ILIRIADA PORTAL

Kolesteroli (yndyra nė gjak)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

20022010

Mesazh 

Kolesteroli (yndyra nė gjak)




Kolesteroli ndihmon trupin per te prodhuar qeliza te reja , izolon nervat dhe krijon hormone. Normalisht, melēia prodhon gjithe sasine e kolesterolit qe ka nevoje trupi. Kolesteroli mund te hyje ne trup edhe nga dieta, si psh nga ushqimet qe prodhohen nga kafshet; qumeshti, vezet dhe mishi. Shume kolesterol ne trup rrit shancet per te patur semundje te zemres dhe eneve te gjakut.

Si shkaktohen semundjet e zemres nga kolesteroli?
Kur ka shume kolesterol ne gjak, depozitohet ne muret e arterieve. Arteriet ngushtohen dhe rrjedhja e gjakut qe funizon muskut e zemres ngadalesohet ose bllokohet. Gjaku funizon zemren me oksigjen dhe nqs. nje sasi e mjaftueshme oksigjeni nuk arrin ne zemer ju mund te keni dhimbje ne gjoks. Ne rastet kur ka bllokim te plote te funizimit te zemres me oksigjen rezultati eshte atak ne zemer.

Ne trup ndodhen 2 lloje kolesteroli: Lipoproteine me dendesi te vogel (Kolesteroli i keq) dhe me Lipoproteine dendesi te madhe (kolesteroli i mire). Keto jane dy format qe kolesteroli udheton ne gjak. Kolesteroli i keq ka pak proteina dhe shume kolesterol, ndersa Kolesteroli i mire ka shume proteina dhe pak kolesterol.

Kolesteroli i keq eshte burimi kryesor i bllokimit te arterieve. Kolesteroli i mire punon duke pastruar kolesterolin nga gjak.

Trigliceridet jane nje yndyre tjeter ne gjak. Studimet tregojne qe nivelet e larta te tyre ne gjak jane te lidhura me semundjet e zemres.

Cilat jane simptomat e kolesterolit te larte?
Kolesteroli i larte nuk ka simptoma., keshtu qe shume njerez nuk e kuptojne kur kane nivel te larte kolesteroli. Per kete arsye eshte shume e rendesishme qe te dini se cfare niveli kolesteroli keni dhe te ulni nivelet sepse nivele te ulta pakesojne shancet per tu semurur nga zemra dhe ne rast se keni semundje te zemres pakeson shancet e vdekjes nga keto semundje.
Sa duhet tė jenė vlerat e kolesterolit total?
Mbi moshėn 20 vjeē:
200 mg/dl ėshtė niveli i kėrkuar
200-239 mg/dl nė kufi i lartė
>240 mg/dl ėshtė i lartė

Vlerat e LDL?
<130 mg/dl niveli i duhur
130-159 ilartė nė kufi

Vlerat e HDL?
<35 ėshtė i ulur (mesatarja tek femrat eshtė 55mg/dl kurse tek meshkujt 45mg/dl)

Vlerat e TG?
<200 md/dl dėshirohet tė jetė.
200-400 mg/dl i lartė nė kufi
>400 mg/dl i lartė
Nėse kolesteroli rritet nė gjak kjo tregon pėr njė problem tė metabolizmės sė yndyrnave. Duhen bėrė analizat e kolesterolit total, atij LDL, HDL dhe TG minimumi dy herė nėse mendohet pėr njė kurė. Pėr kurė merret bazė vlera e LDL-sė.


Edituar pėr herė tė fundit nga ILIRI nė Sat Feb 20, 2010 1:10 pm, edituar 1 herė gjithsej
avatar
ILIRI

Numri i postimeve : 4304
Reputation : 46
Points : 22833
Registration date : 06/12/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.iliriadaportal.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: diggdeliciousredditstumbleuponslashdotyahoogooglelive

Kolesteroli (yndyra nė gjak) :: Komentet

avatar

Mesazh prej Sat Feb 20, 2010 1:07 pm nga ILIRI

Domatja ndihmon per uljen e kolesterolit ne gjak
Konsiderohet mbretėreshė e dietės mesdhetare, dhe ėshtė e famshme pėr numrin e elementeve tė vlefshme pėr shėndetin: vitamina, potas, fosfor, beta-karotenė dhe likopenė, njė pigment anti-kancerogjen. Por tashmė domates i njihet dhe njė veti tjetėr: ndihmon kundėr kolesterolit. Tė paktėn ky ėshtė konkluzioni i njė studimi tė kryer nga disa studiues finlandezė, i cili ėshtė publikuar kėto ditė nė faqet e revistės “British Journal of Nutrition”. Studiuesit finlandezė kanė studiuar rastet e 16 burrave dhe 5 grave tė moshave nga 20 deri 49 vjeē, tė cilėt kishin vlera tė larta kolesteroli. Vullnetarėve u ėshtė kėrkuar tė ndjekin pėr njė periudhė 3-javore njė dietė pa domate dhe mė pas duke e modifikuar tė shtonin 30 gramė ketchup ose 300 mililitra lėng domateje nė dietė. Pėr gati tė gjithė periudhėn qė janė ndjekur, shkencėtarėt kanė kryer analiza tė rregullta gjaku pėr tė vlerėsuar nivelet e kolesterolit tė keq dhe atij tė mirė. Nė pėrfundim tė studimit, rezultatet kanė qenė mbresėlėnėse edhe pėr vetė shkencėtarėt. Te tė gjithė vullnetarėt, nivelet e pėrgjithshme tė kolesterolit kanė zbritur me 6% dhe ato tė kolesterolit tė keq me 13%. Arsyeja pse domatja ka kėtė veti anti-kolesterol kaq tė lartė ende nuk dihet, por sipas shkencėtarėve, mendohet se numri i lartė i substancave antioksidante luan njė rol kyē, sidomos i likopenit qė i jep domates ngjyrėn e kuqe. Por ajo qė ėshtė e sigurt ėshtė fakti, se personat qė vuajnė nga kolesteroli nuk duhet t’ju mungojnė dozat ditore tė domates.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Sat Feb 20, 2010 1:11 pm nga ILIRI

Studimi, luleshtrydhet ulin nivelin e kolesterolit nė gjak
OKLAHOMA- Njė lajm i mirė arrin nga Universiteti i Oklahomės, SHBA. Nga njė studim i fundit, shkencėtarė kanė vėrejtur se luleshtrydhet ulin nivelin e kolesterolit nė gjak. Studiuesit gjatė 4 javėve kanė pėrcjellė gra tė cilat vuajnė nga sindroma metabolike dhe tė cilat kanė konsumuar ēdo ditė nga 25 gramė pluhur nga luleshtrydhet e ngrira dhe tė thara. Ata kanė vėrejtur njė ulje tė nivelit tė kolesterolit tė pėrgjithshėm dhe LDL kolesterolit pėr 6%.
Luleshtrydhet, tė cilat tashmė njihen si antioksidues tė fuqishėm me pėrbėrėsit e tyre bioaktiv, ulin peroksidimin e lipideve, duke ulur kėshtu edhe LDL-kolesterolin nė gjak dhe nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė parandalojnė krijimin dhe zhvillimin e shtresave aterosklerotike nė enėt e gjakut.
Substancat mė meritore tė dredhėzės pėr kėtė efekt janė fitorerolet, proteinat dhe flavonoidet. Studimi ka treguar se konsumimi i pėrditshėm i dredhėzave dhe produkteve tė saj, mund tė jetė i njė rėndėsie tė madhe te personat me sindromė metabolike.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Sat Feb 20, 2010 1:14 pm nga ILIRI

Si ulet kolesteroli
Studimet e bėra kohėt e fundit kanė zbuluar se disa ushqime pėrgjithėsisht fruta dhe perime pėr vetė aftėsinė e tyre pėr tė ulur nivelin e kolesterolit nė gjak janė quajtur “super” ushqime.
Shpesh vėmė re se njerėzit i kushtojnė tepėr rėndėsi dietės sė pėrditshme ditore duke u munduar qė tė merren me anė tė ushqimit tė gjithė pėrbėrėsit ushqimorė tė domosdoshėm pėr organizmin, nė mėnyrė tė tillė qė tė mos sjellin rreziqe pėr organizmin.
Kėto ushqime janė ndėr tė paktat “produkte” qė kanė specifikėn e rregullimit tė nivelit tė kolesterolit nė gjak, dhe e mbajnė atė nė nivelin e duhur.
Tėrshėra
Tėrshėra dhe krundet, pėrmirėsojnė gjendjen e zemrės, presionin e gjakut, nivelin i kolesterolit nė gjak. Tėrshėra ėshtė e pasur me kalium, i cili mban nėn kontroll presionin e gjakut, si dhe me vitaminė E tė gjendur edhe te drithėrat.
Bajamet
Nė lėkurėn e bajameve ndodhen substanca tė tilla tė cilat ndihmojnė nė parandalimin e oksidimit tė kolesterolit, njė proces i cili mund tė shkatėrrojė qelizat e gjakut dhe tė shkaktojė rrezik pėr atak kardiovaskular. Bajamet janė tė pasura me magnez dhe Vitaminė E, tė cilat luajnė rol nė formimin e rruazave tė kuqe tė gjakut.
Batha dhe thjerrėzat
Nė rezultatet e raportuara nė kronikat e Mjekėsisė Internacionale nė vitin 2005, u tregua se personat tė cilėt kishin pėrfshirė bathėn dhe thjerrėzat nė dietėn e tyre ushqimore kishin normalitet nė nivelin e kolesterolit rreth 2 herė mė shumė se ata persona qė nuk i konsumonin kėto prodhime, tė cilėt ishin nėn frikėn e njė tensioni tė mundshėm apo problemė tė ndryshme qė kanė tė bėjnė me gjakun dhe zemrėn.
Boronicat
Boronicat pėrmbajnė njė pėrbėrės antioksidant shumė tė fuqishėm tė quajtur pterostilbene, i cili ndihmon nė uljen e nivelit tė kolesterolit dhe ruajtjen e tij nė normat e duhura. Boronicat janė tė pasura mė Vitaminė C, e cila ėshtė e pėrbėrėsi kryesor i kolagjenit dhe pėrbėn materialin strukturor te kockave tė trupit, tė lėkurės, enėve tė gjakut.
Elbi
Elbi pėrmban kalium, i cili ėshtė i pėrfshirė nė shumė procese jetėsore tė trupit, duke mbajtur nėn kontroll presionin e gjakut, funksionin e zemrės dhe veshkave.
Avokadot
Pėrbėrėsit ushqimorė tė pangopur te avokadot kanė rezultuar si pėrbėrės tė cilėt janė tė aftė tė ulin nivelin e kolesterolit nė gjak dhe pėr tė shmangur atė tip tė kolesterolit i quajtur “i keq”. Efekti i avokadove vėrehet sidomos te ata persona qė vuajnė nga niveli i lartė i kolesterolit nė gjak. Avokadot janė tė pasura me magnez, i cili ėshtė i nevojshėm pėr disa nga proceset bazė tė organizmit dhe vepron nė mė tepėr se 300 reaksione biokimike.
Alkooli
Tė pish njė gotė verė nė darkė apo njė pijė tė lehtė alkoolike, nė fakt, ka treguar se ndihmon nė rregullimin e nivelit tė kolesterolit nė gjak,si dhe nė uljen e rrezikut pėr tė pasur atak kardiak. Nė tė kundėrt teprimi me pijet alkoolike sjell nė mėnyrė tė pashmangshme probleme me zemrėn, mėlēinė, si dhe vdekje tė hershme. Birra dhe vera janė ndėr burimet mė tė mėdha tė kromit, tė cilat shpėrbėjnė ushqimet nė energji tė pėrdorshme.
Karota
Nė trupin tonė Beta Karoteni, proteinė e cila gjendet tek karotat ėshtė i shndėrruar nė Vitaminėn A, e cila ėshtė njė nga lėndėt ushqyese kryesore tė organizmit dhe ndihmon pėr njė shėndet sa mė tė mirė, e cila kryen funksione tė ndryshme qė lidhen me imunitetin dhe shtimin e qelizave tė trupit. Beta karoteni vepron zakonisht si njė antioksidant qė neutralizon radikalet e lira. Ajo gjendet tek frutat, perimet dhe sallatė jeshile. /Telegrafi/

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

avatar

Mesazh prej Sat Feb 20, 2010 1:18 pm nga ILIRI

Pėrzierja e mjaltit me kanellė, ilaē pėr kolesterolin
Pėrzierja e mjaltit me kanellė

Ėshtė konstatuar se pėrzierja e mjaltit me kanellė shėron shumė sėmundje. Mjalti ėshtė prodhuar nė shumė vende tė botės. Weekly World News, revistė nė Kanadė ka pėrmendur listėn vijuese tė sėmundjeve qė mund tė shėrohen me mjaltė dhe kanellė sipas hulumtimit tė disa shkencėtarėve tė Perėndimit.
Ėshtė konstatuar se pėrzierja e mjaltit me kanellė shėron shumė sėmundje. Mjalti ėshtė prodhuar nė shumė vende tė botės. Weekly World News, revistė nė Kanadė ka pėrmendur listėn vijuese tė sėmundjeve qė mund tė shėrohen me mjaltė dhe kanellė sipas hulumtimit tė disa shkencėtarėve tė Perėndimit.

Vėrejtje: Mjalti qė nuk ėshtė i valuar jep rezultate, kurse mjaltėi i pavluar apo i pasterizuar nuk jep rezultate tė nivelit tė dėshiruar.
Sėmundjet e zemrės: Pėrgatitet njė qull nga mjalti dhe pluhuri i kanellės, lyhet buka me tė, nė vend tė marmalatės dhe haet rregullisht pėr mėngjes. Ajo zvogėlon kolesterolin nė arterie dhe e shpėton pacientin nga ataku nė zemėr. Po ashtu, atyre qė tashmė e kanė pėrjetuar sulmin nė zemėr, nėse e marrin kėtė ilaē pėr ēdo ditė, do tė mund tė parandalojnė infarktet e tjera. Pėrdorimi i rregullt i ilaēet tė pėrmendur mė lart normalizon frymėmarrjen dhe forcon tė rrahurat e zemrės. Nė Amerikė dhe Kanada kanė trajtuar me sukses pacientėt dhe kanė konstatuar se pasi arteriet e vjetra dhe venat e humbnin fleksibilitetin e tyre dhe bllokoheshin, mjalti dhe kanella i rigjallėrojnė arteriet dhe venat dhe u kthenin fleksibilitetin (elsaticitetin).
Artriti: Pacientėt qė vuajnė nga sėmundja e artritit mund ta marrin kėtė ilaē pėr ēdo ditė, nė mėngjes dhe mbrėmje, njė gotė uji tė nxehtė me dy lugė mjaltė dhe njė njė lugė ēaji me pluhur kanelle. Nėse ata e marrin kėtė rregullisht, madje edhe artriti kronik mund tė shėrohet. Nė studimet e fundit tė kryera nė Universitetin e Kopenhagės, ėshtė konstatuar se kur mjekėt kanė trajtuar pacientėt e tyre me kėsi lloj ilaēi tė pėrzier (njė lugė mjaltė dhe gjysmė luge pluhur kanelle) para mėngjesi, ata kishin vėnė re se brenda njė jave nga 200 njerėz, 73 pacientėve krejtėsisht u kishin pushuar dhembjet dhe brenda njė muaji, shumica e pacientėve qė nuk kanė mundur tė ecin mė parė ose tė lėvizin pėrreth pėr shkak tė artritit, kanė filluar tė ecin pa ndier mė dhimbje.
Infeksionet e fshikėzės: Merri dy lugė ushqimi me pluhur kanelle dhe njė lugė ēaji mjaltė dhe vendosi nė njė ujė tė vluar –tė vakėt dhe pije atė. Ajo pėrzierje (ilaē) i shkatėrron mikrobet nė fshikėz (fshikėz urine).
Dhimbje dhėmbi: Pėrgatitet njė pastė nga njė lugė ēaji pluhur kanelle dhe pesė lugė ēaji mjaltė dhe vihen nė dhėmbin qė tė dhemb. Kjo procedurė mund tė aplikohet tri herė nė ditė, deri sa tė ndalet dhimbja e dhėmbit.
Kolesteroli: Dy lugė ēaji mjaltė dhe tri lugė ēaji pluhur tė kanellės, tė pėrzier nė 16 unca (njė uncė=28,35 gr.) nė ujė ēaji, t i jepet pacientit qė e ka tė rritur kolesterolin. Eshtė vėrejtur se ia zvogėlon nivelin e kolesterolit nė gjak 10% brenda 2 orėve. Siē u pėrmend, tek pacientėt qė vuajnė nga sėmundja e artritit, nėse pėrdoret tri herė nė ditė, shėrohet cilido lloj kolesteroli. Sipas informatave tė marra nė revistėn e pėrmendur, mjalti qė merret me ushqim ēon nė zvogėlimin e ankesave nga kolesteroli.
Ftohjet: Ata njerėz qė vuajnė nga ftohjet e zakonshme apo tė mėdha duhet ta marrin njė lugė tė vakėt me mjaltė me ¼ e lugės pluhur kanelle nė ditė nė kohėzgjatje prej 3 ditėsh. Ky proces–marrja e ilaēit nė kėtė mėnyrė do tė shėrojė shumicėn e ftohjeve kronike dhe do t i pastrojė sinuset.
Dhimbjet e barkut: Mjalti kur tė merret me pluhur kanelle, shėron dhimbjet e stomakut dhe gjithashtu e pastron stomakun nga ulcerat-ithatėt qė nga rrėnjėt.

Gazrat: Sipas studimeve tė bėra nė Indi dhe Japan, ėshtė konstatuar se, nėse mjalti merret me pluhur kanelle, zorrėt pastrohen prej gazrave.
Sistemi imun: Pėrdorimi i pėrditshėm i mjaltit me pluhur kanelle forcon sistemin imun dhe e mbron organizmin nga bakteret dhe sulmet virale. Shkencėtarėt kanė zbuluar se mjalti pėrmban vitamina tė ndryshme dhe hekur nė sasi tė mėdha. Pėrdorimi i vazhdueshėm i mjaltit forcon rruazat e gjakut pėr t i luftuar bakteret dhe sėmundjet virale.
Dispepsia - mostretja: Pluhuri i kanellės i spėrkatur nė dy lugė ēaji me mjaltė, qė merret para ushqimit, liron thartirėn dhe i tret ushqimet mė tė rėnda.
Mosmplakja (plakja e ngadalshme): Ēaji i pėrbėrė nga mjalti dhe pluhuri i kanellės, kur merren me rregull mund tė ndikojė nė mosmplakje. Merrni 4 lugė mjaltė, 1 lugė pluhur kanelle dhe 3 gota uji valoji ato pėr ēaj. Pije ¼ e gotės, 3-4 herė nė ditė. Atėherė, si rezultat i saj lėkurėn do ta kesh tė freskėt tė butė dhe jo tė rrudhėt e tė mplakur.
Puērat: Pasta e pėrbėrė nga tri lugė ēaji me mjaltėė dhe njė lugė ēaji me pluhur kanelle pėrdoret nė puērra para se tė biesh pėr tė fjetur dhe laji ato ditėn e nesėrme nė mėngjes me ujė tė nxehtė. Nėse e pėrdor pėr ēdo ditė pėr dy javė rresht, t i largon puērrat qė nga rrėnjėt e tyre.
Infektimet e lėkurės: Pėrdorimi i mjaltit dhe pluhurin e kanellės nė masė tė barabartė nė pjesė tė infektuara shėron ekzemėn-dermatitisin, qéretin (ringėorm) dhe tė gjitha llojet e infeksioneve.

Humbja e peshės: Pėrdorimi i pėrditshėm nė mėngjes gjysmė ore para mėngjesi-kafjalli me stomakun e zbrazėt dhe nė mbrėmje para fjetjes. Pi mjaltė dhe pluhur kanelle tė valuar nė njė gotė uji. Nėse kėtė e pėrdor rregullisht, kjo ta zvogėlon peshėn, madje edhe personave mė tė trashur. Gjithashtu, pirja e kėsaj pėrzierje rregullisht nuk lejon tė akumulohet dhjamė-yndyrė, madje edhe nėse ai person merr kalori tė mėdha.
Kanceri: Nė studimet e fundit tė bėra nė Japoni dhe Australi, ėshtė zbuluar se kanceri nė stad tė lartė tė zhvillimit tė tij nė stomak dhe eshtra ėshtė shėruar me sukses. Pacientėt qė vuajnė nga kėto kancere tė tilla duhet tė marrin pėr ēdo ditė njė lugė ēaji mjaltė dhe njė lugė ēaji pluhur kanelle nė kohėzgjatje prej 30 ditėsh.
Lodhja: Nė studimet e fundit tė bėra, ėshtė konstatuar se pėrbėrja e sheqerit nė mjaltė ėshtė mė shumė ndihmėse se dėmtuese e fuqisė sė trupit. Qytetarėt e moshuar, tė cilėt marrin mjaltė dhe pluhur kanelle nė masė tė njėjtė janė mė vigjilent dhe fleksibil. Dr.Milton i cili e ka bėrė kėtė studim, thotė se gjysmė luge e ēajit me mjaltė, qė merret nė njė gotė uji dhe e spėrkatur me pluhur kanelle, kur merret pėr ditė dhe rreth orės 3 pas dite, kur vitaliteti i trupit fillon tė bjerė, ėshtė ilaē qė e rrit vitalitetin nė trup brenda njė jave.

Luleshtrydhja
E pasur me kripėra, pastruese e gjakut
Luleshtrydhja pėrmban glikozidet e hidhura, insulinėn, taninet, vitaminėn B, C dhe provitaminėn A, shumė minerale, ka pėrqindje tė lartė tė kripėrave tė kaliumit, sidomos nė gjethe, karotenoide, proteinė, pektinėn, holinėn etj. Nė rast se konsumatorėt e kanė tė vėshtirė nė periudha tė caktuara qė tė gjejnė luleshtrydhe nė treg, atyre u kėshillohet edhe pėrdorimi i lėngjeve tė frutave me luleshtrydhe, por qė nuk pėrmbajnė gaz.
1-Pastron gjakun
2-U rekomandohet anemikėve
3-Stabilizon nivelin e kolesterolit nė gjak
4-Rekomandohet edhe si lėng frutash i shtrydhur
Si pėrgatitet ēaji: Nė gjysmė litri ujė hidhen 100 ml. uthull. Nė pėrzierjen uthull-ujė zihen pėr gjysmė ore 50-60 gramė rrėnjė luleshtrydhe. Me lėngun e fituar bėhen shplarje tė gojės 2-3 herė nė ditė. Filizat e reja dhe majat e luleshtrydhes tė mbledhura nė fillim tė periudhės sė lulėzimit tė bimės, pėrdoren nė rastet e helmimeve ushqimore, nė ulēerėn e stomakut dhe tė dymbėdhjetėgishtorit (duodenit).

Hurma
Kuron gjendrėn tiroide dhe diarrenė kronike. Nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, fruta, gjethet, degėt.
Fruta e hurmės ėshtė e shijshme dhe pėlqehet nga tė gjithė; pėrdoret e freskėt, e thatė, pėrgatitet reēel, marmelatė, alkool, raki dhe ėmbėlsira tė ndryshme. Fruta pėrmban rreth 17% sheqer kur ėshtė e freskėt dhe 62% kur thahet. Pėrmban vitamina A dhe C, proteina, yndyrna, kripėra minerale, si hekur, sasi tė konsiderueshme taninė etj. Hurmat kanė gjetur pėrdorim tė mirė nė luftimin e sėmundjes sė anemisė, dobėsimit tė pėrgjithshėm tė organizmit pas kalimit tė ndonjė sėmundje. Nė kėto raste pėrdoret mjekimi me hurma: Ēdo ditė konsumohen 6-15 kokrra tė tejpjekura rreth njė orė para ose pas ushqimit. Mjekimi vazhdon 15 ditė deri nė 25 ditė. Hurmat kanė dhėnė rezultate tė mira nė luftimin e sėmundjeve tė aparatit tretės, tė cilat shoqėrohen me diarre (me tė dala tė shpeshta jashtė). Mjekimi me hurma u bėn mirė edhe atyre qė vuajnė nga diarreja kronike. Edhe mjaft tė sėmurė nga gjėndra tiroide (fryerja e gushės), kanė pasur pėrmirėsime tė dukshme pas pėrdorimit me bollėk nė racionin ditor tė frutave tė hurmės. Farat e hurmės kanė gjetur pėrdorime nė dhimbjet shumė tė forta tė barkut. Pėr kėtė kėshillohet: Merren 20-30 gram fara dhe pasi shtypen e shtrydhen, lėngu i pėrfituar zihet pėr 20-30 sekonda dhe pihet i ngrohtė.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mesazh  nga Sponsored content

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi