėmbėngulje gjithēka arrihet, asgjė nuk ėshtė e pamundur. Mendoj se teknikat e shpėrblimit dhe e ndėshkimet janė ndihmuesi kryesor pėr kėta fėmijė



C

ad

Numri i postimeve: 4185
Reputation: 58
Points: 18361
Registration date: 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

Sjellja me fėmijėt hiperaktiv :: Komentet

Mesazh prej Fri Jun 18, 2010 4:59 pm nga ali popaj

Sjellja me fėmijėt hiperaktiv

Dhurata Kazazi

Qėllimi i kėtij shkrimi ėshtė tė shpjegojmė ēfarė ėshtė hiperaktiviteti dhe mė pas tė ofrojmė disa sugjerime pėr disiplinimin dhe trajtimin e fėmijėve me ketė problem. Tė japim informacion se si tė sillemi me kėta fėmijė, nė mėnyrė qė tė arrijmė tė zbusim lėvizjet e tyre tė pakontrolluara, tė rrisim pėrqendrimin e tyre nė detyrat e shkollės dhe tė parandalojmė sjellje agresive qė ky fėmijė mund t’i kryejė nesėr kur tė rritet, duke dėmtuar shoqėrinė. Fėmija mund tė ketė probleme psikologjike, vetėvlerėsim tė ulėt e deri nė depresion, si rezultat i refuzimit nga tė tjerėt, duke mos i kushtuar vėmendje.

Hiperaktiviteti, i quajtur gjithashtu keqfunksionim minimal i trurit, pėrkufizohet si lėvizje e tepruar dhe e pakontrolluar. Ai pėrfshin shpėrqendrim, paaftėsi pėr tė qėndruar qetėsisht i ulur nė njė karrige. Njė pjesė e mirė e kėsaj sjelljeje ėshtė pjesė e natyrės sė kėtyre fėmijėve dhe duhet konsideruar e lindur, pra, njė mosfunksionim normal i trurit, qė mund tė ketė ardhur si pasojė e lindjes. Por, edhe faktori social luan njė rol shumė tė rėndėsishėm, si sillen prindėrit me tė, mėsuesit, a pėrdorin ata forcėn, tė bėrtiturat pėr tė disiplinuar kėta fėmijė.

Teknikat qė mund tė pėrdorin prindėrit:

Teknika e qetėsimit me anė tė sė cilės i mėsojmė fėmijės se si tė qetėsohet dhe tė qėndrojė i qetė duke bėrė ushtrime frymėmarrjeje dhe duke qetėsuar grupe tė ndryshme muskujsh. Gjithmonė kėtė bėjeni si njė lojė. Meqė fėmija nuk ėshtė i aftė tė kontrollojė ndjenjat, mund tė aplikojmė muskujt e fėmijės. Nė qoftė se mundohemi t’i mėsojmė ushtrimet e qetėsimit, ndjenja e kontrollit rritet dhe problemi zgjidhet. Kur kontrollin e vetėdijshėm tė fėmijės e pėrqendrojmė mbi muskujt, i tregojmė atij se mundet t’i kontrollojė e t’i qetėsojė ata.

Modelimi, me anė tė sė cilės vetė prindi praktikon sjelljen qė pret tė kryhet nga fėmija. Fėmija merr si model sjelljet e prindit dhe mundohet t’i aplikojė ato nė jetėn e pėrditshme. Gjithmonė prindi, duke i dhėnė kurajė dhe, pasi e ka luajtur njė herė vetė rolin, i kėrkon fėmijės tė luajė, duke e pyetur si ndihet kur kryen sjellje tė tilla, dhe pastaj, duke parė edhe sjelljen e kundėrt tė mėsuar, do tė vėrejė se nuk ėshtė e pamundur tė ndryshojė. Mund tė realizojmė edhe njė plan ditor ku tė shkruajė sa herė nė ditė ka kryer sjellje hiperaktive, si veproi, sa minuta zgjati sjellja, cilat ishin emocionet. Duke parė se sa shumė sjellje tė tilla ka kryer gjatė ditės, do tė arrijė t’i pakėsojė, nė fillim duke zvogėluar kohėn e zgjatjes, pastaj nga pak duke e eliminuar.

Siguro shpėrblime dhe ndėshkime

Shpėrble fėmijėn kur sillet mirė. Kėto shpėrblime janė si materiale, ashtu edhe shpirtėrore, si: tė pėrqafuarit, tė puthurit, etj. Gjithashtu, fėmija ndėshkohet, nė qoftė se ai ka dėshtuar nė arritjen e detyrės, por asnjėherė ndėshkim fizik, si tė goditurit, shpullat etj, tė cilat nuk janė efektive, sepse ata janė shumė tė ndjeshėm ndaj kėtij keqtrajtimi dhe kjo gjė rrit dozėn e hiperaktivitetit. Flisni me zė tė ulėt dhe ngadalė, pėrmbani emocionet. Shmangni qėndrimet negative si: “Ndal”, “Mos e prek atė”, “Jo” etj.

Vazhdo shpėrblimet dhe ndėshkimet

Kjo do ta ndihmojė fėmijėn qė tė rregullojė sjelljen e tij, pasi ajo nuk ndryshon pėr njė ditė, por duhet njė punė sistematike. Duhet filluar me gjėra tė vogla, para se tė kėrkohet njė kontroll i madh i sjelljes sė tij.

Largo shpėrqendrimet

Muzika e lartė, lojėrat kompjuterike, televizioni janė shumė nxitėse pėr fėmijėn dhe e pengojnė atė tė pėrqendrohet nė detyrėn kryesore. Duhen vendosur rregulla se kur duhen pėrdorur ato. Gjithashtu, kur ėshtė e mundur duhen shmangur vendet e zhurmshme, si pazare apo tregje.

Organizimi dhe rregulli nė shtėpi

Nė qoftė se fėmija ka vende tė veēanta pėr lodrat, detyrat e tij dhe mjetet e tjera, vendosja nė vendin e tyre dhe vendosni emėrtimin pėrkatės, kėshtu qė fėmija do ta ketė mė tė lehtė pėr t’u mėsuar me rregullin.

Zvogėlimi i mundėsive

Ndihmoje fėmijėn qė tė marrė vendime tė mira, duke i dhėnė 2 - 3 mundėsi nė atė qė ai duhet tė bėjė, nė mėnyrė qė tė zvogėlohet shpėrqendrimi i tij.

Shpenzoni mė shumė kohė me fėmijėn

Nėnat duhet tė mėsohen tė kontrollojnė mėnyrat se si ato veprojnė me fėmijėt e tyre. Ėshtė mirė qė ato tė mbajnė shėnime pėr format e reagimit tė fėmijės, qė sė bashku me kėshilluesin, me seancat e ndihmės tė vendosen pėr forma tė tjera pune.

Komuniko drejt dhe mirė me tė

Teknika e te prekurit ka dhėnė rezultat. Mė mirė se tė bėrtasėsh mund ta prekėsh fėmijėn, duke e mėsuar dhe drejtuar atė.

Demonstroni detyra tė reja ose tė vėshtira duke pėrdorur veprimin e shoqėruar nga shpjegime tė shkurtra, tė qarta, dhe tė qeta. Pėrsėriteni demonstrimin derisa ai tė mėsohet.

I jepni atij pėrgjegjėsi

Detyra duhet tė jetė brenda kapacitetit tė tij, megjithėse detyra mund tė kėrkojė shumė mbikėqyrje nga ana juaj. Pranimi dhe dallimi i pėrpjekjeve tė tij nuk duhen harruar.

Si pėrfundim, mund tė them se prindėrit nėse duan t’i ndihmojnė fėmijėt, kanė nė dorė shumė gjėra. Me punė, pėrkushtim e kėmbėngulje gjithēka arrihet, asgjė nuk ėshtė e pamundur. Mendoj se teknikat e shpėrblimit dhe e ndėshkimet janė ndihmuesi kryesor pėr kėta fėmijė

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi