ILIRIADA PORTAL

Numrat ''Fibonacci'', numrat qė mundėsojnė jetėn

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Numrat ''Fibonacci'', numrat qė mundėsojnė jetėn

Mesazh nga ad prej Sat May 08, 2010 11:56 am

Numrat e Fibonaccit janė numrat e numėrimit tė sistemit natyror. Ata shfaqen kudo nė natyrė, nė bimė, nė modelin e petaleve tė njė luleje, nė njė boēe pishe apo shkallėt e njė ananasi. Numrat e Fibonaccit janė tė zbatueshme pėr kėtė arsye nė rritjen e ēdo gjallese, pėrfshirė edhe njė qelize tė vetme, njė kokėrr gruri, njė zgjua bletėsh, madje edhe nė rritjen e tė gjithė njerėzve.
Pėr Fibonaccin
Fibonacci ishte i njohur nė kohėn e tij dhe ėshtė i njohur edhe sot si njė ndėr matematikanėt "mė tė mėdhenj evropianė tė Mesjetės." Ai lindi nė 1170 dhe vdiq nė 1240 dhe tani ekziston njė statujė qė pėrkujton atė qė ndodhet nė fund tė Kullės tė varrezave nė katedralen e Pizės. Emri i Fibonaccit ėshtė pėrjetėsuar edhe nė dy vende "Fibonacci streetsthe Lungarno" nė Piza dhe "Fibonacci Via" nė Firence. Emri i tij i plotė ishte Leonardo i Pizės apo Leonardo Pisano nė italisht se ai ka lindur nė Pisa. Ai e quajti vetė Fibonacci, e cila ishte emėr i shkurtuar pėr Filius Bonaēi, duke qėndruar pėr "bir i Bonaēi", i cili ishte emri i babait tė tij. Babai Leonardo (Guglielmo Bonaēi) ishte punėtor i doganės nė qytetin e Bugia tė Afrikės Veriore.
Pra, Fibonacci u rrit me njė edukim tė Afrikės Veriore nė Moors dhe mė vonė udhėtoi gjerėsisht rreth bregdetit tė Mesdheut. Ai pastaj u takua me tregtarėt, tė cilėve u mėsonte shumė sisteme pėr tė bėrė aritmetikė duke i ndihmuar tejmase nė aktivitetin e tyre. Ai shpejt kuptoi pėrparėsinė e madhe qė kishte sistemi "Hindu-arab" nė krahasim me tė gjithė tė tjerėt. Fibonacci ishte njė nga njerėzit e parė qė arriti tė fuste sistemin Hindu-Arab nė Evropė dhe falė tij tashmė ne pėrdorim dhjetė numra bazė me pikė dhjetore, dhe njė simbol pėr zero: 1 2 3 4 5 6 7 8 9. dhe 0
Libri i tij "si ta bėni aritmetikė nė sistemin decimal", i quajtur "Liber abbaci" (kuptimi i numrave apo Libri i pėrllogaritjes) i krijuar nė 1202 bindi shumė nga matematicienėt evropianė tė asaj kohe qė tė pėrdornin sistemin e ri tė shpikur prej tij. Libri sqaron me detaje (nė latinisht), rregullat qė ne tė gjithė tani mėsojnė nė shkollėn fillore pėr tė mbledhur, zbritur, shumėzuar e ndarė numrat, si dhe gjithashtu shumė probleme pėr tė ilustruar.
Numrat Fibonacci
Rendi, nė tė cilėn ēdo numėr ėshtė shuma e dy numrave paraprake ėshtė i njohur si seri Fibonacci: 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144, 233, 377, 610, 987, 1597, 2584, 4181,…
Raporti i ēifteve tė njėpasnjėshme ėshtė seksioni i ashtuquajtur pika e artė (GS) - 1,618033989. i cili ėshtė 0,618033989. kėshtu qė ne kemi 1/GS = 1 + GS.
Rendi Fibonacci, tė krijuara nga sundimi F1 = F2 = 1, fn = fn 1 + fn-1, ėshtė i njohur edhe nė shumė fusha tė ndryshme tė matematikės dhe shkencės.
Trekėndeshi Pascal dhe Numrat Fibonacci
Trekėndėshi u studiua nga B. Pascal, edhe pse ai ishte pėrshkruar shumė shekuj mė parė nga Yanghui, njė matematikan kinez (rreth 500 vjet mė parė). Trekėndėshi Pascal ėshtė thjesht i mahnitshėm dhe perfekt. Ndėrkohė, numrat e Fibonaccit mund t'i hasėsh shumė shpesh nė natyrė (lule, pemė, bimė, gjethe, hoje bletėsh etj etj.). Ky fenomen ėshtė thjesht njė nga "ligjet kryesore tė natyrės". Sekuencat Fibonacci shfaqen nė cilėsimet biologjike, nė dy numra tė njėpasnjėshėm Fibonacci, fletėt e njė ananasi, rregullimin e njė koni pishe etj. Pėrveē kėsaj, kėrkesat e shumta tė numrave Fibonacci apo pikės tė artė pėr nga natyra janė gjetur nė burimet popullore, p.sh. nė lidhje me kultivimin e lepujve, spirale e bredha. Gjithashtu, kurbat e valėve tė numrave tė Fibonaccit janė gjetur edhe nė pemėn familjare tė bletės.
Fibonacci dhe Natyra
Bimėt sigurisht nuk kanė asnjė dijeni pėr kėtė rend - ato thjesht rriten nė rrugėt mė tė efektshme dhe mė tė pėrshtatshme pėr to. Shumica e bimėve tė natyrės janė dėshmi e gjallė e numrave tė Fibonaccit. Disa kone pishe dhe bredhi tregojnė se vetė ekzistenca e tyre varet nga numrat, ashtu si lulet e diellit e shumė bimė tė tjera. Lulet e diellit mund tė pėrmbajnė serinė e numrave tė Fibonaccit deri nė numrin 89, ose madje edhe 144. Shumė bimė tė tjera, tregojnė edhe sekuencė mė tė ndėrlikuar se kjo. Disa pemė halore i tregojnė kėto shifra nė gunga mbi gjethet e tyre ashtu si palmat i tregojnė ato nė unazat e trungjeve tė tyre. Si ka mundėsi tė ndodhin kėto marrėveshje? Nė rastin e kėtyre marrėveshjeve apo disa nga rastet mund tė jenė tė lidhura me maksimizimin e hapėsirės pėr ēdo fletė, ose shuma mesatare e dritės bie mbi secilėn prej tyre. Pra, natyra nuk ėshtė duke u pėrpjekur pėr tė pėrdorur numrat e Fibonaccit: ata janė duke u shfaqur si njė nėnprodukt i njė procesi tė thellė fizik. Kjo ėshtė arsyeja qė spiralet janė tė papėrsosura. Ideja themelore ėshtė qė pozita e ēdo rritjeje tė re ėshtė rreth 222,5 gradė larg nga ajo e mėparshmja, sepse ajo ofron, mesatarisht, hapėsirė maksimale pėr tė gjitha fidanet. Ky kėnd quhet kėndi i artė dhe ajo ndan tė plotė rreth 360 gradė nė pikėn e artė, 0,618033989. . . .
Pėrgatiti
KLARITA BAJRAKTARI
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24291
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi