ILIRIADA PORTAL

55 kėshillat mė tė fundit tė mjekėsisė moderne pėr shėndetin

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

22052010

Mesazh 

55 kėshillat mė tė fundit tė mjekėsisė moderne pėr shėndetin




Suplement shėndeti/ Gjithēka nė jetėn e njeriut ėshtė nė funksion tė shėndetit. Por jo rrallė lind pyetja: Ē’duhet tė bėjė njė njeri pėr tė mbajtur nė formė trupin e tij? Shkencėtarėt dhe studiuesit nė rrjedhėn e shekujve kanė hartuar dhe vazhdojnė tė hartojnė rregulla e kėshilla tė nevojshme pėr mirėqenien e njeriut. Gazeta “Tirana Observer” nė suplementin e sotėm pėrmbledh 55 kėshilla e rregulla qė nėse ēdokush do t’i zbatojė, do tė ketė jetė tė gjatė e tė shėndetshme. Kėshtu nė numrin e kėsaj tė shtune ju do tė keni mundėsi tė lexoni se: Aroma e trėndafilit forcon kujtesėn;bananet, hurmat e Arabisė, mollėt e ėmbla, shegėt, boronica, thana janė frutat qė dėmtojnė dhėmbėt. Spinaqi, grosha, lėngu i rrushit, patatet e ėmbla, djathi i verdhė janė ushqimet qė luftojnė plakjen. Njė paketė kėshillash pėr kujdesin e shėndetit tuaj vjen ne suplementin e sotėm. Gjithashtu nė kėtė numėr do tė gjeni pėrgjigje pėr pyetjet qė ju lindin pėr verėn e nxehtė, si shkaktohen djegiet e lėkurės nga rrezet ultraviolet, s atė dėmshme janė dhe si tė mbrohemi. Kėto dhe shumė kėshilla tė tjera nė suplementin e sotėm prej 5 faqesh, pėr tė pasur njė trup tė shėndetshėm dhe njė jetė tė gjatė e pa probleme.

Fakte tė cilat ēuditėrisht janė tė dobishme pėr ju

1. Ēokollata
Gjithsecili e di se sa e mirė ėshtė pėr ne ēokollata. Kėshtu nė darkė apo pas shijeve tė kripura, nuk ka gjė mė tė dėshiruar se ėmbėlsia e ēokollatės. Nė tė pėrmbahen kimikate tė quajtura polifenole, tė cilat cilat reduktojnė praninė e radikaleve tė lira, qė mund tė shkatėrrojnė qelizat dhe mund te sjellin dėmtime tė ADN-sė, po ashtu mbron edhe zemrėn. shkolla Harvard dhe i Shėndeti Publik kryen njė studim me rreth 8 000 meshkuj amerikanė tė moshės rreth 65 vjeē pėr njė periudhė katėr vjeēare, dhe ata persona qe konsumonin ēokollata dhe ėmbėlsira tė paktėn tri here nė muaj, jetonin gati njė vit mė tepėr sa ata qė konsumonin ēokollatėn njė herė nė vil.

2. Vera e kuqe
Nėse do tė lexoni gazetat, do tė lexoni patjetėr rreth dobive qė sjell vera e kuqe nė organizmin e njeriut kur ajo konsumohet nė masėn e duhur. Ashtu si ēokollata, polifenolet janė 1 kimikatet ēelės, siē janė tanina dhe flavonidet te lėkura e rrushit apo farat, tė cilat janė antioksdantė tė fuqishėm. E rėndėsishme ėshtė qė proksianidina, e cila ndihmon nė reduktimin e presionit tė gjakut dhe uljen e nivelit tė kolosterolit. Njė tjetėr ingredient, resveratrol ngadalėson plakjen e zemrės, muskujve syve dhe ruan aftėsinė e kataraktit, dobi qė pėrftohen nga vera e kuqe. Ashtu si ēokollata, vera e kuqe duhet tė konsumohet me kriter, asnjėherė nuk duhet tepruar me tė. Disa lloje tė verės sė kuqe tradicionale qe vijnė nga jugperėndimi i Francės. Sardenja dhe Kreta shfaqen si mė tė pasurat me ingredientė "magjikė".

3. Stresi
Stresi nė vija tė trasha ėshtė konsideruar si i dėmshėm pėr njeriun, por ij konceptuar ngushtė, nė atė masė qe ai nuk shfaq probleme tė shėndetit mendor e atij fizik, sif ėshtė pėr shembull stresi qė krijohet gjate ditėve kur do martoheni, apo do hidhni njė hap tė madh nė jetėn tuaj. Ky lloj stresi mund tė ndihmojė nė riformimin e sistemit tuaj imunitar. Ekspertėt shprehen se situatat stresuese e shtyjnė trupin qė tė luftojė pėr tė fituar pėrgjigje stimuluese.

4. Akullorja
Edhe pse nė pėrbėrjen e saj ka sheqer, akullorja nuk ka nivele tė larta tė glukozės, ēka do tė thotė se akullorja e sjell sheqerin nė gjak gradualisht pasi ju ta keni shijuar atė. 7s gramė akullore kanė pikėrisht 114 klori dhe ndėrsa 6 gramė yndyrė pėrmbajnė s11 kalori.

5. Buka e bardhė
Teoria e pėrgjithshme qė transmetohet edhe ndėr breza ėshtė se mielli i pasitur ėshtė mė i mirė pėr ju, por nė fakt mielli i bukės sė bardhė ėshtė i pasur me kalcium dhe hekur, vitaminė B1 dhe naicinė. Kjo pėr arsye se buka e bardhė ėshtė mė pak e pasur nė fibra, ēka do tė thotė se pjesa mė e madhe e kalciumit ėshtė e thithur. Ju mund tė vazhdoni t’i jepni fėmijėve tuaj bukė tė zezė, por buka e bardhė ka disa dobi ushqyese.

6. Puna
Nga puna s’ka vdekur njeri, thotė njė shprehje popullore. Pėrjashto Japoninė, ku qindra njerėz vdesin ēdo vit. Gjithsesi, ekspertet kanė treguar se puna ju ndihmon tė jeni tė shėndetshėm, ēka jo vetėm ju bėn tė jetoni mė mirė, tė rrisni nivelin tuaj tė jetesės, por mbi gjitha ju afirmon nė shoqėri.

7. Kafeja
Ashtu si vera e kuqe dhe ēokollata, kafeja pėrmban antioksidantė dhe taninė tė cilėt ndihmojnė nė forcimin e zemrės dhe zhbllokimin e arterieve. Po ashtu kėta pėrbėrės janė tė dobishėm pėr melfinė, njė filxhan nė ditė largon rrezikun cirrozės nė 20 pėr qind, ndėrsa 4 filxhanė nė ditė reduktojnė kėtė rrezik nė 80 pėr qind. Ēka do tė thotė se ky ėshtė njė lajm i mirė pėr ata qė s’mund tė konsumojnė verėn e kuqe pėr arsye tė ndryshme. Kėta pėrbėrės tė gjendur edhe te kafeja, mund t’i kompensojnė efektet pozitive qė sjell vera e kuqe.

8. Farat e pjekura
Pavarėsisht nga rritja e kostos sė jetesės dhe komoditetit, batha dhe farat e pjekura janė akoma nė ēmime tė ulėta dhe gjithmonė janė konsideruar si tė dobishme pėr zemrėn. Por ato zakonisht ju bėjnė vanitoze, pra e fryjnė stomakun me gazra.

9. Gines
Irlandezet, ideatorėt e Ginesit (guinness), guximit dhe shėndetit e reklamuan atė duke pėrdorur sloganin "Guinness ėshtė i dobishėm pėr ju", derisa ata e pushuan kėtė veprim. Kėrkimet e publikuara nė vitin 2003 nga Universiteti i Ėisconsin, treguan se kjo ishte e vėrtetė: Pija me ngjyrė tė errėt e preferuar nga irlandezėt ishte po aq e efektshme sa aspirina nė parandalimin e mpiksjes sė gjakut dhe ndėrlikime tė tjera qė mund te shfaqen nė sistemin e qarkullimit tė gjakut. Pra, kjo ka tė gjitha efektet e antioksidantėve.

10. Lista e gazetave
Ekspertet pas studimeve tė bėra, tashmė janė tė bindur se leximi i gazelave dhe revistave, ndihmon nė reduktimin e stresit dhe rrezikun e "Karoshi", njė term japonez i pėrdorur pėr vdekjen e shkaktuar nga puna e tepėrt. Kjo ėshtė shfaqur si njė tjetėr anė pozitive e gazetave, dhe kėtė radhė si njė fakt i dobishėm nė shėndetin dhe mirėqenėn e njeriut.

Nė stinėn e nxehtė tė verės, padyshim qė pas ditėve tė tėra nėn rrezet e nxehta tė diellit dhe buzė detit, mund tė shfaqen edhe probleme nė lėkurėn tuaj. LiveSciennce sjell pėr ju dhjetė pyetje mbi lėkurėn e djegur nga nxehtėsia e verės dhe pėrgjigjet pėr misteret dhe problemet e papritura qė mund tė shkaktohen nga dielli i nxehtė, lėkurė e nxirė e trupit dhe , problemet me fytyrėn e djegur ,etj. Parandaloni kancerin e lėkurės duke pėrdorur vajra qė pėrmbajnė faktorė mbrojtės ndaj rrezeve UVA dhe UVB. Vėreni produktin me kujdes dhe mos harroni hundėn, buzėt, veshėt dhe kėmbėt. Pėrdoreni atė tė paktėn 30 minuta pėrpara se tė dilni. Pėrsėriteni pas dy orėsh, nė rast se bėheni me djersė ose pas notit, si tė nevojitet. Pėrdorni kapele qė ti bėni hije kokės, fytyrės dhe qafės. Mbroni sytė qė tė ndaloni kataraktet e mundshme nė jetė , duke pėrdorur syze 99-100% mbrojtje nga rrezet UVA dhe UVB. Fėmijėt poshtė moshės njė vjeē duhen mbajtur sa mė larg diellit, sepse lėkura e tyre ėshtė shumė sensitive. Risku pėr fėmijėt e kėsaj moshe qė tė dehidratohen ose raste tė goditjeve nga dielli ėshtė shumė e lartė. Mbajini fėmijėt nė hije tė veshur lehtė me rroba qė mbulojnė krahėt dhe kėmbėt. Njė kapele me vrima ėshtė e domosdoshme. Vajrat pėr tė vegjlit, nėn gjashtė muaj nuk rekomandohen. Disa kėshilla tė tjera qė mund tė ndiqen janė: rrezet mė dėmtuese janė nga ora 11-16. mundohuni tė qėndroni brenda nė hije gjatė kėtyre orėve. Lėkura dėmtohet nė mė pak se 15 minuta nga dielli, dhe kjo vihet re plotėsisht pas 12 orėve. Retė nuk ju mbrojnė nga efektet e dėmshme tė diellit. Kini kujdes nga rėra dhe uji, sepse ato reflektojnė deri nė 50% tė rrezeve nė lėkurėn tuaj. Edhe pse mund tė jeni nė ēadėr ose nė hije ju duhet tė merrni masa tė mėtejshme.

11. Shkaktohen djegiet e lėkurės nga dielli?
Kur ju qėndroni nė ndenjėsen tuaj tė plazhit pėr tė marrė ngjyrėn aq tė dėshiruar tė ēokollatės, rrezet ultraviolet tė diellit depėrtojnė nė lėkurėn tuaj dhe vrasin qelizat e gjalla tė cilat punojnė normalisht pėr tė krijuar shtrsa tė reja tė lėkurės, pra e rigjenerojnė atė. Rrezet ultraviolet A, pra UVA, mund tė dėpėrtojnė shumė thellė nė lėkurė, por tė dyja bashkė rrezet UVA dhe UVB mund tė shkaktojnė djegie tė lėkurės.

12. Pse lėkura e djegur shfaqet si ngjyrė e kuqe?
Pėr tė riparuar dėmtimin, pra qelizat e djegura nga rrezet e dėmshme tė diellit, dhe pėr tė larguar qelizat e vdekura , enėt e gjakut zgjerohen dhe tensioni i qarkullimit tė gjakut rritet nė pjesėt e tripit ku ėshtė shkaktuar djegia nė lėkurė. Sasia e lartė e gjakut e pėrqendruar nė kėto pjesė tė trupit bėn qė lėkura tė marrė pamje tė kuqėrremtė, pra tė skuqur. Po kėshtu lėkura e kėsaj pjese ėshtė e ngrohtė dhe e ruan pėr njė farė kohe nxehtėsinė.

13. Pse lėkura e djegur shkakton tė djegura?
Qelizat e djegura dėrgojnė mesazhin nė nė trurin tuaj, duke aktivizuar zonat nervore, muskujt dhe receptorėt e aktivizuar tė lėkurės. Kėto bėjnė qė lėkura tė jetė e ndjeshme dhe nga prekjet e lehta, ccka krijojnė ndjesinė e kruarjes. Por duhet treguar kujdes se fėrkimi i tepruar mund tė krijojė irritimin e lėkurės nė pjesėn e djegur dhe mund tė krijojė probleme tė cilat mun tė largohen vetėm me ndėrhyrjen e mjekut dhe pėrdorimin e kremrave dhe medikamenteve tė caktuara.

14. Kush e shkakton nxirrjen e lėkurės?
Nė pėrgjigje tė rrezeve ultraviolet qė godasin lėkurėn tuaj , shtresat e brendshme tė saj, trupi juaj prodhon mė tepėr pigment melaninė, i vili e bėn tė errėt lėkurėn tuaj. Pigmenti pėrthith rrezatimin dhe mbron qelizat nga dėmtimi. Disa persona nuk marrin kėtė ngjyrė tė errėt pas njė dite plazh, disa tė tjerė nuk e marrin kėtė ngjyrė edhe pas njė sezoni plazhi, pasi trupi i tyre ka nevojė pėr mė tepėr kohė pėr tė prodhuar melaninė.

15. Pse lėkura e skuqur nuk nxihet?
Melanina ndihmon trupin qė tė filtrojė jashtė lėkurės rrezatimin ultraviolet tė dėmshėm pėr qelizat e lėkurės. Pheomelanina, njė tip i melaninės e cila krijon skuqjen e lėkurės, pra e bėn atė tė marrė ngjyrė tė kuqėrremtė . biondėt dhe personat me ngjyrė tė ēelėt tė lėkurės, kuqot, rrezikojnė mė tepėr njė djegie tė lėkurės nga dielli. Po kėshtu kėtij tipi lėkure duhet t’i kushtohet mė tepėr kujdes, pasi mund tė shkaktohen djegie apo edhe kancer i lėkurės.

16. Funksionon kremi i diellit?
Kremrat mė efektive kundėr djegieve tė shkatuara nga dielli, e mbrojnė lėkurėn tuaj nga tė dy llojet e rrezeve tė dėmshme ultraviolet A dhe ultraviolet B. Ato bashkėveprojnė nėpėrmjet kimikateve qė kanė nė pėrbėrjen e tyre duke pėrthithur rrezet ultraviolet ose duke i reflektuar ato dhe duke i larguar ato nga lėkura e trupit tuaj. Kėshtu qė ėshtė i nevojshėm pėrdorimi i kremrave kundėr djegieve nė ditėt kur ju i ekspozoheni diellit.

17. A ėshtė SPF 30 dy herė mė i mirė se SPF 15?
Jo plotėsisht. SPF ju trgon juve se sa kohė pėrpara duhet pėrdorur para se tė ekspozoheni nė diellit, po ashtu varet dhe nga lloji i lėkurės suaj. Pėr shembull SPF, 2 ju lejon tė qendroni nė diell dy herė mė tepėr sesa mund tė qendronit nė mungesė tė tij pa u djegur. Njė SPF 30 herė mė i fortė , dhe reflekton 97 pėr qind tė rrezeve tė dėmshme tė tė diellit , ndėrkohė qė SPF 15 reflekton 93 pėr qind tė kėtyre rrezeve.

Pse rrezikojmė mė shumė tė digjemi nė plazh?
Rrezet e diellit mund tė reflektohen nga rėra dhe nga uji( dėbora gjithashtu). Po kėshtu edhe faktorė tė tjerė, si: rrezet ultraviolet janė mė tė forta nė stinėn e verės , nė mesditė, nė temperatura tė larta, nė zonat ekuatoriale. Vetėm nė ditėt e vranėta 80 pėr qind e rrezeve tė diellit mund tė depėrtojnė midis reve, errėsirės dhe mjegullės.

18. Skuqja nuk dėmton asnjė, apo jo?
Absulutisht e gabuar. ekspozimi ndaj rrezeve ultraviolet mund tė shkaktoj njė mutacione nė qelizat tuaja dhe tė bėhen shkak pėr shfaqjen e kancerit tė lėkurės. Fluskat e shkaktuara nga djegiet. Gjatė fėmijėrisė dhe adoleshencės shton rrezikun e shfaqjes sė kancerit tė lėkurės nė moshė tė rritur sepse melanoma ka mė tepėr mundėsi tė zhvillohet me kalimin e viteve. Efekte tė tjera tė papėlqyeshme janė rrudhat dhe lėkura bie, njollat kafe dhe kataraktet.

19. Cila ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė trajtuar djegiet?
Kjo duhet bėrė njė ditė mė parė se ju tė shihni dėmtimet e shkaktuara nga skuqja e lėkurės prej rrezeve tė dėmshme tė diellit. Pra qė para se ju t’i ekspozoheni diellit. Pra qė para se t’i ekspozoheni diellit duhet tė tregoni kujdesin e duhur pėr lėkurėn tuaj. Merrni menjėherė aspirinė? Kjo mund tė zvogėlojė herėt pėrhapjen e djegieve nga diell. Trajtoni djegie tė shkallės sė parė e tė dytė nė dush tė ftohtė, me aloe vera dhe kremra hidrokortizon. Drejtohuni mjekut nėse djegiet shoqėrohen me dhimbje koke, ethe dhe temperaturė.

20. Ushqimet qė dėmtojnė kolesterolin
Janė dy mėnyra qė trupi i njeriut merr kolesterol, nga ushqimi qė hamė dhe nga mėlēia, edhe pse shumė ushqime kanė kolesterol mėlēia prodhon 80% tė kolesterolit qė kemi nevojė. Disa nga ushqimet qė s’duhet tė hahen pėr tė evituar kolesterolin janė: Gjalpi, mishi i pjekur, mishi i grirė, tė brendshmet tė tilla si mėlēi, zemėr dhe veshka. Gjithashtu duhet tė minimizohen prodhimet e qumėshtit qė kanė mė shumė se 1% yndyrė qumėshti, gjithashtu fast-foods. Mund tė pėrdorėsh margarina tė lehta, ose vaj ulliri, mishin zėvendėsoje me pulė ose peshk por qė kanė lėkurė tė hollė, pėrdor skim milk ose loė fas milk.

S’duhet tė hani:
-Gjalpė
-Mish tė pjekur
-Mish tė grirė
-Tė brendshme kafshėsh tė tilla si mėlēi, zemra, veshka
-Produkte qumėshti qė kanė mė shumė se 1 % yndyrė
-Fast-Food

21. Zarzavate tė gjelbra kurojnė diabetin
Ėshtė vėrtetuar se zarzavatet e gjelbra veēanėrisht tė gjalla tė gjithė ata qė vuajnė nga diabeti duhet t'i pėrdorni ēdo ditė, nė drekė dhe darkė, nė sasi tė bollshme. Zarzavatet e gjelbra pėrmbajnė antioksidantė, vitamina, kripėra minerale dhe fibra. Tė gjitha perimet pėrmbajnė vitaminė C nė pėrqindje tė ndryshme, sipas llojit tė bimėve. Njėzet e katėr orė pas kėputjes, ato humbin 10-15% tė vitaminės C. Gjatė gatimit humbin jo vetėm gjithė vitaminėn C, por dhe shumicėn e mineraleve. Por uji nė tė cilin ato janė zier pėrmban mikromineralet e dobishme, si kaliumi, magnezi dhe zingu, prandaj dhe mund tė pėrdoret pėr tė gatuar supė. Nisur nga veēoritė e mėsipėrme, zarzavatet e gjelbra janė shumė tė dobishme pėr diabetikun.

Zarzavatet e gjelbra pėrmbajnė:
1-Antioksidantė
2-Vitamina
3-Kripėra Minerale
4-Mikrominelare tė tilla si kaliumi, magnezi, zinku

22. Zemrės sė femrės i bėn mirė vera
Pirja e dy gotave verė ēdo ditė i bėn mirė zemrės sė femrave. E ndihmon “tė mbajė ritmin”, i lejon tė pėrshtatet mė shpejt me nevojat e ditės. Aspekt shumė i rėndėsishėm ky, qė tregon shėndet shumė tė mirė dhe ul rrezikun e infarktit. Nė kėto pėrfundime ka arritur njė studim suedez botuar nė revistėn mjekėsore “Heart”. Studimi, i udhėhequr nga Instituti “Karolinska” nė Stokholm, ka patur subjekte 120 gra nėn 75 vjeē, tė mbijetuara nga njė infrakt ose bllokim venash. Efektet e mira janė shumė tė palveral nė rast se vera zėvendėsohet me birrė ose njė pije superalkolike. Ndėrsa vera, e cila ka njė efekt relaksues mbi sistemin nervor, i mundėson zemrės “ta marrė me qetėsi” punėn e saj. Ka mundėsi qė kėto efekte lidhen me faktin se kush pi verė bėn njė gjumė mė tė qetė, duke i lejuar organit tė zemrės tė pushojė.

Vera ndihmon femra:
1-Zemra e tyre pėrshtatet mė shpejt me ritmim e ditės
2-Ul rrezikun e infraktit
3-Ka efekt relaksues nė sistemin nervor
4-Vera u lejon grave njė gjumė tė qetė

23. Vitamina C, largon sėmundjet e trurit
Dozat e larta tė vitaminės C nė organizėm, zvogėlojnė pėr gati 50% rrezikun nga sulmi nė kokė. Pikėrisht pėr kėtė rekomandohet qė tė ushqehemi me pesė deri nė nėntė lugė pemė perime nė ditė. Me sasinė e vitaminės C nė trup mund tė parandalohet mundėsia e sulmit nė tru, kjo ėshtė bėrė e ditur pas njė hulumtim i gjerė i kryer me rreth 20.000 persona tė moshės sė mesme dhe tė vjetėr, tė kryer nė Norfolk tė Britanisė sė Madhe. Efektet mbrojtėse tė vitaminės C kundėr sulmit nė tru janė tė vėrtetueshme duke marrė parasysh faktorėt tė tillės: mosha, gjinia, pirja e duhanit, alkooli, indeksi i masės trupore, shtypja, kolesteroli, aktiviteti fizik, diabeti, sulmet e mėhershme nė zemėr, marrja e ilaēeve dhe statusi shoqėror.

Vitamina C
1-largon problemet e trurit
2-Problemet mendore si harresa
3- Duhet tė konsumohen deri nė 9 lugė perime ose fruta mė vitaminė C nė ditė.

24. Ushqimi vetėm me perime, ngadalėson rritjen e fėmijėve
Nuk ėshtė aspak e shėndetshme qė njė nėnė tė heqė nga dieta e fėmijės sė saj, ushqimet me origjinė shtazore, gjatė periudhės sė ushqimit me qumėsht, e pėr mė tepėr t'u imponojė fėmijėve njė ushqim rigorozisht vegjetarian: pa djathė, gjalpė ose bukė. Studimet tė mjaftueshme tregojnė sesi fėmijėt e mamave vegjetariane, tė privuar nga proteinat shtazore, lindin mė tė vegjėl dhe rritem mė ngadalė, njė efekt qė mund tė kthehet nė problem tė vazhdueshėm pėr jetėn e tyre tė mėvonshme. Nė rast se mjekėve u duhet ti kthejnė kėta fėmijė me njė organizėm normal, atyre u duhet qė pėr dy vjet, tė hanė njė sasi tė kufizuar mishi nė ditė, qė tė kthehen nė njerėz mė energjikė dhe aktivė.

Mungesa e ushqimeve jo vegjetariane shkakton:
1-fėmijė jo energjike
2-Fėmijė qė lindin tė vegjėl nė peshe
3-Rriten mė ngadalė sesa tė tjerėt
4-Kanė probleme tė vazhdueshme nė jetėn e tyre

25. Ushqimet qė duhen pėrdorur gjatė menstruacioneve
Humbja e gjakut do tė thotė oksigjenim mė tė pakėt tė qelizave tė trupit, d.m.th lodhje me tė madhe se zakonisht pėr tė njėjtėn punė. Patjetėr ato ditė duhet tė hash mė shumė se zakonisht. Mirė ėshtė qė femrat tė marrin hekur nga farmacia. Por kujdes, hekurin mos e merr me stomak bosh, se do tė rėndojė shumė. Gjithashtu duhen konsumuar ushqime qė pėrmbajnė shumė hekur tė tilla si mish i kuq (vicci mė mirė, sepse ka mė shumė hekur se qengji dhe derri). Duhet pirė njė gotė portokall i shtrydhur, pasi ky frut ka shumė vitaminė C. Duhet tė hani perime ngjyre jeshile, sepse pėrmbajnė acid folik. Tė mos hash nė tė njejtin vakt njė ushqim tė pasur me hekur (p.sh. mish) me njė ushqim tė pasur me kalcium (p.sh. qumėsht ose djathe). Ha patjetėr ēokollatė gjatė menstruacioneve, sepse pėrmban hekur dhe magnesium, ato gjera qė trupi i humbet me gjakun e ikur.

26. Gjatė menstuaacioneve duhet ngrėnė:
1- Ushqime qė pėrmbajnė hekur
2- Kryesisht mish micci
3- Duhet tė pini njė gotė portokalli tė shtrudhur
4- Duhet ngėrnė patjetėr ccokollatė.

27. Problemet urinare, kurohen me brokoli
Brokoli nuk gjendet shpesh nė tryezat tona sepse nuk kemi njohuri tė mjaftueshme pėr tė. Megjithatė, ėshtė mire qė kėtė lloj perime ta konsumojmė mė shpesh sepse ėshtė shumė i ushqyeshėm dhe se pėrgatitja e tij ėshtė shumė e lehtė. Brokoli mundė tė jetė shumė efikas nė problemet qė shfaqen te shumica e femrave por edhe te meshkujt. Brokoli ėshtė treguar shumė efikas nė preventive e ndezjes sė kanaleve urinare. Kjo sėmundje lajmėrohet shumė shpesh te femrat, madje disa prej tyre mėsohen tė jetojnė me kėtė problem. Mjekėt deklarojnė se femrat tė cilat kanė probleme me kanalet urinare duhet me ngrėnė 200 deri 300 gramė brokoli tė zier. Brokoli pėrmban glukinolat, tė cilėt janė pėrbėrje sekondare bimore tė cilėt i shkatėrrojnė bakteret nė fshikėzėn e urinės.

Brokoli kuron:
Infeksionet urinare
2-Ndezjen e kanaleve urinare tek femrat
3-kancerin e gjirit
4-Duhet kosnumuar 200-300 gramė brokoli i zier nė ditė

28-Aroma e trėndafilit forcon kujtesėn
Shkencėtarėt gjermanė, pas njė eksperimenti konkret, kanė arritur nė pėrfundimin se aroma e trėndafilave nė kohėn e gjumit gjallėron dhe forcon kujtesėn e njerėzve. Nė kėtė eksperiment u aktivizuan 74 vullnetarė, tė cilėt duhej tė mbanin mend dy objekte ose letra, duke pėrmbysur letrat njėrėn pas tjetrės. Ndėrkaq, disa nga “vullnetarėt” thithnin aromė trėndafilash.
Pastaj, shkencėtarėt vrojtuan veprimtarinė e trurit tė tyre nė kohėn e gjumit. Edhe gjatė gjumit shkencėtarėt hidhnin nė afėrsi tė krevateve solucion me erė trėndafili. Tė nesėrmen, tė eksperimentuarit u pyetėn se ēfarė u kishte ngelur nė mendje nga objektet dhe letrat qė kishin parė.

Aroma e trendafilit
1-Forcon kujtesėn
2-Shishe parfumi tė tilla duhen mbajtur edhe gjatė natės tek koka e krevatit
3-Nuk ka kriter pėr grupmoshėn, ndihmon tė gjithė ata qė duan tė rrsin kujtesėn

29-Frutat qė dėmtojnė dhėmbėt
Tanimė tė gjithė e dinė qė kariesi i dhėmbėve shkaktohet, nė shumicėn e rasteve, nga ushqimet e ėmbla dhe tė athėta. Ato bėjmė tė mundur shkatėrrimin e tė gjitha qelizave tė thella tė dhėmbėve dhe dhėmballėve. Dihet gjithashtu se frutat dhe perimet i kanė tė dyja: sheqerin dhe acidet. Pikėrisht pėr kėtė mjekėt kanė grupuar njė sėrė frutash qė duhet tė konsumohen shumė shpesh, pasi dėmtojnė dhėmbėt. Tė tilla janė bananet, hurmat e Arabisė, ananasi, patatja, bizelet, mollėt e ėmbla, qė pėrmbajnė sasi tė mėdha hidrokarburesh. Nė kėtė grup futen edhe shegėt, boronica, kumbullat, thanat, tė cilat kanė vėrtet pak hidrokarbure, por janė tė pasura me acide organike. Nė kėtė grup futen edhe domatet, sallata jeshile,majdanozi, spinaqi.

Frutat qė dėmtojnė dhėmbėt
1-Bananet
2-Hurmat e Arabisė
3-Mollėt e ėmbla
4-Shegėt
5-Boronica
6-Thana

30-Ushqimet qė luftojnė plakjen
Spinqi dhe fasulet janė konsideruar si dy ushqimet bazė pėr tė luftuar plakjen. Njė grup studiuesish nga Australia, Indonezi dhe Suedi studiuan ushqyerjen e femrave dhe tė meshkujve tė moshuar dhe vėrtetuan se, ata qė kishin mė pak rrudha konsumonin mė shumė perime me gjethe jeshile dhe fasule. Sekreti? Kėto ushqime janė tė pasura me lėndė qė ndihmojnė nė qetėsimin e shėrimin e qelizave tė lėkurės. Njė ushqim tjetėr qė lufton plakjen ėshtė edhe lėngu i rrushit. Ai jo vetėm qė mbron nga infarkti dhe hemorragjia cerebrale, por mund tė ndihmojė edhe nė qetėsimin e lėkurės. Dhe kjo, sepse rrushi pėrmban polifenole, lėndė antioksiduese qė e ruajnė lėkurėn elastike dhe tė lėmuar. Nė grupin e ushqimeve tė luftojnė plakjen futen edhe patatet e ėmbla, djathi i verdhė

Luftojnė plakjen:
1-Spinaqi
2-Grosha
3-Lėngu i rrushit
4-Patatet e ėmbla
5-Djathi i verdhė
31-Rrushi, kundra kancerit dhe sėmundjeve vaskulare
Shkencėtarėt pohojnė se nga tė gjitha lėngjet e frutave, lėngu i rrushit ėshtė mė efikasi kundėr kancerit dhe sėmundjeve tė zemrės. Kjo, sepse nė kėtė lėng ka njė pėrqendrim shumė tė madh antioksidantėsh, tė cilėt neutralizojnė "radikalet e lira" qė janė shkaktarėt e plakjes dhe lindjes sė sėmundjeve kanceroze.
Rrushi ėshtė shumė i pasur me glukozė, fruktozė, acide organike, kripėra minerale, kalium, kalcium, natrium, magnezium, pektinė dhe vitamina. Pikėrisht pėr kėtė arsye, mjekėt e rekomandojnė nė rastet e anemive dhe ērregullimeve tė sistemit nervor, nė stadet fillestare tė tuberkulozit, si dhe nė shumė sėmundje tė stomakut dhe zorrėve. Ata qė pinė lėng rrushi tė paktėn tri here nė javė, kanė mė shumė shanse pėr t’i shpėtuar sėmundjes sė Alzhejmerit.

Rrushi kuron:
1-Sėmundjet vaskulare
2-Kancerin
3-Rastet me anemi
4-Sėmundje tė stomakut
5-Sėmundje tė sistemit nervor

32- Kanceri i lėkurės luftohet me ushtrime dhe kafeinė
Nėse mund tu shtonit ushtrimeve fizike rutinė njė ose dy filxhanė kafe do tė reduktonit ndjeshėm rrezikun nga kanceri i lėkurės. Kėtė e kanė provuar kėrkimet mė tė fundit nė kėtė fushė. Kombinimi i ushtrimeve dhe kafesė shkatėrron qelizat prekanceroze qė janė krijuar nga dėmtimi qė shkaktojnė rrezet ultraviolet. Sipas njė grupi studiuesish nė Rutgers University, pas eksperimenteve tek njė kavie ka rezultuar se ka njė efekt protektiv tė kafeinės dhe ushtrimeve, jo domosdoshmėrish tė pėrdorura tė dyja njėherėsh. Shkencėtarėt mendojnė se njė efekt i tillė mund tė jetė i ngjashėm edhe tek njerėzit. Pikėrisht pėr kėtė arsye, pėr tė evituar kancerin e lėkurės ata rekomandojnė ndėrhyrjen e kafesė me ushtrimet fizike.

33. Jodi rregullon mbi 100 sisteme enzimash
Jodi ėshtė i nevojshėm nga gjėndrat tiroide, pėr tė prodhuar hormonin e tiroides,i cili rregullon mė shumė se 100 sisteme enzimash,pėrshirė kėtu dhe metabolizmin,rritjen, riprodhimin dhe shumė funksione tė tjera themelore. Mungesa e jodit sjell fryrjen e gjėndrave tiroide. Kjo ndodh gjatė pėrpjekjes pėr tė marrė jodin nga gjaku, dhe duke formuar kėshtu njė strumė. Po ashtu ulet metabolizmi duke shkaktuar ngadalėsim nė aktivitetin fizik dhe mendor, shtim tė peshės, zgjerim tė qafės (sepse gjėndra tiroide gjendet aty), vrazhdėsim tė tipareve tė fytyrės dhe flokė tė thatė. Jodi gjendet kryesisht tek tė gjitha prodhimet e detit dhe kripa e jodizuar. Gjithashtu edhe qumėshti dhe bulmetrat dhe perimet qė rriten brenda nė tokė pėrmbajnė jod.

34. Mungesa e kromit shkak pėr diabet dhe sėmundjet gjenetike
Kromi u identifikua si njė nga mineralet nė trupin e njeriut vetėm 30 vjet mė parė. Studimet pėr tė vazhdojnė akoma. Kromi ėshtė pjesė e njė pėrbėrje qė bėn tė mundur insulinėn tė punojė. Ėshtė gjithashtu i rėndėsishėm nė metabolizėm dhe strukturėn gjenetike. Pėr shkak tė njohurive jo tė mjaftueshme pėr kėtė kripė minerale ėshtė e vėshtirė tė dallohen shenja tė veēanta, nė mungesė tė tij. Megjithatė dihet se mund tė shkaktojė rritje tė kolesterolit nė gjak. Nė studimet e bėra tek kafshėt,mungesa e kromit shkakton njė sėmundje, qė ėshtė shumė e ngjashme me diabetin. Gjendet kryesisht tek mishi,drithėrat,fasulet e thata, thjerrėzat,lajthia, peshku dhe prodhime tė tjera nga deti.

35. Kujdes nga paracetamoli, dėmton veshkat
Shumė tableta qė disa i gėlltisin me shumicė kundėr kokėdhembjeve, pėr qetėsimin e dhembjes sė dhėmbit dhe dhembjeve tjera, pėrmbajnė paracetamol. Ky analgjetik, mjaft mirė e zėvendėson aspirinėn dhe ėshtė i pėrshtatshėm pėr personat qė kanė tė thatė nė lukth dhe pėr ata te tė cilėt herė pas here paraqitet gjakredhja nė lukth. Por kujdes ! Paracetamoli dėmton veshkat. Kėshtu, ata qė e pėrdorin kanė mundėsi tri herė mė shumė tė sėmuren nga veshkat se ata qė nuk e pėrdorin barėra qė nuk kanė paracetamol.

36. Pėrdorimi i jogurtit eviton barkėqitjen
Ėshtė njė nga produketet mė tė pėrdorura nė ditėt e sotme, pėr evitimin mungesės sė urisė tek fėmijėt, pasi dihet qė ėshtė njė product mjaft I dashur pėr kėtė grupmoshė. Por ajo qė nuk dinit mė parė lidhet me faktin se jogurti eviton barkqitjen tek fėijė t. Bakteret "mike" tė jogurtit dhe prodhimeve tė tjera qumėshtore mund tė pakėsojnė numrin e viruseve. Pikėrisht pėr kėtė arėsye mjekėt u rekomandojnė nėnave tė fusin nė mėnynė e pėrditshme nė dietėn e tė vegjėlve tė tyre edhe kėtė product kaq tė shėndetshėm.

37. Kafja shton rrahjet e zemrės
Ka studime tė ndryshme qė pranojnė ose jo vlerat e kafesė nė organizmin tonė. Megjithatė specialistėt bien tė gjithė dakord nė njė pikė, produkti me ngjyrė tė zezė nė tė gjitha rastet dėmton zemrėn. Veēanėrisht kur pėrdoret nė masa tė shumta gjatė ditės. Kini kujdes pas pirjes sė disa kafeve me radhė ndjeni rrahje tė shpeshta tė zemrės, nė kėto raste veē kėtij organi ėshtė mirė qė tė kontrollohet edhe mėlēia. Nė rastet kur keni probleme me funksionimin e melēisė, kafeina e kafesė grumbullohet nė gjak dhe kėshtu fillojnė tė rrahurat e shpeshta tė zemrės.

38. Mungesa e vitaminės A sjell verbim
Mungesa e vitaminės A shkakton shkurtpamėsi dhe verbimin e natės. Prandaj kėshillohet qė veē tė tjerash tė hani majdanoz tė freskėt i cili ėshtė i pasur me vitaminėn A, por pėrmban edhe kalcium tė nevojshėm pėr elasticitetin e muskulaturės sė syve. Gjysmė filxhani majdanoz plotėson nevojėn ditore tė organizmit me vitaminė A. Kjo pėr tė gjithė ato raste kur personi ėshtė i vetėdijshėm qė nuk ka konsumuar nė menynė e tij ditore produkte qė kanė kėtė lloj vitamine.

39. Si tė kuroni plagėt nė me jod
Plagėt e ndotura gjithmonė fillimisht duhet t’i lani me ujė tė ftohtė e pastaj ti dezinfektoni me jod dhe etil-alkool. Gėrvishtjet e vogla rekomandohen qė tė mos i lidhni. Ato mė mirė shėrohen nė ajėr. Plagėt pakėz mė tė mėdha dhe ato qė ndeshen me rrobat ėshtė mirė qė ti mbuloni fashė e cila duhet tė ndėrrohet ēdo 24 orė. Kjo pėr plagėt qė mund tė kurohen edhe trajtohen nė kushtet e shtėpisė, ndėrkohė qė pėr plagė tė rėnda duhet tė drejtoheni tek mjekut.

40. Pse antibiotikėt shoqėruar mė vitamina
Pėrdorimi i antibiotikėve shoqėrohet me vitamina tė ndryshme, pėr tė mos mėnjanuar veprimin e dobishėm tė mikroflorės sė pėrhershme tė zorrėve. Shėndeti dhe zhvillimi i mikroflorės sė dobishme tė zorrėve varet shumė nga ushqimi qė merr ēdo ditė njeriu. Prandaj nuk duhet harruar se duhet tė hamė e tė pimė edhe pėr “shėndetin” e saj. Tė ushqyerit e gabuar mund tė dėmtojė kėtė mikroflorė, dhe si pasojė tė lejojė pėrhapjen e mikrobeve tė dėmshme. Nė raste se antibiotikėt konsumohen tė veēuara ato sjellin ērregullime shėndetėsore, si dhimbje koke, lodhje, vjellje etj.

Njė trup i shėndetshėm dhe mė pak kile, kombinimet e ushqimeve

41. Karota dhe vaji i Ullirit
Ka disa lloj ushqimesh qė duhet tė hahen tė shoqėruara me tė tjera, sepse kėshtu bėhen mė tė dobishme pėr organizmin e njeriut. Studimet e bėra, kanė treguar se nėse i ha karotat e grira nė formė sallate, pa i hedhur vaj ulliri, mund tė pakėsosh sasinė e kalorive qė merr, por humb marrjen e betakarotinės qė ėshtė mjaftė e vlefshme pėr trupin.

42. Vitaminat dhe pėrzierja me yndyrnat
Vitamina A, ashtu sikurse dhe vitaminat D, E, K, absorbohen nga organizmi, vetėm nė prani tė yndurnave. Mė pėrpara, konsiderohej e papėrshtatshme tė bashkoheshin proteinat me karbohidratet. Por sot, mendohet se t`i shtosh llojeve tė ndryshme tė pastave (brumėrave), pak fasule, bizele, apo thjerrėza, plotėsohen mė mirė nevojat proteinike tė trupit.

43. Ushqimet qė s’duhen bashkuar
Jo gjithmonė ushqimet duhen bashkuar me njėra-tjetrėn pasi nė kėtė rast humbasin tė gjitha vlerat e tyre ushqimore. Njė rasti i tillė ėshtė djathi, qė ėshtė i pasur me kalcium, por nėse ai konsumohet sė bashku me mishin, pengon absorbimin e hekurit nga zorrėt. Lakra e bardhė kur hahet me peshk, pengon absorbimin e jodit, qė pėrmban peshku. Po ashtu, tanina qė pėrmban ēaji, pengon absorbimin e kalciumit qė ndodhet nė djathė etj

44. Fibrat rrisin energjinė
Nėse doni tė jeni energjik gjatė gjithė ditės, filloni me “fibra” qė nė mėngjes. Shumė nga ushqimet e veēanta ndikojnė nė mirėqenien tonė, por specialistja e dietave, Annie Jefferson, tregon se njė ndryshim i veēantė qė rrit nivelin e energjive ndodh kur njeriu ha pėr mėngjes njė ushqim tė pasur me fibra.Ėshtė provuar se fibra rrit nivelin e energjive, ka njė efekt pozitiv nė funksionimin e organeve. Ju mban nė formė pėr njė kohė tė gjatė dhe gjithashtu nuk ndikon ne shtim tė peshės.

45. Shmangni varicet me kėrcell jeshil
Shumė gra, mbi moshėn 30 vjeē vuajnė nga dhimbja dhe shfaqja e variceve, por vetėm duke mbajtur sistemin digjestiv nė lėvizje, mund tė gjeni ēelėsin e shmangies sė kėtij problemi. Specialisti Amerikan i venave, Dr. Luis Navarro kėshillon: Gratė mund tė parandalojnė shfaqjen e varikozės duke zgjedhur ushqime tė pasura me produkte tė bimeve me kėrcell, (fibra)gruri, orizi, etj, tė cilat ndikojnė nė funksionimin e rregullt tė organeve tė brendshme si dhe rregullojnė lėvizjen e muskujve, nė rastet kur vuani nga gjymtyrėt e poshtme. Evitoni dhe qėndrimin ulur me kėmbėt kryqėzuar.

46. Osteoporoza largohet me luleshtrydhe
Osteoporoza shfaqet tek njė nė ēdo tre gra tė moshės mbi 50 vjeē botė dhe faktorėt qė e shkaktojnė janė menopauza e hershme, anoreksia si dhe pėrdorimi pėr njė kohė tė gjatė i kortikosteroideve. Pikėrisht pėr kėtė arsye mjekėt rekomandojnė ngrėnien e luleshtrydheve gjatė sezonit tė tyre tė prodhimit. Kėto janė produkte tė pasura me vitamina K qė ėshtė identifikuar si njė trajtues i efektshėm i osteoporozės. Kėrkimet kanė treguar se vitamina K kontribuon nė eliminimin e problemeve tė kockave.

47. Ruani presioni e gjakut, ndaloni kripėn
Nga presioni i lartė i gjakut vuajnė njė nė ēdo tre tė rinj, si dhe shumė gra tė moshės 35 deri 55 vjeēe. Pikėrisht pėr kėtė arsye mjekėt rekomandojnė qė duhet tė shikohen me kujdes etiketat e ushqimeve, pėr sasinė e “fshehur” tė kripės, sepse kjo ėshtė rruga kryesore pėr rritjen e presionit tė gjakut, nėpėrmjet ushqimeve. Pėr shembull, njė pjesė e hollė e njė pice mesatare, pėrmban 20% tė kripės qė rekomandohet tė marrė nė ditė njė njeri. Shumė nga ne marrin nė ditė dyfish - sasi tė kripės, shumė mė tepėr sesa ka nevoje organizmi. Reduktimi i kripės ėshtė njė nga faktorėt mė tė rėndėsishėm nė uljen e presionit tė gjakut.

48. Evitoni dhimbjen e kokės me peshkun…
Japonezėt kanė njė shkallė tė ulėt tė depresionit sepse ata pėrdorin nė gatim vajin e peshkut. Nutrionisti, Fabienne Garceau thotė se ne akoma nuk arrijmė tė perceptojmė mesazhin kur flitet pėr kėtė acid yndyror. Britaniket nuk para e pėrdorin peshkun, vetėm 11 % e tyre mund tė marrin njė herė nė javė. Ndaj nuk ėshtė pėr t’u habitur kur shohim se njerėzit janė gjithnjė tė tensionuar. Nėse nuk jeni njė ngrėnės i peshkut, mund tė provoni me vezė tė freskėta pule, tė cilat janė shumė tė pėrdorshme edhe si dietė.

49. Mbipesha e madhe trupore shkurton jetėn
Ka kohė qė mbipesha trupore shikohet si e dėmshme pėr shėndetin, por dy studime tė reja mjekėsore arrijnė nė pėrfundimin se mbipesha trupore luan rol edhe nė pakėsimin e viteve tė jetės.
Shkencėtarė amerikanė dhe holandezė njoftojnė se mbipesha trupore shkurton jetėgjatėsinė. Pėr arritjen e kėtij pėrfundimi shkencėtarėve iu deshėn disa vjet studimi tė hollėsishėm tė ēėshtjes. Doktor David Allison pranė universitetit tė Alabamės thotė se synimi i studimit ishte pėr tė pėrcaktuar ndikimin qė ka mbipesha nė jetėgjatėsinė e njeriut. Tė dhėnat e njoftuara nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė tregojnė se jeta e personave me mbi peshė trupore mund tė shkurtohet 20 vjet, nėse mbipesha fillon rreth moshės 20-vjeēare. Gjithashtu njė grua e re zezake me mbipeshė trupore mund tė humbasė 4 deri 5 vjet tė jetės sė saj, ndėrsa njė grua e racės sė bardhė po me mbipeshė trupore mund tė humbasė nga 5 deri 8 vjet. Gjendja keqėsohet pėr burrat. Njė burrė i racės sė bardhė me mbipeshė tė madhe trupore mund tė jetojė 12 vjet me pak, ndėrsa njė i ri zezak nė tė njėjtat kushte tė mbipeshės trupore mund tė jetojė 20 vjet mė pak.

50. Kripa; Pėrdoreni atė sa mė pak tė jetė e mundur
Mos harroni se ēdo produkt i krijuar nga natyra nuk ėshtė i kripur nė shijen e tij, ai ėshtė zakonisht i ėmbėl ose i athėt. Po ashtu kripa gjendet te uji i detit i cili nuk rekomandohet tė pihet veē rasteve kur personi ėshtė i etur dhe nuk ka si tė veprojė ndryshe. Shtoni lakrat nė dietėn tuaj ditore. Konsumoni gjethet jeshile tė spinaqit, sallatės pėr sėmundjet e zemrės dhe diabetit. Thjerrėzat po ashtu janė tė pasura me lėndė ushqyese si dhe pėrbėrės tonike tė domosdoshme pėr organizmin. Bėrthamat e ndryshme tė frutave janė tė dobishme pėr forcėn muskulore dhe luftimin e diabetit. Pėrdorni sojėn sepse ajo pėrmban 9 lloje vitaminash. Produktet e drithėrave dhe veēanėrisht gruri, produkte tė cilat pėrmbajnė vitaminėn E dhe zgjasin jetėn.
Produktet e konservuara pėrmbajnė lėndė tė ndryshme ushqyese, tė cilat janė tė rekomanduara pėr tė ruajtur nė normė presionin e gjakut si dhe ērregullime tė tjera qė mund tė ndodhin nė organizmin tonė.

51. Aspirinat
Konsumi ditor i aspirinės duhet tė jetė 1/4 e tabletės 100 miligramesh, mėnjanon rrezikshmėrinė e atakut nė zemėr. Aspirinat ndalojnė procesin e pjekurisė duke i mbajtur indet fleksibel. Ai ėshtė gjithashtu i mirė pėr sytė. Ēdo ditė nė vrimat e hundės vendosni pak vaj mustarde tė pėrzier me pak ujė. Ai ėshtė i dobishėm pėr sytė dhe i mban rrugėt e frymėmarrjes tė pastra dhe tė lėmuara. Ēdo ditė shpėrndani vaj mustarde nė gishtat e kėmbės, ajo tė ndihmon pėr tė pėrmirėsuar shikimin e syve.

52. Yndyrat
Janė bazė nė shumė procese tė organizmit dhe janė njė formė e pėrqendruar e energjisė. Marrja e tepruar e yndyrave mund tė ēojė nė dhjamosje. Mishi, djathi, vaji i palmės, vaji i arrės sė kokosit, dhjamėrat e kafshėve, vezėt, peshqit, arrat, kanė yndyra tė tretshme. Fibrat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė njė dietė tė shėndetshme, ndihmojnė lėvizjen e ushqimit nė aparatin e tretės, ndalojnė kapsllėkun, ndihmojnė funksionimin e zorrėve (parandalojnė shqetesimet nė to), apendisitin, sėmundjet e zemrės.

53. Drithėrat
Drithėrat janė shumė tė pasura me fibra. Vitaminat dhe kriperat minerale e ndihmojne trupin tė ruajė formėn e mirė. Njė dietė e mirė duhet tė sigurojė tė gjitha vitaminat dhe kripėrat minerale, qė janė shumė tė nevojshme pėr organizmin. Megjithėse duhen vetėm sasi tė vogla, ato janė tė pazėendėueshme. Vitaminat dhe kripėat minerale veprojnė sė bashku. Kripėrat minerale ndikojnė nė strukturat kocko re, krijimin e njė ekuilibri tė sistemit ujor tė organizmit, nervat dhe reagimet muskulore.

54. Mineralet
Minerale tė rėndėsishme janė kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi, potasi dhe zinku. Disa vitamina si A, D, E, K, mund tė magazinohen, kurse vitaminat C dhe B kompleks duhen marrė rregullisht. Nėse frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat dhe kripėrat minerale humbasin shumė nga cilėsitė e tyre. Pikėrisht pėr kėtė arsye duhet tė konsumoni mė pak ushqim sesa jeni tė uritur. Eksperimentet e realizuara kanė treguar se jeta e njė personi, i cili ushqehet normalisht dhe pa e tepruar, duke reduktuar njėrin nga vaktet nė 40 pėr, dyfishohet. Natyra na ka bėrė shumė dhurata tė arta. Shega pėrmban minerale shumė tė rėndėsishme dhe vitamina tė domosdoshme pėr trupin tonė.

55. Perimet
Ēdo ditė ėshtė e kėshillueshme qė tė konsumohen nė tė paktėn njė vakt produkte tė freskėta tė gjelbra si, spinaq, lakėr, sallatė jeshile, etj. Ato ndihmojnė nė normalizimin e qarkullimit tė gjakut dhe nė rregullimin e normalizimin e tensionit tė gjakut. Shumė njerėz ruajnė shikim tė mprehtė deri nė moshė tė thyer nė sajė tė konsumimit tė vazhdueshėm tė kėtyre ushqimeve. Kungulli i verdhė dhe i pjekur mirė pėrmban beta karotėn, e cila gjendet edhe te karotat dhe i jep energji tė vazhdueshme zemrės.



Denisa Spaho
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24571
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: diggdeliciousredditstumbleuponslashdotyahoogooglelive

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi