ILIRIADA PORTAL

Kafja i bėn mirė shėndetit, rekomandohet dy nė ditė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

20032010

Mesazh 

Kafja i bėn mirė shėndetit, rekomandohet dy nė ditė




Dėshironi njė ilaē qė zvogėlon rrezikun e diabeteve, sėmundjes Parkinson dhe kancerit tė shtyllės kurrizore? Gjithashtu qė t’ju pėrmirėsojė humorin dhe tė kurojė dhimbjen e kokės? Apo qė tė zvogėlojė rrezikun e kaviteteve? Duket shumė i mirė pėr tė qenė i vėrtetė, por ky ilaē ėshtė kafja. Lajmi mė i fundit ėshtė se sa mė shumė tė pini, aq mė mirė ėshtė.
Kuron diabetin
Kafja ndihmon nė shmangien e diabetit tė tipit 2 dhe ndihmon nė parandalimin e disa llojeve tė kancerit. Tė mirat dhe rreziqet e kafes janė diskutuar gjatė njė takimi shkencor nė Uashington D.C. “Imazhi i kafes nuk ėshtė gjithnjė pozitiv. Edhe pse konsiderohet ushqim i shėndetshėm, nuk po iu kėrkojmė njerėzve qė nuk e pinė, tė pinė kafe vetėm pėr shėndetin”, thotė dr. Rob van Dam nga ky universitet. Doktor Lenore Arab paraqiti raportin e 400 studimeve tė konsumimit tė kafes dhe rreziqeve tė kancerit.
Ai pohon se pija mbron nga disa tipe kanceri tė shtyllės kurrizore, si dhe kanceri i zorrės sė trashė dhe i mėlēisė, duke zvogėluar sasinė e kolesterolit, acidit dhe sekrecioneve nė shtyllėn kurrizore, pėrshpejton kalimin e pėrbėrėsve nė shtyllėn kurrizore. Ndėr tė kėqijat mund tė pėrmendim rreziqet e leucemisė dhe kancerit tė stomakut, por rasti i leucemisė ėshtė mė i shpeshtė. Studimet tregojnė se disa njerėz mund tė jenė tė cenueshėm ndaj kėtyre rreziqeve, pėr shembull gratė shtatzėna dhe nėnat duhet ta kufizojnė konsumimin e kafes. Parandalimi i diabetit nga pėrbėrėsit e kafes ėshtė raportuar pėr herė tė parė nė vitin 2002.
Pas analizimit tė tė dhėnave tek 126 mijė njerėz, shkencėtarėt e Harvardit se pirja e tre filxhanėve kafeje nė ditė ul rrezikun e prekjes nga diabeti. Gjashtė filxhanė kafeje apo mė shumė ul 54 pėr qind rrezikun tek burrat dhe 30 pėr qind tek gratė. Nė ditėt e sotme ky fakt sa vjen e pėrforcohet. Studimet po kryhen pėr tė zbuluar se cili nga “qindra e mijėra” pėrbėrėsit e kafes ėshtė pėrgjegjės pėr kėto efekte. Me siguri nuk ėshtė kafeina, duke qenė se dekafeina dhe kafja e zakonshme janė efekte tė ngjashme pėr zvogėlimin e diabetit.
Kandidati i parė ndėr kėta pėrbėrės ėshtė acidi klorogjenik, njė antioksidant qė ngadalėson thithjen e glukozės nga zorrėt. Njė studim amerikan zbuloi se kafja ėshtė burimi numėr njė i antioksidantėve nė botė, pasi ka njė pėrbėrės tė rėndėsishėm qė e mbron trupin nga sėmundjet.
Antioksidantėt janė ushtria qė mbron trupin nga radikalėt toksikė qė shkaktojnė sėmundjet, tė cilėt hynė nė trup nga thithja e oksigjenit dhe ngrėnia e sheqerit. Antioksidanėt ndihmojnė nė mėnjanimin e kancerit, sėmundjes sė zemrės, diabetit dhe infarktit. Studimi e renditi ēajin e zi si burimi i dytė i antioksidantėve, ndėrsa bananet mbajnė vendin e tretė.
Antioksidantėt prodhohen nga bimėt, ashtu si kafja, dhe bimėt nė pėrgjithėsi janė tė mira pėr shėndetin”, thotė Vinson, profesori qė kryen studimet prej 10 vitesh. Pėrveē pirjes sė njė kafeje nė ditė, specialisti rekomandon dhe pirjen e ēajit dhe tė verės sė kuqe (me masė). Me pak fjalė, kėrkimet tregojnė se kafja ėshtė mė e shėndetshme se sa e rrezikshme. Pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve, efektet negative prej saj vijnė sepse pinė shumė.
Kėshilla pėr pirjen e kafes
1- Pėr ata qė pinė mjaft kafe nė ditė, shpėrndajeni pirjen nė orare tė ndryshme tė ditės
2- Kafeina rrit tensionin e gjakut, prandaj nėse doni tė pini mjaft kafe nė ditė, mund tė zgjidhni edhe kafen dekafeinėn Dekafeina ka tė njėjtėt antioksidantė si dhe kafja e zakonshme.
3- Nuk ėshtė e rekomanduar pėr gratė shtatzėna dhe fėmijėt
4-Kafeja ndikon mirė pėr zemrėn e arteriet
4-Dy kafe tė pira me intervale kohore tė gjata, largojnė dhimbjen e kokės
5-Kafja mbron mėlēinė
6-Eviton formimin e gurėve nė veshka
7- Rekomandohet pėr njerėzit qė janė mė astmė kronike
Kafja s’tė largon gjumin
Kafeja ekspres ose e mėngjesit nuk bėn zgjimin “ose hapjen e syrit” sipas njė studimi tė studiuesve tė Universitetit tė Bristolit. Sipas ekspertėve kafeina lehtėson simptomat e mbylljes nė vetvete ose tė izolimit qė krijohen gjatė natės, por nuk i bėn njerėzit mė vigjilentė ose mė aktivė se normalja. Studimi i prezantuar nė konferencėn e Fondacionit tė Ushqyerjes nė Britani tregoi se vetėm njerėzit qė kanė lėnė kafen prej kohėsh mund tė provojnė njė ndryshim nė vetvete nga kafeina. Por Shoqata e Britanike e Kafes shprehet se ata qė pinė rregullisht kafe mund tė ndiejnė mė shumė efektin e kafeinės.
Kafja, njė drogė e pėrditshme
Kafja ėshtė cilėsuar si njė drogė tė cilėn e marrim pėrditė. Ėshtė me tė vėrtetė e ēuditshme, sepse ajo futet nė tė njėjtin grup qė bėn pjesė edhe morfina, nikotina dhe kokaina (grupi i alkaloideve) qė njihen pėr efektet e veta mjaft tė fuqishme. Alkaloidet janė pėrdorur shumė pėr efektet e tyre qė shkojnė nga ato toksiket e deri tek ato mjekėsore. Kafeina vetė ėshtė toksike, por vetėm atėherė kur merret me doza tė mėdha qė shkojnė nė ekuivalentet e rreth 100-200 kafeve qė kanė njė sasi rreth 10 mg kafeinė. Tek njeriu ka efekte mbi sistemin nervor, duke qenė njė stimulues i tij.
Studiuesit kinezė: Kafja tė krijon dhimbjen e kokės
Ndėrkohė qė studimet amerikane i mėshojnė teorisė sė shumė kafeve nė ditė, sipas besėtytnive kineze, tė pish mė shumė se tri tė tilla nė ditė, tė krijon dhimbjen e kokės. Tė rejat mė tė fundit nga shkenca kineze kanė vėrtetuar se pėrveē dhimbjes sė kokės, sasia e tepėrt e kafeinės, e cila mund tė akumulohet nė stomak, krijon edhe stres. Pėr tė evituar kėtė rekomandohet qė njerėzit e kryesisht grupmosha nga 20 deri nė 28 vjeē tė konsumojė gjatė ditės vetėm ēaj, ku vendin e parė mes tė cilėve e zėnė ai me kamomil dhe trėndafil. Tė njėjta burime kanė deklaruar se kafja dėmton shumė disa organe bazė tė trurit, stomakun, pankreasin, zorrėt etj, krahas ngacmimeve nervore. Dy kafe nė ditė nė diferencė kohore tė largėt, nuk bėjnė keq. Mė mirė ėshtė tė jenė kafe me filtėr, sepse kafet e pėrqendruara janė shumė irrituese.
Kafja mbron mėlēinė nga dėmtimi
Konsumimi i kafes mund ta mbrojė mėlēinė nga dėmet e alkoolit, raporton studimi i bėrė mbi 125,000 individė. Rreziku nga kirhoza (Ang: cirrhosis) e mėlēisė bie me ēdo filxhan tė konsumuar tė kafes. Arthur Klatsky, nga Kaiser Permanente Medical Care Programe nė Oakland, Kaliforni, deklaroi se “konsumimi i kafes si duket ka pėrfitime nė mbrojtje kundėr kirhozės alkoolike, sa mė shumė kafe qė konsumohet, aq mė i vogėl rreziku nga sėmundja ose vdekja”. Studimi ėshtė bėrė anketėn e 125,000 personave, por edhe janė testuar mostrat e gjakut tė tyre pėr prani tė enzimave, tė cilat tregojnė se mėlēia ėshtė e dėmtuar. Tek personat tė cilėt konsumojnė shumė alkool, kėto enzima janė tė pranishme.
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24296
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi