ILIRIADA PORTAL

Kurat popullore pėr sėmundjet e gjakut dhe tensionit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

19022010

Mesazh 

Kurat popullore pėr sėmundjet e gjakut dhe tensionit




Kėshillat mė tė fundit pėr tė luftuar sėmundjet e zemrės dhe tė anemisė

Sėmundja e hipertensionit, ėshtė pasojė e ērregullimeve tė funksioneve tė aparateve nervore qendrore, qė marrin pjesė nė rregullimin e presionit tė gjakut. Por ajo mund tė shfaqet edhe me rritjen e moshės, si dhe prej sėmundjeve tė veshkave. Moshat e dyta dhe tė treta, mbi 45-vjeē, janė kontingjenti me i prekur nga sėmundja e hipertensionit dhe sėmundjet e gjakut. Kjo sėmundje bėhet edhe mė serioze te personat qė paralelisht vuajnė edhe nga sėmundje tė tjera kronike. Pėr tė gjithė kėta tė sėmurė shumė e rėndėsishme ėshtė shmangia e ushqimeve qė ndikojnė negativisht nė sėmundjet e gjakut dhe hipertensionit. Pėr tė lehtėsuar disi kėtė problem, mjekėsia popullore vjen nė ndihmė me kurat e pėrftuara nga bimėt natyrore. “Tirana Observer” publikon sot njė paketė kėshillash se si tė shmangni sėmundjet e zemrės dhe tė gjakut me anė tė dietės sė pėrditshme. Nė njė suplement prej 5-faqesh ju do tė keni mundėsinė tė njihni recetat mjekėsore popullore dhe kėshillat pėr t’i parandaluar sėmundjet e ndryshme. Cilat janė ushqimet qė kurojnė aneminė, frutat e perimet e dobishme pėr zemrėn. Ndėrsa mė poshtė, radhiten kėshilla dhe receta me bimė e ushqime, tė cilat janė tė njohura pėr efektet e tyre kundėr tė gjitha sėmundjeve mė tė shpeshta qė rrezikojnė organizmin e njeriut, si problemet me zemrėn dhe tensionin. Kėshillat mbėrrijnė nga mjekėt kardiologė, qė shpjegojnė se si me anė tė ushqimeve, frutave e perimeve tė parandaloni sėmundjet e gjakut dhe hipertensionin. Cilat janė frutat qė forcojnė zemrėn, efektet e rrushit dhe verės, limoni dhe ulja e tensionit tė gjakut, dieta qė shmang rreziqet qė sjell stina e verės. Kėto e shumė tė tjera nė suplementin e fundjavės pėr tė pasur zemėr tė shėndetshme dhe pėr tė parandaluar sėmundjet e gjakut.
Limoni shmang hipertensioni. Shega rregullon punėn e zemrės. Murrizi forcon muskujt e zemrės. Njė sėrė recetash tė mbėshtetura nė mjekėsinė popullore, pėr tė kuruar sėmundjet e gjakut e zemrės.
Kėshillat mė tė fundit qė japin mjekėt pėr tė shmangur sėmundjet e zemrės, gjakut, hipertensionin. Si tė luftoni nė stinėn e ftohtė atakun kardiak e shumė shqetėsime tė tjera me fruta dhe perime.
Si tė shmangni sėmundjet e gjakut dhe hipertensionin. Cila ėshtė strategjia e duhur pėr njė zemėr tė shėndetshme. Recetat mė tė fundit tė rekomanduara nga mjekėt pėr tė qenė tė shėndetshėm.
Gjithēka nė numrin e sotėm nė njė suplement prej pesė faqesh, njė strategji e vėrtetė pėr njė jetė tė shėndetshme. Do tė gjeni kėshilla dhe receta pėr tė luftuar sėmundjet e zemrės dhe gjakut.

Si mund ta kontrolloni vetė hipertensionin arterial
Ndiqni shtatė rekomandimet e specialistėve pėr tė rregulluar tensionin e gjakut pa ilaēe. Tensioni i lartė i gjakut mund tė pėrballohet duke bėrė ndryshime nė jetėn e pėrditshme si dhe nė regjimin ushqimor. Nėse interesoheni tė dini se a mund tė rregulloni tensionin e gjakut pa marrė ilaēe, pėrgjigjja ėshtė tepėr optimiste. Mė poshtė po ju paraqesim disa udhėzime tė shkurtra si tė jeni nė gjendje qė tė kontrolloni hipertensionin tuaj arterial. Sipas specialistėve, nė disa raste tensioni i lartė i gjakut, ose hipertensioni jo shumė i lartė, mund tė pėrballohet me sukses duke realizuar disa ndryshime nė jetėn e pėrditshme si dhe nė regjimin ushqimor. Tė njėjtat udhėzime vlejnė edhe pėr rastet e hipertensionit tė mesėm dhe atij shumė tė lartė, por gjithmonė nė kombinim me terapitė mjekėsore pėr tė pasur rezultat mė tė mirė. Kjo sėmundje nganjėherė shoqėrohet me arteriosklerozėn e enėve tė gjakut, qė nuk lė pa prekur enėt koronare qė ushqejnė zemrėn, ngushtimi i tė cilave shkakton dhembje nė zonėn e zemrės, vėshtirėsi nė frymėmarrje gjatė sforcimit fizik. Nė tė gjitha kėto sėmundje tė shkaktuara nga hipertensioni, lėngu i limonit jep rezultate shumė tė mira, ndaj dhe mjekėt popullorė kėshillojnė qė kjo agrume tė konsumohet sa mė shpesh pėr parandalimin e tyre.

Rekomandime dhe kėshilla
1. Humbisni peshėn e tepėrt
Mungesa e peshės ėshtė njė hap tepėr i rėndėsishėm nė normalizimin e hipertensionit. Madje nuk ėshtė e rastit qė shpesh personat qė vuajnė nga hipertensioni pėrfshihen nė kategorinė e njerėzve me mbipeshė. Rreziku nga kilogramėt e tepėrt ėshtė mė i madh kur mbipesha ėshtė grumbulluar nė disa pjesė tė trupit, konkretisht nė bark dhe kraharor. Tė mirat e mungesės sė mbipeshės janė tė shumta. Pėrveē se ajo ndikon nė uljen e tensionit tė lartė arterial, vepron edhe nė rėnien e nivelit tė kolesterolit, etj. Gjithashtu ndihmon nė rregullim e niveleve tė sheqerit nė gjak nė rast diabeti. Mos harroni se kombinimi i tensionit tė lartė, i kolesterolit nė rritje dhe diabetit pėrbėn njė faktor tepėr rėndues pėr funksionimin normal tė sistemit kardiologjik.

2. Shėtisni
Specialistėt u kėshillojnė tė sėmurėve me tension tė lartė qė tė ecin tė paktėn 2-3 herė nė javė pėr 45 minuta (ėshtė kjo koha qė nevojitet mesatarisht pėr tė pėrshkuar njė distancė prej 4 kilometrash). Pėrkundrazi, ata ndalojnė ushtrimet me peshė pasi nė kėtė mėnyrė rritet shumė presioni arterial dhe vonon qė tė vijė nė nivele fiziologjike. Ndėrkaq, nuk pėrjashtohet qė njė i sėmurė me hipertension tė kryejė ushtrime me pesha, por kjo do tė realizohet vetėm pasi ai tė ketė nisur tashmė njė program aerobik, sipas kėshillave tė mjekut tė tij dhe nė bazė tė rezultateve tė analizave tė domosdoshme si pėr shembull, test i lodhjes etj.

3. Lini duhanin
Duhani shkakton ēarjen e kapilareve dhe ndikon nė humbjen e elasticitetit tė tyre. Ėshtė provuar se edhe njė cigare ėshtė e aftė tė shkaktojė ēarje dhe kjo sepse presioni i gjakut qė qarkullon nė brendėsi tė kapilarėve rritet. Pėrveē tensionit tė gjakut, shpeshtohen edhe rrahjet e zemrės pasi kjo e fundit ėshtė e detyruar tė punojė mė tepėr me qėllim qė tė mbulojė nevojat e organizmit me oksigjen. Me ndėrprerjen e duhanit muret e kapilareve bėhen mė elastike, ndėrsa zemra punon me ritėm normal dhe nuk lodhet.

4. Kontrolloni stresin
Megjithėse kjo kėshillė ėshtė e vėshtirė qė tė zbatohet, pasi stresi ėshtė i pranishėm nė jetėn tonė tė pėrditshme, e vėrteta ėshtė se nėse dėshironi ta pėrballoni me sukses hipertensionin duhet tė kontrolloni stresin. Me fjalė tė tjera, stresi funksionon sikurse duhani, duke ēuar nė rritjen e tensionit tė gjakut. Personat e brezit tė tretė janė mė tė prekur nga hipertensioni pasi kapilarėt e tyre janė mė tė fortė, mė shumė pak elasticitet, pėr shkak tė moshės.

5. Regjimi ushqimor
Preferoni peshkun. Peshqit (si sardelet, salmoni, etj.) pėrmbajnė tre pėrbėrje yndyrore, tė cilat ėshtė provuar se ndihmojnė nė uljen e tensionit tė gjakut. Studimet rreth kėsaj ēėshtjeje janė realizuar nė popuj tė cilėt konsumojnė shumė peshk, si pėr shembull, eskimezėt. Natyrisht qė efekti i kėtyre pėrbėrjeve tek ju varet nga shpeshtėsia e konsumimit tė peshkut. Mirė ėshtė qė tė preferoni tė hani peshk dy herė nė javė dhe tė kufizoni konsumin e mishit tė viēit, derrit, pulės etj., deri nė njė herė nė javė.

6. Frutat dhe zarzavatet
Frutat dhe zarzavatet kanė nė pėrbėrjen e tyre lėndė tė cilat ndihmojnė nė ruajtjen e kapilarėve nė gjendje sa mė tė mirė. Pjesa e brendshme e tyre “sulmohet” nga tensioni i lartė i gjakut, kolesteroli dhe diabeti. Nė sajė tė lėndėve tė vlefshme qė pėrmbajnė frutat dhe zarzavatet, kapilarėt qėndrojnė hapur duke lehtėsuar qarkullimin sa mė normal tė gjakut. Specialistėt propozojnė qė vaktet tuaja tė kenė nė pėrbėrjen e tyre fruta, zarzavate dhe pak yndyrė mishi.

7. Rregulloni temperaturėn e shtėpisė
I ftohti ėshtė njė faktor rėndues pėr hipertensionin, megjithėse shumė e injorojnė. Nuk ėshtė e rastit qė nė verė kardiologėt zvogėlojnė sasinė e ilaēeve kundėr hipertensionit, pėr shkak se nxehtėsia ul tensionin. Pėrkundrazi, ndenja nė tė ftohtė rrit presionin arterial. Ndaj ėshtė e rėndėsishme qė ju tė tregoheni tė kujdesshėm qė shtėpia juaj tė jetė e ngrohtė.

Limoni normalizon tensionin e lartė
Njė mėnyrė mjaft e suksesshme pėr uljen e tensionit tė lartė tė gjakut, ėshtė lėngu i limonit. Sėmundja e hipertensionit, ėshtė pasojė e ērregullimeve tė funksioneve tė aparateve nervore qendrore, qė marrin pjesė nė rregullimin e presionit tė gjakut. Por ajo mund tė shfaqet edhe me rritjen e moshės si dhe prej sėmundjeve tė veshkave. Shenjat e sėmundjes shfaqen gradualisht. Presioni arterial, nė fazat fillestare, lėkundet me ngritje e zbritje dhe mė vonė stabilizohet me shifra tė ngritura.

Lėngu i Kulfimės ndihmon qarkullimin e gjakut
Bima e kufilmės ose lulevathit ėshtė njė prej bimėve mė tė njohura, qė ndihmojnė nė qarkullimin sa mė tė mirė tė gjakut, dhe ndihmon nė funksionimin e mirė tė zemrės. Nė rrahjet e shpejta tė saj ēaji ka dhėnė rezultate shumė tė mira. Mjekėt kėshillojnė pirjen e dy gotave ēaji nė ditė.

Rreziku qė sjell tepria me kripėn
Natriumi, pėrkatėsisht kripa, sigurisht ėshtė armiku mė i madh i personave qė vuajnė nga hipertensioni. Shkaku shpesh shpjegohet me faktin se kripa e tepėrt shton sasinė e lėngjeve nė gjak dhe "zgjeron" arteriet, gjė qė shkakton ngritjen e tensionit. Sasia mesatare e kripės qė fusim nė organizėm, sillet prej 10-15 gramė nė ditė, gjė qė ėshtė tepėr, nėse e dimė se nuk duhet tejkaluar 4-5 gramė nė ditė. Kėtė sasi nuk ėshtė e vėshtirė ta arrijmė sepse shumė artikuj ushqimore pėrmbajnė kripė, e shprehia qė ushqimi tė "kriposet" gjatė zierjes ėshtė tepėr e pėrhapur.

Gjethet e rrushit tė zi
Gjethet e rrushit tė zi kanė dhėnė njė ndihmese tė pėrsosur pėr problemet e qarkullimit tė gjakut. Si pėr shembull, kėmbėt e rėnda e tė fryra, varicet, hemorroidet, qarkullim jo i rregullt i gjakut, etj. Kėto gjethe pėrmbajnė njė substancė qė quhet anthocyanosides e cila i jep gjetheve edhe ngjyrėn e kuqe gjatė stinės sė vjeshtės. Kjo substancė ka pėr karakteristikė aktivitetin vitaminoz tė substancės “P”, e cila rrit ndjeshėm rezistencėn dhe tonikun e venave e tė arterieve. Pėr kėtė rekomandohet qė gjethet e thara tė rrushit tė zi tė lihen nė ujė tė valuar pėrgjatė 5 deri nė 10 minuta.

Kurat popullore pėr tensionin e lartė
Ilaēi i artė i Pilarit pėr qarkullimin e gjakut. 1 dorė gjethe veshtulle, 1 lugė gjelle gjethe mėtriku, 1 lugė gjelle gjethe ulliri, 1 lugė ēaji lėng hithre. Gjethet e veshtullės, mėtrikut dhe tė ullirit copėzohen, pėrzihen mirė e mirė. Hidheni nė njė vorbė. Nė tė hidhet njė litėr ujė i ftohtė shiu. Lėreni tė mbuluar gjithė natėn pėr 13 orė, pastaj kullojeni. Ēdo tasi para se tė pihet, i hidhet njė lugė ēaji lėng hithre. Lėngu i hithrės pėrgatitet duke i grirė ato nė njė havan druri, dhe pastaj gjethet e grira hollė shtrydhen fort duke pėrftuar lėngun.
Pėrdorimi:
Pini 3 herė nė ditė nga njė tas tė tillė. Nėse dėshironi, mund ta ėmbėlsoni me mjaltė. Ky ilaē pėrdoret nė tė dy rastet edhe kur tensioni ėshtė i lartė, edhe nė rastin e kundėrt kur ai ėshtė i ulėt. Efekti i tij ėshtė balancues.

Dieta oriz-mjaltė
Dieta oriz-mjaltė. Pėr ēdo ditė 250 gramė oriz natyror, 750 gramė lėng nga fruta tė freskėta, 100 gramė mjaltė, 10 gramė tharm (maja buke). Orizin ziejeni me avull. Mos i hidhni kripė pėrsipėr pastaj pėrziejeni me lėng frutash ose me fruta. Mbas ftohjes ėmbėlsojeni me mjaltė. Mjalti nuk duhet tė nxehet mbi 40 gradė, se ndryshe humbet njė pjesė tė mirė tė substancave vepruese. Ndaheni nė 7 porcione.
Pėrdorimi:
Nė mėngjes esėll hani 5 gramė maja dhe pastaj porcionin e parė tė dietės oriz-mjaltė. Nė mbrėmje para vaktit tė fundit merrni edhe 5 gramėt e mbetura tė majasė dhe pas saj porcionin me oriz-mjaltė. Mos pini gjė tjetėr me pėrjashtim tė pijes gjithēkashėruese. Krahas tyre kėshillohet tė jeni gjakftohtė dhe tė shpenguar, sepse vetėm frika e rritjes sė tensionit mund tė na nxisė drejt njė rrethi vicioz, sepse frika e rrit tensionin e gjakut. Ai duhet tė matet vetėm nė mėngjes pasi jeni ēuar nga gjumi dhe me gjendje shėndetėsore tė ēlodhur dhe tė ē’tendosur.

Ēaj me valerianė kundėr tensionit tė lartė
1 dorė rrėnjė valeriane, 1/2 dorė lule livande, 1/2 dorė rozmarine, 1 dorė gjethesh nerėnxe, 1 dorė lule kamomili. Rrėnjėt valeriane priten nė copa tė vogla, gjethet e nerėnxės copėtohen me dorė. Ato pėrzihen me rozmarinėn, lulet e livandės dhe kamomilin. Pėr ēdo tas ēaj hidhet njė lugė gjelle pėrzierje. Uji duhet tė jetė valė i nxehtė. pastaj lihet pėr 13 minuta i mbuluar.
Pėrdorimi:
Pini 2 herė nė ditė nga njė tas ēaji tė ngrohtė e tė ėmbėlsuar me mjaltė.

Ēaj me gjethe ulliri
1 dorė gjethe ulliri, 7 thelpinj hudhre. Gjethet e ullirit hidhini nė njė litėr ujė tė valuar dhe pėrziejini. Lėrini mbuluar pėr 13 minuta. Pastaj kullojeni mirė lėngun. Mbi lėngun shtrydhni 7 thelpinjtė e hudhrės.
Pėrdorimi:
Pini mėngjeseve dhe darkave pėr njė javė rresht nga njė tas ēaji me gllėnjka. Pastaj ndėrpriteni pėr njė javė. Pastaj bėni tė njėjtėn gjė tė pėrshkruar mė sipėr dhe njė javė tjetėr, duke pirė sėrish 2 tasa ēaji nė ditė.

Nevojat e zemrės pėr natrium
Mungesat mė tė mėdha tė kaliumit vijnė si rezultat i konsumit tė tepėrt tė natriumit pėrmes kripės. Nė fakt, kaliumi dhe natriumi nė organizėm, janė nė ekuilibėr mes tyre. Perėndimorėt harxhojnė tri herė mė shumė natrium (pėrmes kripės) se sa kalium. Ky ēekuilibėr midis dy mineraleve ėshtė nė origjinė tė hipertensionit arterial, tė shqetėsimeve kardiake apo cerebrale, tė humbjes sė kalciumit, tė gurėve nė veshka apo tė osteoporozės. Mė pak tė rėnda, por po aq shqetėsuese, janė shenjat paralajmėruese tė mungesės sė kaliumit si lodhja, ngėrēet, fryrjet e barkut, vėshtirėsia intestinale.

Lėngu i Kulfimės
Bima e kufilmės ose lulevathit ėshtė njė prej bimėve mė tė njohura, qė ndihmojnė nė qarkullimin sa mė tė mirė tė gjakut, dhe ndihmon nė fuksionimin e mirė tė zemrės. Nė rrahjet e shpejta tė saj ēaji ka dhėnė rezultate shumė tė mira. Mjekėt kėshillojnė pirjen e dy gotave ēaji nė ditė. Edhe pėr qetėsimin e dhimbjeve tė kokės shumė tė shpeshta kėto ditė te kushdo, si pasojė e diellit tė fortė, kjo bimė ėshtė mjaft e mirė. Nė kėtė rast kėshillohet pirja e menjėhershme e ēajit tė ėmbėlsuar. Kufilma ėshtė e pasur me lėndė vepruese, siē janė lėndėt jargėzuese, esenca dhe taninet, alkooloide tė ndryshme, si dhe alantoina dhe kalcium tė lidhur me komponentė organikė. Nė sajė tė kėtyre pėrbėrėsve ēaji i pėrftuar nga rrėnjėt e grimcuar dhe tė thara tė bimės, me mjaft sukses pėrdoret edhe nė sėmundjet kronike tė kyēeve dhe kockave. Pėr tė lehtėsuar dhimbjet nevojitet njė gotė ēaj dhe rezultati do tė jetė i shpejtė. Pėr qetėsimin e kollės dhe kur ajo ėshtė e shoqėruar me sekrecione kufilma ėshtė mjaft e domosdoshme. Nė sajė tė elementėve pėrbėrės, bėhet e mundur lėngėzimi i sekrecioneve dhe largimi i tyre gjatė kollitjes. Pėr tė larguar kollėn, qė shoqėron sėmundje e ndryshme, bima pėrdoret pėr tė qetėsuar dhimbjet dhe ndihmon nė ripėrtėritjen e indeve tė dėmtuara dhe shėrimin e plagėve.

Hipertensioni dhe fruti i limonit
Njė mėnyrė mjaft e suksesshme pėr uljen e tensionit tė lartė tė gjakut, ėshtė lėngu i limonit. Mjekėt popullorė rekomandojnė lėngun e pėrftuar nga shtrydhja e tė paktėn 4 kokrrave nė ditė. Lėngu mund tė pihet ashtu siē ėshtė ose i ėmbėlsuar. Kura me limon kėshillohet tė zgjasė pėr 2 muaj. Sėmundja e hipertensionit, ėshtė pasojė e ērregullimeve tė funksioneve tė aparateve nervore qendrore, qė marrin pjesė nė rregullimin e presionit tė gjakut. Por ajo mund tė shfaqet edhe me rritjen e moshės si dhe prej sėmundjeve tė veshkave. Shenjat e sėmundjes shfaqen gradualisht. Presioni arterial, nė fazat fillestare, lėkundet me ngritje e zbritje dhe mė vonė stabilizohet me shifra tė ngritura. Me zhvillimin e mėtejshėm tė sėmundjes shfaqen dhimbjet e kokės, marrja e mendve, ērregullimi i gjumit, shpejtimi i ritmit tė pulsit si dhe dobėsi e pėrgjithshme.

Bananet ul tensionin e lartė
Bananet janė shumė tė rėndėsishme nė pėrdorimin kundėr hemoragjise Cerebrele, po ashtu ato ulin tensionin e lartė, ulin aciditetin e stomakut, si dhe ndihmojnė kundėr diarresė. Nė qoftė se vuani nga tensioni i lartė duhet tė mendoni gjithmonė, pėr frutin tropikal tė Bananes. Dielli ėshtė ai qė ngre tensionin, ndėrsa banania bėn tė kundėrtėn e tij. Studimet kanė treguar se banania ėshtė frut shumė i pasur me Kalium, dhe si e tillė ajo ndihmon nė uljen e rrezikut tė hemoragjisė Cerebrale. Banania ėshtė burim kaliumi, njė frut i tillė ka 396 miligram ose 11 pėr qind tė mineraleve tė nevojshme tė njė dite. “y deri tre banane ne dite janė optimale”, thotė Biofisikanti David Young. Nėpėrmjet kėtij fruti ndodh ulja e ndjeshme, qė shkakton kundėr aciditetit tė lartė nė stomak. Banania mbron stomakun, pasi arrin tė bllokojė bakteret qė mund tė jenė aktive nė tė.

Efektet pozitive tė qumėshtit
Qumėshti ėshtė njė ndėr komponentėt mė tė rėndėsishme nė njė dietė tė shėndetshme. Nė tė gjenden pėrbėrės tė Ēilėt luajnė rol tė rėndėsishėm nė forcimin e kockave, ulin tensionin e gjakut, si dhe nivelin e lartė tė kolesterolit nė gjak. Qumėshti ndihmon edhe nė uljen e rrezikut tė prekjes nga paraliza tė ndryshme. Me gjithė vlerat e mėdha qė ka qumėshti, pėrsėri i rekomandueshėm ėshtė pėrdorimi i qumėshtit me yndyrė tė reduktuar. Njė gotė qumėsht pėrmban 10 pėr qind yndyrė. Nė kohėt e sotme ekziston mundėsia e njė qumėshti me yndyrė tė reduktuar. Qumėshti ėshtė i dobishėm edhe pėr trurin. Nė njė studim tė bėrė u zbulua se personat qė pinin njė gjysmė litri qumėsht nė ditė kishin 50 pėr qind rezistencė mė tė fortė kundrejt trombozės. Nė uljen e tensionit dhe kolosterolit ndikon pėrmbajtja e kalciumit tė gjendur te qumėshti. Kėshillohet tė paktėn njė gotė qumėsht nė ditė.

Ēokollata e zezė ul tensionin e gjakut
Kura popullore ka treguar se ēokollata e zezė ėshtė diēka e mirė pėr zemrėn. Ajo ndihmon nė forcimin e arterieve tek ata qė pinė cigare dhe ka me shumė antioksidantė nė njė gram se njė gotė verė, ēaj apo luleshtrydhet. Studimi i fundit pėr ēokollatėn tregon se ēokollata e zezė mund tė jetė mė e mirė nga ē’mendohet dhe disa mund tė hanė ēokollatė pėr arsye mjekėsore. Ata qė e kanė qejf ēokollatėn duhet tė gėzohen. Mjekėt kanė disa kohė qė thonė se ēokollata tė bėn mirė. Po tė hash ēokollatė tė zezė pėr ēdo ditė nga pak, mund tė ndihmojė nė uljen e tensionit tė gjakut. Ēokollata e zezė e ul tensionin sistolik me 2.9 pikė dhe tensionin diastolik, tensionin e ulėt, me 1.9 pikė. Studime tė tjera tregojnė se ēokollata me qumėsht, ēokollata e bardhė ose ēokollata e zezė e ngrėnė me qumėsht, nuk kanė tė njėjtat efekte si ēokollata e zezė vetėm. Ēokollata e zezė pėrmban elementė tė quajtur polyphenols, i cili rrit nivelin e njė substance nė trup qė quhet oksid nitrik, i cili zgjeron vazot e gjakut duke rritur qarkullimin i cili sjell nė uljen e tensionit. Ky ėshtė njė lajm i mirė pėr ata tė cilėt vuajnė nga tensioni. Vėrtet ky ėshtė njė efekt i mirė, megjithatė ēokollata sjell shtimin nė peshė. Por edhe me tė nuk duhet tepruar. Duhet qė tė mos pėrdorėsh me shumicė ushqime qė tė pėlqejnė. Nė qoftė se e tepron, atėherė efektet pozitive nuk kanė mė vlerė. Dhe shtimi nė peshė nuk ėshtė aspak i mirė pėr tensionin.

Ēokollata kuron:
1-Ndihmon zemrėn pėr njė funksionim mė tė mirė
2-Bėn tė mundur uljen e tensionit tė gjakut
3-Bėn ekuilibrin e tensionit tė lartė dhe atij tė ulėt
4-Rekomandohet veēanėrisht ēokollata e zezė
5-Disa njerėz e pėrdorim edhe si kurė popullore

Kakaoja shmang hipertensionin
Kakaoja mbron nga sėmundjet kardiovaskulare, stimulon neuronet, kuron gjendjen shpirtėrore. Ajo ka tė gjitha vetitė e ēokollatės. Stimuluese, antidepresive, pėr ēdo nevojė afrodiziake. Pėr disa persona nuk ka shumė ndryshime nga njė drogė. Kakaoja, mes tė gjitha ushqimeve, ėshtė burimi mė i pasur me "flavanoli", substanca biologjikisht aktive, tė cilat gjenden tek ushqimet bimore. Tė mos i ngatėrrojmė me "flavanoli"-t e verės, tė cilat mungojnė te kakaoja. Ato janė substanca intoksikuese, qė gjenden nė brendėsi tė saj, qė mbrojnė nga sėmundjet kardiovaskulare dhe ndihmojnė nė mbajtjen hapur tė arterieve. Pak kakao mund t‘i japė njė shtysė kujtesės. Kakaoja, si ēaji dhe kafeja, pėrmban substanca tė ngacmuese tė cilat veprojnė mbi receptorėt e sistemit nervor, duke rregulluar efektshmėrinė e qelizave. “Flavanoli” nxit njė pjesė tė mirė tė pėrgjigjeve tė neuroneve, qė ėshtė reagimi i parė nė bazė tė fenomeneve shumė tė vėshtira tė kujtesės dhe kuptimeve. Kakaoja pėrmban Flavan-3-ols, njė pėrbėrės i cili ndihmon nė uljen e presionit tė gjakut. Pėrbėrėsit e kakaos njihen si nga antioksidantėt mė tė pėrqendruar dhe qė ju mbrojnė realisht nga sėmundjet e zemrės dhe nga kanceri. Po ashtu, mos harroni edhe ēokollatėn e zezė, e cila ju mbron nga rreziku i vdekjes.

Kakao kuron:
1-Tė mbron nga sėmundjet kardiovaskulare
2-Ėshtė antidepresive
3-Bėn tė mundur uljen e presionit tė gjakut
4-Parandalon kancerin
5-Zhvillon kujtesėn

Dardha rregullon hipertensionin
Ėshtė njė ndėr frutat qė u rekomandohet tė gjithė njerėzve qė kanė probleme me zemrėn. Pasi dardha me tė gjitha pėrbėrjet e veta bėn tė mundur forcimin e damarėve tė zemrės si vendos ekuilibėr mes presionit tė ulėt tė gjakut. Pikėrisht pėr kėtė arsye, mjekėt popullorė kėshillojnė qė dardhat tė konsumohen ēdo ditė nga njerėzit qė kanė probleme me rrahjet e shpeshta tė zemrės, si dhe ata qė pėrjetojnė emocionet tė forta.

Shega ndikon nė presionin e gjakut

Lėngu i shegės ėshtė pija mė e preferuar pėr dekada tė tėra, nė vendet e Mesdheut Lindor dhe tani ka filluar tė jetė edhe shumė e kėrkuar nė Amerikė. Disa shkencėtarė izraelitė kanė zbuluar se burrat qė pinė njė gotė me lėng shege nė ditė, jo vetėm mbrohen nga kanceri i prostatės, por edhe rregullojnė sistemin e tyre sistolik, punėn e zemrės dhe presionin e gjakut. Katėr gota me njė lėng tė tillė do tė plotėsonin 50 pėr qind tė nevojave tuaja ditore pėr Vitaminėn C. Kėshtu ajo ndihmon jo vetėm nė shumė procese trupore, por shton edhe rezervat e vitaminave nė organizėm.

1-Mbron nga kanceri i prostatės
2-Rregullojnė sistemin sistolik
3-Rregullojnė punėn e zemrės dhe presionin e gjakut
4-Pėrmban vitaminėn C
5-Shton rezervat e vitaminave nė organizėm

Kajsia ndihmon nė prodhimin e gjakut
Nėpėrmjet konsumimit tė kajsisė, trupi i njeriut pėrfton prodhimin e gjakut. Zbukuron lėkurėn dhe bėn mirė pėr flokėt. Mbi tė gjitha ėshtė e kėshillueshme kryesisht pėr femrat, pasi mjekėt e bimėve deklarojnė se pėrdorimi i kajsisė bėn tė mundur parandalimin e kancerit.

Misri mban larg hipertensionin
Misri vazhdon tė jetė numri njė pėr tė mbajtur konstante nivelin e kolosterolit nė gjak, pasi ul ndjeshėm grafikun e yndyrės nė gjak. Ai luan rol nė prodhimin e energjisė trupore te njeriu. Misri ėshtė njė burim i vėrtetė proteinash dhe vitaminash. Nė njė studim tė bėrė me meshkuj tė cilėt kishin kolosterol tė lartė, pas njė trajtimi me produkte misri, si dhe me ushqime tė varfra nė yndyre, u arrit nė rezultate mjaft tė kėnaqshme. Misri gjithashtu ėshtė burim energjie, sepse pėrmban vitaminėn B, tė domosdoshme pėr njeriun. Nė vendin tonė njė pėrdorim tė veēantė ka zėnė "Buka e misrit" dhe gjithmonė ėshtė rekomanduar pėr njerėzit qė vuajnė nga hipertensioni.

Rrepat ruajnė presionin e gjakut
Efektet e rrepės janė tė ngjashme me ato tė spinaqit dhe tė dyja kėto bimė janė tė nevojshme e tė dobishme pėr organizmin. Rrepat pėrmbajnė folat dhe batainė, dy lėndė ushqyese tė cilat ndihmojnė nė ruajtjen e nivelit tė gjakut, rindėrtojnė arteriet e dėmtuara, zvogėlojnė rrezikun pėr sėmundjet e zemrės, etj. U kėshillohet tė gjithė amvisave qė tė pėrdorin sa mė shumė tė jetė e mundur nė menynė e tyre rrepėn e kuqe. Ėshtė e domosdoshme mėsimi i fėmijėve qė nė vegjėli me shijen e rrepave.

Ekuilibri midis Potasium-it dhe Sodium-it
Nga kėrkimet e shkencėtarit Dahl mėsohet se fajtori kryesor nė shkaktimin e hipertensionit ėshtė kripa. Mjekėt e dinė tashmė ndjeshmėrinė e veēantė qė kanė disa pacientė me hipertension. Tek kėta pacientė nėse ndėrpritet sasia e madhe e kripės qė ata marrin nė ushqime edhe hipertensioni zhduket. Sasia e kėshilluar e kripės ėshtė 800 miligram nė ditė. Por nė shumicėn e rasteve me hipertension ulja e konsumit tė kripės (sodiumit) nuk mjafton.
Tė sėmurėt mė hipertension duhet tė respektojnė raportin e potasiumit me sodiumin pėr tė arritur rezultate pozitive. Raporti duhet tė jetė I tillė qė sasia potasiumit tė jetė tre herė mė e lartė se sasia e sodiumit . Raporti I potasiumit me kripėn duhet tė jetė 3 me 1. Ky raport quhet nga shkencėtarėt Faktori K.

Aloe vera pėr kurimin e leucemisė
Lėngu i bimės Aloe Vera ėshtė mjaft i mirė pėr tė gjithė ata qė janė tė sėmurė nga leucemia. Aloe Vera ka dhėnė efekt tė mirė nė infeksionin nė gjak. Pėr pėrgatitjen e kurės nevojiten 900 gramė lėng nga kjo bimė dhe 100 gramė mjaltė. Masa e pėrftuar duhet tė pihet 3 herė nė ditė nga 100 gramė pėr ēdo vakt. Mjekimi me kėtė kurė duhet tė zgjasė 2 deri nė 3 muaj. Kura vazhdon pėr 2 muaj me radhė deri nė pėrmirėsim tė dukshėm tė shėndetit.

Dieta juaj mund tė kurojė aneminė
Tė sėmurėt anemikė duhet tė konsumojnė ushqime tė pasura me hekur, si: mish, peshk, shpretkė, vezė, perime, fruta etj. Kėtyre tė sėmurėve u kėshillohet pėrdorimi i frutave tė freskėta, qė pėrmbajnė vitamine C, e cila ndihmon nė absorbimin ose marrjen e hekurit. Nėse pinė kafe, ēaj, kakao apo edhe lėngje tė tjera, qė pėrmbajnė kafeinė, duhet t’i marrin dy orė para ose pas ushqimit, sepse vėshtirėsojnė absorbimin e hekurit. Disa ushqime bazė luftojnė sėmundjen e anemisė dhe ndihmojnė tė gjithė pacientėt kronikė tė kėsaj sėmundje ta ndjejnė sa mė pak atė. Gjithēka pėrgatitet dhe konsumohet nė kushtet e shtėpisė, pa shpenzime tė mėdha financiare.

Hurma ndihmon pėr problemet e gjakut
Hurma duket tė jetė edhe njė nga frutat bazė, qė ndihmon nė eliminimin e sėmundjes. Pėr kurimin e anemisė nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, frutat, gjethet, degėt, rrėnjėt etj. Nė vendet arabe ėshtė ushqim kryesor, i cili shuan urinė pėr shkak tė pėrbėrjes sė celulozės. Hurmat kanė gjetur pėrdorim tė mirė kundėr anemisė. Edhe nė vendin tonė, mjekėt popullorė i kanė kthyer tė gjitha kėrkimet pėr sėmundjen e anemisė tek hurmat.

Lėngu i karotės lufton aneminė
Karota ėshtė e pazėvendėsueshme pėr shėndetin e njeriut. Lėngu ditor i karotės nė sasi prej 50-150 gram ėshtė ilaē efikas te tė sėmurėt, qė vuajnė nga anemia. Karota nė periudhė rekord e rregullon pastrimin e gjakut. Kėshillohet qė tė gjithė ata persona qė vuajnė nga anemia, tė konsumojnė minimalisht 2 karota qė qėruara ēdo ditė, ndėrkohė qė nė ushqimet e tyre nuk duhet tė mungojė asnjėherė karotat. Vetėm pėrdorimi i pėrditshėm i karotave sjell eliminimin e problemeve me gjakun dhe ul riskun pėr sėmundje tė tjera.

Rrepa e kuqe ushqim bazė pėr anemikėt
Nisur edhe nga vetė ngjyra kuptohet qė rrepa e kuqe ėshtė ushqimi bazė pėr anemikėt. Kėtyre tė sėmurėve u kėshillohet pirja ēdo ditė e 150 ml lėng tė rrepės sė kuqe, para buke, apo tė konsumohet sa mė shpesh domatja. Nga ana tjetėr kėta pacientė kronikė, tė ēfarėdo grupmoshe qė tė jenė, duhet tė marrin ēdo ditė 10-15 fruta tė mandarinės pėr njė kohė prej 20-25 ditė. Injektimi i vitaminave, lėngjeve dhe sasive tė gjakut nėpėrmjet frutave dhe perimeve, ėshtė rruga mė e mirė pėr rritjen e nivelit tė gjakut nė organizėm dhe mbi tė gjitha normalizimin e sistemit organik.

Ēaji i hithrės kurė pėr sėmundjet e gjakut
Njė kurė e efektshme pėr tė sėmundjen e gjakut ėshtė edhe ajo e pėrgatitur nga 250 gramė gjethe hithre, 10 gramė uthull dhe 10 gramė gjethe delli. Tė gjitha kėto vendosen nė 1 litėr ujė tė ftohtė, ku qėndrojnė 12 orė. Pastaj zihen pėr 10 minuta, ėmbėlsohen sipas dėshirės me mjaltė dhe pastaj sėrish mbyllen dhe qėndrojnė tė mbyllura pėr 20 minuta. Kullohen dhe pihen gjatė tėrė ditės me lugėn e kafesė. Kjo duhet tė pėrsėritet disa herė nė muaj dhe ndihmon nė qarkullimin normal tė gjakut si dhe rritjen e sasisė sė tij nė organizėm.

Luleshtrydhja pastron gjakun
Ėshtė bimė shumėvjeēare me shije tė hidhur nė tė ėmbėl. Nė fitoterapi pėrdoren gjethet, rrėnja dhe lulet. Gjethet e reja tė kėsaj bime janė mjaft tė pasura me vitaminė C, me kripėn natyrore, e cila bėn pastrimin e gjakut. Nė shumė vende pėrdoret si sallatė, sidomos pėr ata qė vuajnė nga anemia. Luleshtrydhja pėrmban glikozidet e hidhura, insulinėn, taninet, vitaminėn B, C dhe provitaminėn A, shumė minerale, ka pėrqindje tė lartė tė kripėrave tė kaliumit, sidomos nė gjethe, karotenoide, proteinė, pektinėn, holinėn etj.

Fiku ndihmon kundėr anemisė dhe tė ftohurit
Ėshtė njė frut, qė pėrmban shumė karbohidrate, albuminė, yndyrė. Pėrdoret i freskėt, i tharė dhe i pėrpunuar nė produkte tė ndryshme. Rekomandohet tė pėrdoret nga personat e dobėsuar, nga anemikėt dhe nga ata qė ndiejnė shumė tė ftohtė, pasi i japin organizmit forcė dhe nxehtėsi. Njė tjetėr mėnyrė pėr kurimin e tė sėmurėve me anemi ėshtė edhe pirja e tri lugėve kafeje nė ditė nga masa e pėrftuar nga shalqiri, karafili, mastiku dhe sheqeri.

Lėngu i Kulfimės ndihmon qarkullimin e gjakut
Bima e kufilmės ose lulevathit ėshtė njė prej bimėve mė tė njohura, qė ndihmojnė nė qarkullimin sa mė tė mirė tė gjakut, dhe ndihmon nė funksionimin e mirė tė zemrės. Nė rrahjet e shpejta tė saj ēaji ka dhėnė rezultate shumė tė mira. Mjekėt kėshillojnė pirjen e dy gotave ēaji nė ditė.

Kajsia ndihmon nė prodhimin e gjakut
Nėpėrmjet konsumimit tė kajsisė, trupi i njeriut pėrfton prodhimin e gjakut. Zbukuron lėkurėn dhe bėn mirė pėr flokėt. Mbi tė gjitha ėshtė e kėshillueshme kryesisht pėr femrat, pasi mjekėt e bimėve deklarojnė se pėrdorimi i kajsisė bėn tė mundur parandalimin e kancerit.

Qershia ul kolesterolin nė trup
Duket e pabesueshme, por ėshtė e vėrtetė. Qershitė bėjnė tė mundur uljen e kolesterolit nė trup. Madje ndryshe nga shumė fruta tė tjera, pėr pėrdoruesit e qershive vjen edhe njė lajm i mirė nga Mjekėsia Popullore. Pasi ata mund tė hanė sasi tė mėdha qershisė dhe tė mos shėndoshen, pėrkundrazi ky frut bėn tė mundur rėnien nga pesha si dhe kontrollon nivelin e yndyrnave nė gjak.

Vera e kuqe
Njė mėnyrė tjetėr pėr tė ulur rrezikun e sėmundjeve tė zemrės ėshtė pirja e verės sė kuqe. Ndėrkohė, shkencėtarėt britanikė kanė zbuluar arsyen pėrse vera e kuqe parandalon rrezikun e sėmundjeve tė zemrės. Ata thonė se kjo realizohet pikėrisht nga njė lėndė kimike natyrore qė ndodhet nė verėn e kuqe dhe qė pakėson rrezikun e bllokimit tė enėve tė gjakut. Kjo substancė quhet Polifenols dhe ajo gjendet nė lėkurėn e rrushit tė zi dhe tė kuq.

Hudhra, vlera tė jashtėzakonshme
Hudhra ėshtė pa diskutim me vlera tė jashtėzakonshme. Sipas mjekėve pėrdorimi i saj bėn tė mundur uljen e tensionit, ndalon mpiksjen e gjakut, bėn mirė pėr zhdukjen e kancerit tė stomakut dhe forcon qėndrueshmėrinė e trupit. Pėr kėto dhe shumė tė tjera, rekomandohet pėrdorimi i hudhrės, nga tė gjitha grupmoshat.

Vaji i ullirit
Vaji i ullirit ėshtė shumė i dobishėm pėr zemrėn dhe ndikon nė mirėfunksionimin e saj. Ky vaj ndikon nė uljen e sasisė sė kolesterolit nė gjak, si dhe ul rrezikun e shfaqjes sė kancerit te femrat. Tė gjitha llojet e yndyrnave, si gjalpi,margarina dhe vajrat pėrmbajnė kalori tė shumta, por qė nga organizmi i njeriut perceptohen nė mėnyra tė ndryshme. Greket e duan dhe janė pėrdoruesit e parė tė vajit tė ullirit dhe pėrdorin shumė pak gjalpin dhe margarinėn. Vaji i ullirit ėshtė quajtur ndryshe nga mjekėsia "Shoku mė i mirė pėr gruan", pasi luan njė ndikim shumė pozitiv nė mbrojtjen nga kanceri i gjirit. Pėrmbajtja kryesore nė vajin e ullirit ėshtė Vitamina E, e cila ka vetinė e rigjenerimit. Nė pėrgjithėsi vaji i ullirit, rron gjatė, si dhe duhet tė mbahet nė ambiente tė freskėta dhe tė thata, tė mbrojtura nga drita.

Limoni shmang hipertensionin
Njė mėnyrė mjaft e suksesshme pėr uljen e tensionit tė lartė tė gjakut, ėshtė lėngu i limonit. Mjekėt popullorė rekomandojnė lėngun e pėrftuar nga shtrydhja e tė paktėn 4 kokrrave nė ditė. Lėngu mund tė pihet ashtu siē ėshtė ose i ėmbėlsuar. Kura me limon kėshillohet tė zgjasė pėr 2 muaj. Sėmundja e hipertensionit, ėshtė pasojė e ērregullimeve tė funksioneve tė aparateve nervore qendrore, qė marrin pjesė nė rregullimin e presionit tė gjakut. Por ajo mund tė shfaqet edhe me rritjen e moshės si dhe prej sėmundjeve tė veshkave. Shenjat e sėmundjes shfaqen gradualisht. Presioni arterial, nė fazat fillestare, lėkundet me ngritje e zbritje dhe mė vonė stabilizohet me shifra tė ngritura.

ILIRI

Numri i postimeve: 4304
Reputation: 46
Points: 17113
Registration date: 06/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.iliriadaportal.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi