ILIRIADA PORTAL

Prefektura e Athinės gjobit me 87.000 € njė magazinė qė u kthye nė Xhami

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

28042009

Mesazh 

Prefektura e Athinės gjobit me 87.000 € njė magazinė qė u kthye nė Xhami




Shpetim Zinxhiria
Ndoshta e pabesueshme, por nė fakt ėshtė njė realitet qė ndodh sot, nė njė vend me njė demokraci tė lashtė dhe njė shoqėri tė kulturuar. Emigracioni nė Greqi pėrbėhet nga 120 vende tė botės me rreth 1.2 milionė emigrantė me kulturė dhe besim tė ndryshėm fetar... Prefektura nė Nea Jonia tė Athinės ka gjobitur pronarin e njė depoje me shumėn prej 87.000 euro, pėr arsye se e ka dhėnė me qera komunitetit pakistanez ish depo, tė cilėt e kanė kthyer mė pas nė kult fetar. Por siē dihet Athina e vitit 2009 mbetet si njė nga qytet e vetme qė nuk ka njė kult fetar tė zyrtarizuar pėr qytetarėt myslimanėt...

Shpėtim Zinxhirija

Ndėrtimi i njė xhamie tė vetme nė Athinė tashmė ėshtė kthyer nė njė legjendė tė vėrtetė. Prej shumė dekadash myslimanėt qė jetojnė nė Greqi, xhami dėgjojnė dhe xhami nuk shikojnė. Pavarėsisht nga premtimet dhe angazhimet e herėpashershme tė qeverisė greke pėr ngritjen e njė xhamie, sot mijėra besimtarė myslimanė me mėnyra tė ndryshme kanė tentuar me financimet e tyre tė pėrshtatin ambiente tė ndryshme tė marrė me qera, pėr ti kthyer nė kulte fetare.

Ndodhi qė dy vite mė parė, me financimin e njė biznesmeni tė fuqishėm nga Arabia Saudite ėshtė blerė njė fabrikė e vjetėr, ku tani ėshtė rindėrtuar dhe kthyer nė xhami. Kėto ndodhin nė njė kohė kur 700.000 qytetarė myslimanė jetojnė nė qytetin e Athinės dhe nė Pire, tė cilėt kanė kthyer bodrumet e shtėpive kulte fetare. Mė shumė se 100 bodrume tė braktisura si dhe depo tė marra me qera janė kthyer nė Athinė, nė vende adhurimi tė besimit fetar “ xhami”...

Shumė herė ėshtė folur dhe stėrfolur nga shteti vendas pėr ngritjen e njė xhamie tė vetme nė Athinė, por shumė herė ky problem qė ka tė bėjė me tė drejtat e njeriut mbeti vetėm premtim. Ėshtė njė premtim i bėrė qė prej 70 e ca vjetėsh , mbeti i tillė, duke e kthyer qytetin e Athinės njė rekordmen tė vetėm evropian, kundėr besimit mysliman.

Politika vendase herė pas herė ka prekur kėtė problem, duke luajtur me ndjenjat e myslimanėve, duke mos pasur asnjėherė njė vullnet tė mirė pėr ngritjen e njė xhamie. Justifikimet janė dhe mbeten qesharake , gjoja sepse akoma nė Athinė nuk po gjendet njė vend i pėrshtatshėm pėr ngritjen e saj.

Realiteti se ėshtė prej klerikėve dhe politikanėve vendase janė kundėr ngritjes sė xhamisė nė Athinė, me justifikimin se minarja do tė prishė pamjen e pėrgjithshme turistike nė kohėn e verės, dhe lutjet e hoxhės do tė shqetėsojnė turistėt .


Premtimet nė sirtarė, prefektura 86.000 euro gjobė pėr kthimin e depos nė xhami
Por mė e keqja ėshtė se qeveria Karamanlis si dhe qeveritė e mėparshme kanė qenė prezentė vetėm me premtime pėr ngritjen e kulteve fetare, ndėrsa sot kėto premtime qėndrojnė nė sirtarė. Sikur tė mos mjaftojė kjo, Prefektura e Athinės ( para katėr muajve) ka gjobitur me 86.000 euro, pronarin e njė depoje ( bodrum) pėr shkak se prona qė ai kishte dhėnė me qera disa pakistanezėve ishte kthyer nė xhami informale. Mbledhja e myslimanėve para derės sė bodrumit, pėr tė kryer lutjet e kultit fetar ka ndikuar reagimin e banorėve grekė...

Gjatė dy javėve tė fundit, tė paktėn 19 emigrantė janė rrahur dhe keqtrajtuar nga sulme tė disa tė rinjve, qė nė mėnyrė tė organizuar futen edhe brenda shtėpive tė pakistanezėve dhe shkatėrrojnė ēdo gjė. Pakistanezėt jetojnė nė shtėpi tė vjetra tė ndėrtuar mė 1921, pėr grekėt qe ishin kthyer me forcė nga Turqia, duke i dhėnė pamjen e njė geto tė vėrtetė.

Policia pushton dhe provokon besimtarėt nė xhaminė. Pėr shkak sė ditės sė Ramazanit xhamia ishte plot me emigrantė nga Pakistani dhe Bangladeshi, si denoncimin e presidentit tė Pakistanit dhe komunitetit, kjo akuzė sipas Tzavent Aslam dhe aktivistit Petros Constantinou.

Sipas tyre nė xhami ndodheshin rreth 100 emigrantė qė kishin ardhur pėr tė bėrė lutjet fetare, duke ndenjur kėmbėkryq. Nė kultet fetare hyrja ėshtė e lirė pėr kėdo njeri. Kushdo qė dėshiron, heq kėpucėt dhe hyn brenda nė ambientin e kthyer nė xhami. Policia nuk respektoi kėtė, nuk hoqi kėpucėt, por qentė i lidhi jashtė kultit.
Theksohet se ky ambient nė rrugėn Gjeraniu 14, ėshtė shumė i vjetėr nė qendėr tė Athinės, si dhe njė problem i njohur nga autoritetet vendase.

Sipas imamit tė Bangladeshit ėshtė e katėrta herė nė 15 ditėt e fundit, qė policia vendase ka pushtuar xhaminė nė veēanti. Megjithatė, kėrkimet pėr drogė nuk dhanė rezultat, sepse nuk kishte asgjė. Emigrantėt tė trembu nuk mund t'i ikni kontrolleve policore dhe momentet qė luteshin brenda nė kultin fetar.

Qeveria tallet!

Athina zyrtare pati premtuar disa kohė mė parė ndėrtimin e njė xhamie tė re nė shėrbim tė komunitetit mysliman, gjė qė nuk u realizua kurrė. Projekti pa nisur mirė dėshtoi, pėr shkak tė kontradiktave lidhur me vendndodhjen e saj. Nė Athinė aktualisht gjenden dy xhami tė vjetra. E para, qė pėr momentin funksionon si muze, ėshtė ndėrtuar nė vitin 1759, ndėrsa tjetra daton nė vitin 1458.

Pėr pesė vjet, ministritė e punėve tė Jashtme, i Brendshėm, tė Arsimit si dhe Prefektura e Athinės, i dėrgon nga njė dikaster nė tjetėr, ndėrsa qeveria e ka bėrė si rregull pėr tė mos iu pėrgjigjur kėrkesave tė myslimanėve. Tė cilėt janė angazhuar qė qoftė se nuk ka ndonjė zgjidhje deri nė fund tė vitit, komuniteti mysliman nė Greqi do t’i drejtohet, Gjykatės Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut .

Debati mbi ndėrtimin zyrtar tė xhamisė filloi nė vitin 2000, ndėrsa raundi i dytė i filloi nė vitin 2006, kur ish ministri i arsimit Marieta Giannakou ishte shprehur se: “Myslimanėt nė Athinė kurrė nuk kanė parashtruar njė kėrkesė zyrtare tė ndėrtimit xhami”. Nė fakt komuniteti mysliman disponon njė dosje e plotė ku vertėtohen kėrkesa jo vetėm pėr xhami, por edhe pėr krijimin e varrezave

Reagimet: prish “vitrinėn” e Athinės

Edhe pse akoma nuk ka njė projekt ndλrtimi, ka patur reagime nga mė tė ndryshme dhe nga mė tė pabesueshme, gjoja se ngritja e xhamisė nė kėtė qytet do tė prishte “vitrinėn” e Athinės, si dhe se ngritja e saj si njė “qendėr kulturore islamike”, mund tė sjellė pėrfundime tė “grupe terroriste”

Pėrveē reagimeve tė njė pjesė sė politikės vendase, ka pasur edhe nga Kisha Ortodokse tė Greqisė. ish kryepeshkopi Kristodulos ėshtė shprehur se: “Xhami “poshtė Akropolit, nuk mund tė bėhet xhami nė Monastirak. Eshtė qendra e historisė sė Athinės, ku duhet siguruar qarkullimi i mijėrave turistė. Imagjinoni se ēdo tė bėhej ditė premte, kur myslimanėt tė kenė lutjet fetare”.

Ndėrsa Bakojanis, ministre e Jashtme e Greqisė ėshtė shprehur se: “Greqia ėshtė njė vend me demokraci tė fortė. Nė Athinė jetojnė shumė myslimanė. Nuk mundet qė njė qytet i tillė, tė mos njohė tė drejtat e kėtyre njerėzve, qė me dinjitet kėrkojnė tė ruajnė dhe tė kryejnė lutjet e besimit fetar. Ka njė vullnet politik pėr mbyllur kėtė temė pėrfundimisht, si dhe pėr tė patur njė vend tė besimit fetar pėr myslimanėt, qė jetojnė nė Athinė”

Erdogan: Ktheni nė identitet dy xhamitė nė Athinė

Duket se plotėsimi i kėrkesės pėr ngritjen e xhamisė tė ketė marrė pėrmasa tė gjera politike. Kjo gjė u pa, kur pak muaj mė parė ka qenė vetė Kryeministri turk Rexhep Tajip Erdogan, i cili i ka kėrkuar zyrtarisht Athinės ndėrtimin e saj, pėrpara se Athina t i kėrkoj Turqisė rihapjen e shkollės fetare nė zonėn Kalkit. Erdogan theksoi se ndėrtimi i xhamisė nė Athinė do t’u lejonte myslimanėve qė jetojnė nė kėtė vend, tė kenė njė ambient njerėzor pėr tė shprehur besimin e tyre fetar.
Gjithashtu i ka kėrkuar zyrtarisht Greqisė rihapjen e dy xhamive ekzistuese nė metropolin helen, pėr shkak se Greqia ėshtė i vetmi vend anėtar i Kėshillit tė Evropės, nė hartėn e sė cilės nuk gjendet qoftė edhe njė xhami e vetme. Kryeministri turk nė deklaratė ka bėrė tė njohur se nė Athinė gjenden dy xhami tė vjetra me vlera tė rralla arkitektonike, ndėrtuar sipas stilit klasik osman, tė cilat, nėse i nėnshtrohen restaurimit i pėrmbushin mė sė miri nevojat e komunitetit mysliman atje.

Feja islamike nė Evropė

Nė Gjermani funksionojnė mbi 2.300 xhami, si dhe jetojnė 3 milionė myslimane, ku numrin e madh e bėjnė turqit. Nė vitet 2004-2005, rreth 4.000 gjermanė konvertuan nė fenė islamike. Nė Gjermani numėrohen mbi 141 xhami tė kompletuar me minare.

Austria renditet ndėr vendet e para evropiane qė ka njohur zyrtarisht fene islamike, ku shteti lejon zhvillimin e lėndės sė kulturės islame si pjesė pėrbėrėse e programit mėsimor nė arsimin publik.

Qendra “London Merkezi” nė Londėr, bėn fjalė se, sipas regjistrimit pėr vitin 2001, myslimanėt pėrbėnin 24 pėr qind tė popullsisė. Gjithashtu ushtria angleze ka rezervuar pėr tė ardhmen, vendin e nevojshėm pėr kryerjen e riteve fetare tė ushtarėve mysliman, si dhe do siguroj ushqimet qė u lejon feja.

Nė qytetin e Milanos nė Itali, njė shkollė vendosi tė hapė njė klasė tė veēantė pėr nxėnėsit myslimanė qė nė orėn e mėsimit mbajnė shami nė kokė. Po njė vendim tjetėr ėshtė pėr njė pushim zyrtar nė shkollat ku gjenden nxėnės myslimanė gjatė festave tė Bajramit, Ramazanit dhe Kurbanit.

Nė Rusi me njė popullsi prej 144 milionėshe, jetojnė sė bashku rreth 20 milionė myslimanė. Feja islame nė Rusi ėshtė i pėrhapur nė rajonet e Kaukazit, qė po tregon njė rritje tė vazhdueshėm nė numėr.

Nė Belgjikė me njė popullsi prej 10 milionė, 450 mijė janė myslimanė.Briseli ėshtė qyteti me pėrqindjen mė tė madhe tė popullatės, ku vitet e fundit janė konvertuar nė islam 40 mijė ( gazeta belge “Lose lar”)

Nė Danimarkė, nė tre vitet e fundit ( 2003-2006) janė bėrė myslimanė rreth 5 mijė vendas. Njė grua myslimane ka kandidatuar nė zgjedhjet parlamentare nė Danimarkė, si dhe vazhdon tė mbajė mbulesėn islame.

Nė Kataloni nė Spanjė jetojnė 800 mijė myslimanė, nga 1.5 milionė qė ka vendi. Tė gjithė myslimanėt e ēdo komuniteti, pėrfshi edhe forcat nacionaliste kanė bashkuar forcat pėr ngritjen e njė xhamie tė ngjashme mė atė tė Madridit. Nė qytetin e Katalonit janė ngritur 169 xhami etj.

Nė Angli pritet aprovimi i qeverisė, pėr rikonstruktimin e xhamisė mė tė madhe tė Evropės, qė do tė ketė kapacitetin pėr 60 mijė besimtar ( gazeta The New York )
start
avatar
ILIRI

Numri i postimeve : 4304
Reputation : 46
Points : 22713
Registration date : 06/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.iliriadaportal.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

Prefektura e Athinės gjobit me 87.000 € njė magazinė qė u kthye nė Xhami :: Komentet

avatar

Mesazh prej Tue Apr 28, 2009 9:37 pm nga Drini

Po BE ēthote per kete???????? Cili do ishte rreahimi i ambasadoreve te huaj neqoftese kjo gje do ndodhte ne Shqiperi????????

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Tue Apr 28, 2009 10:35 pm nga gerrard

Problemi i demokracise eshte nje problem pak i nderlikuar dhe jo i lehte per t'u kuptuar. Ne parim Greqia nuk ka vepruar drejt, por nese ne shikojme ralitetin ne sy Greqia ka vepruar mese drejt, edhe se nuk sherben asgje.. Ne radhe te pare ne duhet te shikojme se si trajtohen minorancat fetare ne vendet islamike dhe sidomos ajo e krishtere. Ne duhet te shikojme se ne vende si Egjypti ka me shume se 50 vjet qe nuk ndertohet nje Kishe e re, jane Kishat e vjetra por nuk mirembahen dhe bile duhen te jene te ruajtura nga policia qe te mos shkaterrohen nga maxhoranca muslimane.
Ne shume vende islamike eshte e ndaluar me ligj qe te ndertohet nje Kishe, ndersa ne Europen e kulturuar ndertimi i Xhamive eshte mese i lire, bile nganjehere edhe i ē'frenuar. Une mendoj se nese duhet te kete bashkjetese ajo duhet te ndertohet mbi interesa reciproke, dhe jo ti ma jep te drejten mua se kushtetuta jote eshte nje kushtetute demokratike, ndersa une ne vendin tim nuk t'a jap ty se nuk ma lejon kushtetuta se ajo eshte nje kushtetute islamike.
Te flasesh ne emer te demokracise eshte e lehte fare, por te flasesh per nje demokraci reciproke askujt nuk i pelqen.
Nuk duhet te ēuditemi qe pjesa me e madhe e vendeve te BE-se jane kunder hyrjes se Turqise ne Europe, duke filluar nga Franca dhe Gjermania. Kjo nuk ndodh krejt rastesisht, por jane pikerisht keto arsyet qe Turqia nuk do te hyje kurre ne Europe. Europa nuk mund te ja lejoje vetes qe neser te kercenohet nga ata qe perdorin demokracine vetem kur u intereson. Islamiket qe sot jetojne ne Europe ku pjesa me e madhe jane emigrante, do te kerkohet qe te trajtohen si te gjithe qytetaret e tjere. Nje Europe qe arrin pak a shume 400 milion banore nuk do te kete probleme te kontrolloje 10 milion musliman.
Greqia nuk e ka problem me shqiptaret sepse shqiptaret musliman ne Greqi kane nryshuar fene dhe ne shume raste edhe identitetin per te marre lejet e qendrimit, dhe te gjithe sot jane konvertuar ne ortodoks. Greqia problemet kryesore i ka me afrikanet, ata nuk kane pranuar te bejne te njejten gje, dhe kjo eshte shendrruar ne nje problem. Duhet pranuar se metoda qe Greqia ka perdorur kunder shqiptareve eshte shkelje e hapur e te drejtave te njeriut, por jo gjithmone nje e keqe eshte nje dem per shoqerine. Ne kyte drejtim ndoshta kane pasur te drejt, sot kan 500 mije shqiptare qe jane ē'do gje por musliman kurre me. Them se kan vepruar drejte duke pare razultatet qe kane pasur vendet si Italia, qe kane perdorur nje metod te kundert me Greqine, kane perdorur metoden demokraci.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Wed Apr 29, 2009 1:08 pm nga lidabica

Une ,jam e krishtere ortodokse,dhe jam per ngritjen dhe respektimin e kulteve te te gjitha besimeve fetare kudo ,por n.q.s eshte ashtu si po shkruan ti gerrard ,me lart ,jam plotesisht dakort me ty.valle a respektojne keto vende myslimane ,te krishteret ne baze te ligjeve nderkombetare?Njehere kam degjuar ne lajme se ne Egjipt u vrane(si padashje) shume turiste,(kishin vajtur per pushime)te cilet ishin te besimit te krishtere.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mesazh  nga Sponsored content

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi