ILIRIADA PORTAL

Mbrojtja e Kadaresė ėshtė mbrojtje e Demokracisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

06112009

Mesazh 

Mbrojtja e Kadaresė ėshtė mbrojtje e Demokracisė




Agim Bacelli
Shkrimtari i madh Ismail Kadare nuk ishte edhe aq i dashur pėr Enver Hoxhėn. Ndoshta kėtė e dinė shumė pak veta. Por pėr studiuesin Agim Bacelli nuk ka asnjė pikė dyshimi. Enveri e urrente Kadarenė. Ky i fundit sjell njė tė vėrtetė nė njė pėrvjetor tė ditėlindjes sė ish-diktatorit, nė vitin 1975 gjatė njė bisede me disa miq dhe pensionistė qė kishin shkuar pėr urime, njėri prej tyre i propozohet Enver Hoxhės duke iu referuar Ismail Kadaresė, si njė njeri qė e ka shumė tė gjatė dorėn. Nė kėto momente ndėrhyn menjėherė Hoxha i cili i pėrgjigjet se “Partisė nuk i ka shpėtuar asgjė dhe se i di tė gjitha se kush ėshtė ky m... Kadare”. Sakaq Hoxha ka shtuar “Partia i di tė gjitha. Ne e dimė mirė se kush ėshtė ky mut Kadare por e kemi lėnė duke ja bėrė tė qartė se po e kaloi kufirin do t'ja presim dorėn bile edhe kokėn. Ėshtė fakt se ai qen borgjez shkruan mirė por nuk rri pa i stėrholluar ca gjėra e na thotė qė Hoxhė Aliu nuk ėshtė Ali Hoxha dhe kujton se ne i hamė ato qė ai thotė”.Vepra e Kadaresė shikohet nė kėndvėshtrime tė ndryshme nga njerėz tė ndryshėm. Ajo shfrytėzohet gjithashtu pėr bindje tė ndryshme politike, gjė qė ua jep botkuptimi i ndryshėm i gjithėsecilit. Ata shqiptarė qė e kanė kuptuar prej kohėsh shkrimtarin e madh, janė ndarė nė dy grupe, njėri grup ėshtė me simpatizantėt e tij fanatikė dhe tjetri grup me armiqtė e tij tė betuar. Tė tjerėt shkojnė pas thirrjeve tė kėtyre dy grupeve. Ata qė ja dinin "hallin" shkrimtarit dhe qė nuk e deshėn regjimin komunist, e kuptonin Kadaren qė nė gėrmėn e tij tė parė se ē'ka ka dashur pėr t’u thėnė duke ua ndezur zemrat e kundėrshtimit ndaj regjimit totalitar. Komunistėt fanatikė dyshonin se ai e kishte “me tė hedhur” dhe kanė bėrė ē’mundėn pėr ta frenuar apo edhe pėr ta kapur “mat” e nxjerrė jashtė loje shkrimtarin. Kėtyre tė fundit Kadare ua hodhi gjatė regjimit komunist por jo nė kohėn post komuniste pasi nė kėtė kohė ai doli hapur kundėr komunizmit dhe ata ju pėrgjigjėn atij po hapur si “antikomunistė”. Kėtu, mendoj, janė rrėnjėt e ndezjes sė zjarrit pro dhe anti Kadare.Armiqtė e tij qė janė dhe armiq tė sistemit demokratik nė Shqipėri, me mjeshtri tė rrallė po i ushqejnė me benzinė urat e zjarrit qė tė ketė mundėsi tė digjet jo vetėm gjeniu Kadare por edhe ithtarėt e tij. Ata po nxjerrin nga arkivat materiale qė sipas tyre do ta diskreditojnė Kadarenė dhe po shtyjnė drejt kėtij zjarri atė grup njerėzish tė cilėt kurrė s'kanė lexuar qoftė edhe njė rresht nga librat e Ismailit! Kjo kategori njerėzish u organizua mirė nė sulmin kundėr tij qė nė atė kohė kur krerėt e kėtij grupi menduan se shkrimtari Ismail Kadare do tė bėhej president. Kadare e nuhati mirė kėtė gjė dhe tha tė mos merakoseshin fare se Ismaili nuk do tė kandidoje pėr president. Shprehimisht ai tha, ”Mė duket pak romantik dhe naiv ky kandidim...Pushteti nuk ėshtė nė natyrėn time....Kjo nuk ėshtė njė zgjidhje reale...Presidenti duhet tė jetė rrjedhim llogjik i politikės shqiptare...." Me njė fjalė, sipas Kadaresė, presidenti duhet tė jetė pak komunist dhe pak demokrat siē ėshtė dhe politika shqiptare! Por as kėto fjalė tė zgjuara nuk i tėrhoqėn nga sulmi komunistėt tė cilėt nuk dinė tė tėrhiqen para marrjes sė pushtetit me ēdo mjet dhe me ēdo rrugė. Ata vunė nė veprim rrugaēėrinė nėpėrmjet diskriditimit moral tė tij. Edhe kjo rrugė pati njė dead end. Provuan ē’mundėn, bile me pafytyrėsinė mė tė madhe shkuan deri tek Komisioni i Dhėnies sė Ēmimit Nobėl dhe u thanė se Kadare ėshtė armik i popullit shqiptar!
Sikur tė ngjallej Fan Noli, dhe tė shikonte qė politikanėt tanė janė po ata qė ai aq bukur i satirizon nė njė debat nė Parlamentin Shqiptar tė vitit 1924, do tė thoshte: "E po si nuk paska ndryshuar hiē fare kjo politika shqiptare!"Kaq shumė e ndjejnė frikėn komunistėt sa e gjithė paria e tyre ėshtė hedhur e tėra nė njė sulm tė papėrmbajtur pėr tė sharė dhe pėr tė nxjerrė Kadarenė "shkrimtar oborri" apo mė keq “komunist”. Bashkė me kėta, janė edhe shumė tė tjerė qė as vetė nuk dinė pse u bashkohen ish-komunistėve duke qėnė vetė antikomunistė! Ndoshta ata shkojnė pas berihajės si ata qentė e vegjėl qė kur leh njė qen i madh nė krye tė fshatit fillojnė dhe lehin me tė madhe pėr tu dukur se edhe ata janė kaq shumė vigjilentė! Ndoshta.
Kush e ka njohur Kadarenė dhe kush e ka kuptuar atė e di fare mire se ai ka qėnė njė antikomunist dhe njė demokrat i klasit tė parė nė Shqipėrinė Komuniste. Qėllimi i veprave te tija, 80% e tyre, ka qėnė zgjimi nga gjumi letarigjik komunist i njė shtrese shqiptarėsh e cila do tė udhėhiqte popullin nė luftė pėr liri dhe demokraci. Nėse nuk do tė qė kėshtu atėherė pse ai shikohej si njė borgjez nga udhėheqja mė e lartė e PPSH-sė? Pse shumė nga veprat e tij, midis tyre edhe "Pashallarėt e Kuq" nuk u lejuan ta shikonin dritėn e botimit? Pse ai kritikohej shpesh? Pse ai shikohej me shumė dyshim edhe nga shokėt e vet? Pse ishte e rrezikshme tė rrije me Kadarenė nė atė kohė? Pse? Pse? … Janė me qindra pse-tė qė i vihen Ismail Kadaresė nė kohėn kur nė Shqipėri sundonte terrori i kuq. Nė gjithė atė mjedis mbytės ndaj tij, Kadaresė i duhej qė tė kapej diku pėr tė mbijetuar dhe qė tė bėnte punėn e tij jo pėr tė gjithė por pėr ata qė mund ta kuptonin, ai zgjodhi me tė drejtė rrugėn e dredhisė. Dredhia e fjalės sė tij shpesh fshihej pas dy kuptimesh; njėra nė favor pėr Kupolėn e Kuqe qė ajo tė paraqitej si Fanar Ndriēues i Socializmit e cila do ti shpėtonte veprėn dhe ndoshta jetėn dhe tjetra, ishte ajo qė do tė nxiste atė shtresė intelektualėsh pėr ta zgjuar nga gjumi i rėndė e pėr ti hapur sytė e mendjes popullit.Kadare ėshtė urryer njėlloj si dje dhe sot po nga tė njėjtėt njerėz. Edhe sot, ėshtė e njėjta armatė antiKadare ajo qė sulmon jo mė nga “kupola” por nga rruga dhe nga mbrapa “gardhit”! I gjithė strumbullari i lėmit antiKadare ėshtė po ai i kashtės sė djeshme komuniste. Me tė drejte tė lind njė pyetje e natyrshme, pse pikėrisht nė krye tė antiKadareizmit janė pikėrisht tė gjithė enveristėt kur Kadareja ka qėnė njė shkrimtar i oborrit enverian? Ata duhet ta mbronin shkrimtarin e babait tė tyre dhe jo ta sulmonin! Por, ata nuk janė aq budallenj sa tė mos e kuptojnė kėtė gjė. Janė tė tjerė ata qė nuk s’ kuptojnė. Mjafton qė ēdo kush ti bėjė vetes kėtė pyetje dhe tė kuptojė qė Kadare nuk rrezikohet nga populli, as nga demokracia por nga ish (ėshtė) nomenklatura e kuqe.

Kadare e ka urryer diktaturėn dhe diktatorin.
Kadareja, Enverin e ka pėrshkruar pak a shumė kėshtu tek "Tabir Sarai"...(Nėpunėsi i Pallatit tė Ėndrrave). “Ai ėshtė si vullkan i tmerrshėm. Duket sikur fle por nuk ėshtė kėshtu. Akumulon llavėn e tmerrshme qė do ta derdhė mbi ata tė mjerė qė e rrethojnė. Kur zemėrimi i tij rritet shumė, vullkani derdh me tėrbim hi, llavė dhe bile lėviz edhe shkėmbinj duke e kthyrė gjithēka nė gėrmadhė dhe hi pėr rreth tij. Pėr njė ēast gjithēka vdes. Jeta duket sikur ėshtė shuar…por nuk ėshtė ashtu. Porsa vullkani shuhet, jeta fillon e lėviz pėrsėri nėn kėmbėt e tij. Ngadalė, ngadalė vjen dhe hiri i tij u shėrben pėr tė plehėruar bimėt dhe pemėt e reja qė fillojnė tė mbijnė pėrsėri. Jeta merr formėn e parė... dhe duket sikur s’ka ndodhur asgjė derisa tė vijė njė shpėrthim tjetėr...i cili nuk vonon.”

Ky ishte Enveri pėr Kadarenė! Po kush ishte Kadare pėr Enverin?
Tregonte njė nga miqtė mė tė ngushtė tė Enverit L.G.,"Shkuam pėr ti uruar ditėlindjen shokut Enver me 16 Tetor 1975. Isha unė, K. K., B. Sh. dhe tė tjerė pensionistė. Pasi folėm pėr gjėra tė tjera, K. i thotė Enverit, “Si shumė tė gjatė e ka dorėn ky Ismaili, shoku Enver?”Enveri ju pėrgjigj, “Partia i di tė gjitha. Ne e dimė mirė se kush ėshtė ky mut Kadare por e kemi lėnė duke ja bėrė tė qartė se po e kaloi kufirin do t'ja presim dorėn bile edhe kokėn. Ėshtė fakt se ai qen borgjez shkruan mirė por nuk rri pa i stėrholluar ca gjėra e na thotė qė Hoxhė Aliu nuk ėshtė Ali Hoxha dhe kujton se ne i hamė ato qė ai thotė”.

A ka vend pėr kritikė ndaj Kadaresė?
Mė vjen keq qė Kadareja akuzohet pėr atė qė ai nuk e ka patur kurrė, pėr “yes man” tė diktaturės. Do tė isha dakort sikur tė diskutohej rėnia nė diletantizėm disa herė e penės sė tij tė artė. Apo edhe pėr njė farė kapadaillėku qė ka patur me shkrimtarėt dhe poetėt mė tė rinj, etj. Por tė thuhet se Kadare ka qėnė "shkrimtar oborri" nuk ėshtė vetėm shpifje por sulm ndaj tij nga vetė ata qė kanė qėnė sahanlėpirės tė “oborrit”. Kadare, per rreth 40 vjet rrjesht e ka patur tė ndezur nė kokė "fitilin" e arratisjes nga Shqipėria. Ai shpesh mendonte se "po mė zihet fryma" apo "kėtu s'ka mė ajėr"...Tė vetmit njeri qė i ka besuar ėshtė Elena, bashkėshortja e tij, sė cilės i ka treguar pėrherė se si ai mendonte shpesh qė tė arratisej nga ferri derisa njė ditė e bėri realitet.Pėrsa i pėrket "Pėrse byroja politike u mblodh nė mesditė", ėshtė njė ide-vepėr qė e ngre lartė Kadarenė se ka ditur qė ta thotė bukur mendimin se, regjimi komunist i ka duart e lyera me gjak deri nė brryla. Ndėrsa, pėrsa i pėrket vlerės artistike, bashkohem me shumė tė tjerė qė thonė se ėshtė njė krijim i dobėt letrar. Por qė tė hedhėsh gjithė veprėn e Kadaresė pėr tokė se na paska qėnė "shkrimtar oborri" mendoj se ėshtė vazhdim i asaj ēmėndurie e cila kėrkon me kėmbėngulje qė Shqipėria tė mos ketė shkrimtarė tė mėdhenj, heronj tė mėdhenj, histori tė mėdhaja! Qė Shqipėria tė jetė njė vėnd i vogėl mė njerėz tė vegjėl qė nuk bėn dot pa ndihmėn e mė tė mėdhenjėve!Si shqiptarė, duhet tė bėjmė tė kundėrtėn, tė krenohemi qė Kadare ėshtė shqiptar dhe ta mbrojmė si vlerėn tonė kombėtare, ashtu siē duhet tė bėjmė me tė gjithė shqiptarėt e mėdhenj.

Po e mbyll me njė antitezė
Nė kohen e diktaturės, emri i Kadaresė nėpėr mjediset letrare, dendur komentohej si borgjez, si shkrimtar qė e ka mendjen nė Perėndim dhe trupin nė Lindje, si shkrimtar antikomunist, mendimi i tij, thikė me dy presa, etj.. Aq sa, mė kujtohet nė njė rast kur nė njė skeē ai u vu nė lojė me kėtė shprehje, “Shkrimtari Kadare nė vėnd tė shprehet, … njė qeros mbante nė dorė njė thikė …, shprehet, nė dorėn e njė qerosi qėndronte njė thikė... Hajde dhe merre vesh kėtė shkrimtar!”
Sigurisht, hamėndjet e pushtetit komunist nuk ishin tė kota. Kadare urrente komunizmin dhe Enver Hoxhėn. Kurrė nuk e besoja nė atė kohė se do tė vinte njė ditė qė Kadare do tė shahej nga po ata komunistė me tė kundėrtėn e atyre gjėrave qė shahej nė atė kohė! Nėse atėherė Kadare quhej njė borgjez antikomunist, sot quhet po nga ata, njė komunist antiborgjez! Pra «thika» nė dorėn e qerosit ishte dhe mbetet mentaliteti i po atyre njerėzve qė i shėrbenin me devotshmėri diktaturės dhe diktatorit.

Mbrojtja e Kadaresė ėshtė mbrojtje e Demokracisė




tirana observer
avatar
ILIRI

Numri i postimeve : 4304
Reputation : 46
Points : 22433
Registration date : 06/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.iliriadaportal.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi