ILIRIADA PORTAL

Ish tė burgosurit politikė, tė zhgėnjyer nga qeveria dhe politika

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

22022009

Mesazh 

Ish tė burgosurit politikė, tė zhgėnjyer nga qeveria dhe politika




Dita e rrėzimit tė simboleve tė komunizmit pas 18 vitesh i gjen tė pėrndjekurit mė tė persekutuar se kurrė
Ish tė pėrndjekurit vazhdojnė tė ngelen edhe nė ditėt e sotme shtresa mė e viktimizuar e shoqėrisė shqiptare. Tė gjitha pushtetet qė kanė ardhur janė munduar tė tallen dhe pėrbuzin kėtė shtresė duke u sjellė nė mėnyrėn mė ēnjerėzore me mijėra njerėz qė i shpėtuan tmerreve tė regjimit komunist. Pushtetet e ardhura pas vitit 1991 u sollėn me tė persekutuarit nė tė njėjtėn linjė qė pėrcaktoi “katovica” e famshme, duke i mbajtur sa mė larg nga pushteti, nga rehabilitim dhe duke i lėnė nė mjerim dhe pėrbuzje. Qeveria e Sali Berishės i mashtroi me letra me vlerė tė cilat ngelėn nė sirtarėt dhe dyshekėt e tyre si njė ėndėr e parealizuar, ndėrkohė qė dhe sot e kėsaj dite Shqipėria nuk ėshtė ndarė pėrfundimisht nga krimet e diktaturės. Ligji i dosjeve i rrėzuar nga gjykata Kushtetuese, e pėrbėrė nga njerėz tė cilėt kanė qenė shėrbėtorė tė regjimit dhe kanė firmat e tyre nė njė sėrė vrasjesh apo dėnimesh me vdekje, firmosi edhe njė tjetėr dėnim pėr ligjin i cili megjithėse i keq dėnonte nė njė farė mėnyre tė kaluarėn komuniste. Nė kuadėr tė Ditės sė Ndėrtimit tė Viktimave tė Sistemit Komunist, nė ambientet e muzeut Historik Kombėtar dhe tė hapjes sė njė ekspozite nė “Nderim Viktimave tė Sistemit Komunist", tė mbijetuar dhe bashkėvuajtės tė atij regjimi, pohuan pėr gazetėn “Sot”, se ndjehemi tė fyer dhe tė zhvlerėsuar nga politika postkomuniste, sepse ajo nuk u angazhua asnjėherė seriozisht pėr dėmshpėrblimin tonė moral dhe material. Sipas tyre, tė dy forcat e mėdha politike, e kanė shfrytėzuar ligjin e ndarjes nga e kaluara, pra atė tė “Lustracionit”, pėr interesa tė ngushta politike aktuale.
Njė nga tė pėrndjekurit politikė zoti Besim Ndregjoni thotė se: “Vota e ish tė pėrndjekurve do tė tė jetė kundėr qeverisė nėse dėmshpėrblimi prej 2 miliardė nuk nis brenda 15 marsit siē ishte premtuar”. Besim Ndregjoni deklaron se kjo kategori nuk do tė tolerojė shtyrjen e afatit me ligje tė tjera shtesė. "Nuk ka asnjė tė drejtė qeveria tė ndalojė ligjin e dėmshpėrblimit. Nė qofte se nė baze tė ligjit kėto nuk e zbatojnė vendimin, atėherė dhe ne do t’u pėrgjigjemi kėtyre me ligj si shkelės tė ligjit", tha Besim Ndregjoni. Njė kusht tjetėr qė do tė pėrcaktojė destinacionin e votės sė ish tė pėrndjekurve politikė, ėshtė dhe pėrafrueshmėria e tyre nė Parlament. "Qeveria duhet tė jetė nė partneritet me ne nėse do tė marr votėn tonė. Nė votėn kėsaj radhe si tė pėrndjekur politike, si pronarė do ta japim duke i paraqitur partneritetin qeverisė, duke i paraqitur kandidaturat tona", vijoi Ndregjoni. Pak kohė mė parė mazhoranca solli nė Kuvend njė draft qė parashikonte zgjerimin e rrethit tė pėrfituesve nga dėmshpėrblimmi. Por Ministria e Financave e kundėrshtoi atė sepse fatura shtesė rrezikonte tė digjte fondin e 2009. Ndėrkohė qė shumė tė tjerė shprehen se pėr shtresėn e tė persekutuarve dhe tė ish pronarėve ėshtė ndjekur politika e pėrbuzjes dhe jo e rehabilitimit.

***********************************************************
Kryetari i Shoqatės tė Burgosurve Politikė, Tanush Kaso,
“Shoqata jonė pėrfshin vetėm tė burgosur politikė dhe familjarėt e tyre. Qėllimi i saj ėshtė integrimi i kėsaj shtrese nė rrugė demokratike. Kohėt e fundit, ne i kemi bėrė njė kėrkesė Gjykatės Kushtetuese nė lidhje me Ligjin e Dėmshpėrblimit, i cili ka disa mangėsi, ndėrkohė qeveria na ka premtuar se do ta rishohė kėtė ligj. Tė gjithė ne si anėtarė tė kėsaj shoqate jemi tė shqetėsuar jo vetėm pėr veshjen me nuanca politike tė kėtij ligji, por edhe pėr qėndrimin e mbajtur nga ndėrkombėtarėt pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit nė Shqipėri. Ndėrkohė, nga Kėshilli i Evropės kanė ardhur dy projekt-rezoluta; njėra nė vitin 1996 e cila kaloi nė heshtje dhe nuk dha asnjė rezultat, dhe tjetra 10- vjet mė vonė, pra nė vitin 1996, e cila pati fatin e tė parės. Komunizmi si ideologji ka rėnė nė Shqipėri, por gjurmėt e tij janė tė freskėta nė shpirtrat tanė. Pėr kėtė arsye, ne jemi pro hapjes sė dosjeve, jo pėr t’u hakmarrė, por pėr tė parė njeri-tjetrin dhe secili tė zė pozicionin social ashtu siē i takon”, u shpreh kryetari i Shoqatės tė Burgosurve Politik. Qeveria aktuale nė pushtet ka mbajtur njė qėndrim jo korrekt ndaj ish tė pėrndjekurve politik, ndėrkaq, ne kemi shprehur pakėnaqėsinė tonė tek tė gjitha ambasadat e huaja nė Shqipėri, sidomos tek ajo Amerikane dhe Britanike. Ish i pėrndjekuri politik, pas dy dekadash demokraci, ndjehen akoma tė persekutuar dhe tė lėnduar nga qėndrimi i mbajtur ndaj tyre”.
********************************************************
Bafqar Hazir Mema, i internuar pėr arsye politike
“Ne, si kategoria mė e vuajtur nga regjimi komunist, kemi pritur dhe kėrkojmė mė shumė nga Partia Demokratike, tė paktėn ata qė na kanė dėnuar persekutuar ne dhe na kanė pushkatuar tė afėrmit tonė, mos tė qėndrojnė sot nė disa institucione shumė tė rėndėsishme tė vendit, si gjykata, prokurori etj. Jam nga Kuksi dhe qė kur isha 2- vjeē, pra nė vitin 1945 mė internuan bashkė me vėllezėrit dhe motrat nė Berat-Tepelenė deri mė 1951, natyrisht pėr arsye politike. Familja ime nė atė kohė pėrbėhej nga 14- anėtarė. Babai im, Sulajman Mema, vdiq gjatė internimit nga vuajtjet e mundimshme dhe uria. Mė pas mua dhe vėllezėrve tė mi na u ndalua kategorikisht shkollimi. Pas viteve 90’, me vėshtirėsi tė mėdha, bėra rivarrimin babait. Grumbullin e kockave tė tij i gjeta me ndihmėn e disa bashkėvuajtėsve gjatė internimit, tek Mullinj e Tepelenės. Aty pranė meje ishin edhe 2000 veta tė tjerė, tė cilėt kėrkonin eshtrat e tė afėrmve tė tyre. Nga qeveria nė pushtet, nuk kėrkoi tė hakmerrem, por kėrkoj qė ata qė mė vranė babin tė mos jenė sot funksionar gjykatash dhe prokurorish. Dhe sė fundmi, dy forcat e mėdha politike duhet tė bėjnė nė marrėveshje pėr sa i pėrket Ligjit tė lustracionit”.
*******************************************
Avni Xhomaēi, ish i dėnuar me vdekje

“ Jam nga Kolonja dhe isha vetėm 17- vjeē kur mė dėnuan me vdekje bashkė me babanė. Babanė e pushkatuan sipas vendimit, ndėrsa mua mė falėn ngaqė isha shumė i ri nė moshė, por megjithatė tre nga vėllezėrit e mi, patėn fatin e tim ati. Mė pas ndaj meje u ndėrmorėn njė sėrė kufizimesh, si pėr shkollimin ashtu dhe pėr profesionin qė do tė bėja. Siē e sheh dhe vetė, sot jam shumė i emocionuar nga pėrkujtimi qė sapo u zhvillua, ai mė kujtoj shumė brenga tė kahershme. Dua tė them se tashmė nuk ka shumė rėndėsi dėmshpėrblimi material pėr klasėn tonėn sepse pjese mė e madhe e tė pėrndjekurve nuk janė gjallė, pjesa tjetėr janė nė njė moshė tė thyer, por tė paktėn, qeveria mos tė tallet me kėtė klasė sot, duke na premtuar fushatė pas fushate dėmshpėrblimin e sigurt e ish tė pėrndjekurve politik sa pėr tė fituar pushtetin”.

****************************************
Mark Gjon Alia, ish i burgosur
“Pėrveēse dua tė rrėfej paksa dramėn familjare dhe personale tė shkaktuar nga sistemi komunist, sė pari dua tė shpreh vlerėsimin dhe mirėnjohjen pėr aktivitetin sotėm si respekt kushtuar viktimave tė pafajshme. Kur isha 17- vjeē, mė dėnuan me 5- vite burg, pėr arsye pėrgatitje pėr rrėzimin e Pushtetit Popullor dhe arratisje nga Shqipėria. Pas viteve 90’ kam botuar disa libra nė lidhje me dėmshpėrblimin e ish tė burgosurve politik, nė tė cilėt shpreh zhgėnjimin e thellė pėr zhvlerėsimin qė i ėshtė bėrė kėsaj shtrese sociale. Sipas mendimit tim kjo klasė ka tė drejtė t’i rikthen sadopak vlerat morale dhe materiale. Sipas tij, gjėrat kanė arritur nė atė pikė, ku vihen nė dyshim nėse krimet e komunizmit kanė qenė tė drejta apo jo. Hapja e dosjeve pa nuanca politike dhe prapavija elektorale do tė ishte njė ngushėllim i thellė pėr tė gjithė tė lėnduarit e ish tė burgosurve politik. Pėr kėto 20- vitet e fundit, pėr integrimin e kėsaj shtrese janė bėrė gjėra shumė sipėrfaqėsore dhe modeste. Ndėrsa aktiviteti qė u zhvillua sot, nė “Nderim Viktimave tė Sistemit Komunist", mė kujtoi tė gjitha dhimbjet dhe tmerret e kaluara”.
********************************************
Nazmi Selimja ish i pėrndjekur politik
“Kam kaluar vite tė dhimbshme, pjesėn mė tė vyer tė jetės time, nė kampin e Beratit, Tepelenės dhe atė tė Kuēovės qė nga viti 1945-1950. “Na internuan tė 10 anėtarėt e familjes, vetėm gjyshen lanė nė shtėpi, e cila kish vdekur pas disa mė vonė. Babai u arratis, xhaxhai u vrau veten para se tė kapej nga sigurimi, kurse xhaxhain tjetėr e dėnuan me burgim tė pėrjetshėm”, tha ai. Ndėrkaq, shtoi se nė aktivitetin qė u mbajt sot nė pėrkujtimin e viktimave te shkaktuara nga sistemi komunist, mu kujtuan tė gjitha vuajtjet dhe kockat e tyre, tė cilat mė therin thellė nė vetėdije. “Ėshtė pėr tė tė ardhur vėrtetė keq, kur shikoj se nė kohėn qė jetojmė sot, shoqėria jonė po vuan akoma nga forma tė tjera diktature”.

*******************************************
Rami Monaku, ish i pėrndjekur politik
“Mė internuan bashkė me familjen nė kampin e Shyllasit tė Fierit. Atėherė isha 5- vjeē dhe mbaj mend qė pushkatuan dy vetė nga familja ime. Nė kėtė kohė tė paktėn flasim lirshėm, por gjithsesi ndjehem shumė i fyer nga politikanėt e sotėm pėr ngurrimin qė shfaqin pėr dėmshpėrblimin e ish tė burgosurve komunist. Ne nuk jemi shkėputur akoma nga e kaluara e hidhur dhe ata qė firmosėn varjen dhe pushkatimin tonė drejtojnė sot institucione tė rėndėsishme. Unė shpresoj nė demokraci dhe se ligji i dosjeve do tė rregullohet duke u miratuar sė shpejti.”

*************************************
Shaqir Myfaraj, ish i internuar
“Nė vitin 1953 sistemi komunist mė pushkatoj babanė pa gjyq, me motivin –pėrgatitje pėr rrėzimin e pushtetit popullor dhe arratisje nga atdheu, ndėrsa unė linda dhe u rrita nė kampin e internimit tė Beratit. Nė lidhje me dėmshpėrblimin e ish tė pėrndjekurve politik, mund tė them se ishte njė ndėr premtimet elektorale tė radhės, e cila bashkė me hapjen e dosjeve tė bashkėpunėtoreve tė sigurimit tė shtetit do tė premtohet sėrish nė fushatėn e radhės. Ato qė kemi kaluar nuk mund tė dėmshpėrblehen mė nė asnjė lloj forme”.
*************************************************
Zija Jaku, i internuar nga sistemi komunist
“Kam qenė i internuar nga viti 1950-1959, ndėrsa vėllain ėshtė dėnuar mė burgim dy herė. Shumė njerėz nuk i njohin vuajtjet tona ngaqė nuk i kanė pėrjetuar vetė. Ekspozita e hapur me portretet e viktimave tė shkaktuara nga rrėgjimi komunist ishte njė akt shumė fisnik dhe mirėnjohės, por me keqardhje dua tė shtoi se shumė tė tjerė tė zhdukur dhe pushkatuar nuk u ka mbetur as portret dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishmja u kanė humbur eshtrat”.
************************************************************
Shyqyri Arshi Toska, i internuar nga sistemi komunist
“Jam nga Mallakastra dhe 40- vite nga jeta ime i kam kaluar nėpėr kampet e internimit gati nė tė gjithė Shqipėrinė. Megjithėse kam qenė invalid, kam punuar gjithmonė nėpėr miniere, kėneta dhe ndėrtim. Nga familja ime kemi pasur tė pushkatuar, ndėrsa atyre qė i mbijetuan barbarisė iu ndaluan shumė tė drejta. Tashmė nė kėtė moshė qė kam nuk mė intereson asnjė lloji shpėrblimi pėr ato ēka kam vuajtur, vetėm dua tė mė njihet djersa qė kam derdhur duke punuar ditė e natė pėr tė ndėrtuar atė sistem”.
********************************************************************************
Qazim Ahmet Xhombaē (Kolonjė), ish i internuar nga sistemi komunist
“Sistemi komunist mė internoi nga viti 1968-1990, ndėrsa dy anėtar nga familja ime i kanė pushkatuar dhe katėrt i burgosėn. Megjithėkėtė, tek unė nuk ekziston asnjė ndjenjė hakmarrje pėr ata qė mė masakruan shpirtėrisht dhe fizikisht. Zvarritja qė po i behėt ligjit tė lustracionit, ka nė themel elemente nga tė dyja palė qė kanė frikė nga ky ligj ngase mund t’iu vihet nė dyshim posti, tė cilin ata mbajnė. Kjo zhurmė mediatike qė po i behėt kėtij ligji, zhvillohet krejtėsisht pėr arsye politike, dhe jo sepse po u digjet shpirti krerėve tė tė dyja partive pėr kthimin e vlerave tė
SOT
avatar
ILIRI

Numri i postimeve : 4304
Reputation : 46
Points : 22833
Registration date : 06/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.iliriadaportal.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: diggdeliciousredditstumbleuponslashdotyahoogooglelive

Ish tė burgosurit politikė, tė zhgėnjyer nga qeveria dhe politika :: Komentet

avatar

Mesazh prej Sun Feb 22, 2009 1:58 pm nga blu

Mire qe qenkan zhgenjyer nga PD po ta dine se EDVINI e ka thene publikisht se nuk e ka fare ne program demshperblimin e ish pronareve dhe ish te perndjekurve . Le te zgjedhin se 2 jane alternativat PD ose PS =PPSH qe i vrau i burgosi e i internoi.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Sun Feb 22, 2009 2:49 pm nga flutura

un mendoj se qendrimi i ish te perndjekurve duhet kuptuar drejt ato jane shtresa me e pervuajtur e shoqerise dhe shtresa qe pothuajse nuk korren asgje nga frytet e demokracise

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Sun Feb 22, 2009 11:20 pm nga interesanti

ēfaredo qe te thone voten do ja japin bersidhes se skan si ja bejn

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Mon Feb 23, 2009 6:56 pm nga nardlushnja

interesanti shkruajti:ēfaredo qe te thone voten do ja japin bersidhes se skan si ja bejn

me duket se i ka zene rob Berisha ata.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Mon Feb 23, 2009 8:21 pm nga ad

Ata jane te detyruar te bejne zgjedhjen me te mire te alternativave qe paraqiten.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Tue Feb 24, 2009 6:46 pm nga nardlushnja

Teuta shkruajti:Ata jane te detyruar te bejne zgjedhjen me te mire te alternativave qe paraqiten.

Te zhgenjyer nga qeveria dhe te derrmuar nga opozita ........cila eshte alternativa me e mire??????

Jam i bindur se do te mbeten te zhgenjyer,ashtu sikurse gjithe populli shqiptar

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Tue Feb 24, 2009 7:25 pm nga emigranti

Alternativa me e mire eshte te krijojne partine etyre politike. aktualisht ato jane e vetmja shtrese qe nuk perfaqsohen nga asnje parti politike. Balli apo Legaliteti jane parti qe kane rene ne duart e njerzve qe ka instaluar Berisha dhe jane kthyer ne satelite te PD. Atehere e vetmja alternatuve mbetet krijimi i nje partie politike qe do te marre persiper bashkimin nen nje flamur politik te te gjithe ish te perndjekurve dhe mbeshtetesve te tyre.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Tue Feb 24, 2009 9:46 pm nga nardlushnja

veshtire me duket,jo se me intereson,por keta njerez me ne fund duhet te shikojne veten e tyre thjesht si shqiptare dhe jo si te perndjekur ,sepse ne ate kohe te gjithe ishin te perndjekur ne nje fare menyre.
Nuk mendoj se PD pasqyron interesat e tyre sepse po te shikosh mire elementet baze te PD jane te gjithe komuniste

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Tue Feb 24, 2009 11:17 pm nga flutura

Dy partite e medha u kujdesen qe ti perēanin me qellim qe te mos u jepnin asnjeher mundesine te bashkohen Ne qofte se te persekutuarit do te bashkohen ato do te perbejne ne mos forcen e dyte forcen e trete politike perkohesisht sepse me nje drejtim te mire pa dyshim qe mund te behen forca e pare.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Tue Feb 24, 2009 11:29 pm nga bulqizaku

allaj mejr e keni .. un sjam mar nai her me politik po u bo parteja e ktene si kan hjek keq un jam i pari mas kriesis si do bohem me to......

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mesazh  nga Sponsored content

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi