ILIRIADA PORTAL

Suplement shėndeti/100 receta pėr tė kuruar 73 sėmundje

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

29052010

Mesazh 

Suplement shėndeti/100 receta pėr tė kuruar 73 sėmundje




Tė besosh nė mjekėsinė popullore apo atė moderne? Shpesh mjekėsia moderne mbėshtetet nė atė popullore duke thelluar mė tej studimet. Njė ndėrthurje ėshtė gjithmonė mėnyra mė efikase. Sot shkenca dhe mjekėsia kanė bėrė tė mundur qė tė evitohen ose tė shėrohen shumė sėmundje tė pėrhapura tė trupit dhe mendjes, duke bėrė njė jetė tė shėndetshme. Njė rol tė rėndėsishėm luan ndjekja e disa rregullave qė nė pamje tė parė duken shumė tė thjeshta por nė fakt janė shumė tė rėndėsishme pėr dietėn dhe shėndetin. Njė dietė vegjetariane ndihmon shumė, jo vetėm pėr tė pasur njė trup tė shėndetshėm por edhe pėr tė pasur njė mendje tė qetė dhe tė kthjellėt. Ndėrsa ushqimi i mirė ėshtė vital pėr shėndetin, dieta ėshtė edhe mė e rėndėsishme. Nė suplementin e sotėm “Tirana Observer” sjell njė sėrė recetash tė mbėshtetura nė mjekėsinė moderne po aq sa edhe nė atė popullore, pėr tė kuruar sėmundje tė ndryshme qė shfaqen nė organizmin tonė. Trupi ynė ka nevojė pėr pushime periodike dhe kjo pėrfshin edhe organet tona tė tretjes. Dieta ėshtė mėnyra e vetme pėr t’i lėnė tė pushojnė kėto organe jetėsore. Ėshtė e nevojshme tė mėsohet njė teknikė sa mė e pėrshtatshme pėr njė dietė efikase dhe pa rreziqe, si edhe “sekrete” tė tjera pėr njė shėndet tė mirė. Por studimet e bėra nga dietologėt kanė treguar efektet pozitive tė bimėve dhe ushqimeve nė shėndetin tonė, si stimulues tė sistemit imunitar, por edhe tė efektshme kundėr sėmundjeve tė ndryshme si kancerit, tensionit, sėmundjeve tė zemrės. Stomakut, aparatit tretės, gripit, tė ftohurit e shumė tė tjera. Ndėrsa mė poshtė radhiten 100 kėshilla dhe receta me bimė e ushqime, tė cilat janė tė njohura pėr efektet e tyre kundėr 73 sėmundjeve mė tė shpeshta qė rrezikojnė organizmin e njeriut. Kėto e shumė tė tjera, nė njė suplement prej 6 faqesh, njė strategji e vėrtetė pėr njė jetė tė shėndetshme.

1. Ēaji i murrizit mban zemrėn e shėndetshme
Murrizi, ėshtė shumė i njohur nė vendin tonė. Ajo qė duhet theksuar, lidhet ngushtė me faktin se, murrizi nuk ėshtė vetėm njė shkurre, qė shėrben si ushqim pėr kafshėt, por edhe njė bimė e pasur me substanca, tė cilat ndihmojnė nė parandalimin dhe lehtėsimin e shumė sėmundjeve. Kryesisht ndihmon tė gjithė ata qė kanė probleme me zemrėn, pasi forcon muskujt e kėtij organi dhe i siguron ritėm normal. Kjo bimė ėshtė e pasur me lėndė vepruese. Ēaji ndihmon edhe kur tė sėmurėt ndiejnė dhimbje tė zemrės.

2. Lulebleta qetėson dhimbjet e migrenės
Bar bleta ėshtė njė bimė mjaft e njohur nė mjekėsinė popullore. Prej kohėsh ēaji i pėrftuar nga kjo bimė ka ndihmuar nė parandalimin dhe lehtėsimin e shumė sėmundjeve. Njė rol tė rėndėsishėm lulebleta luan nė qetėsimin e dhimbjeve tė migrenės. Ēaji rekomandohet kryesisht kur ajo karakterizohet nga dhimbje tė fortat kokės dhe sidomos nė gjysmėn e saj. Nė kėtė rast kėshillohet tė pihet menjėherė njė gotė ēaji barblete. Ky ēaj ndihmon edhe nė parandalimin dhe qetėsimin e sėmundjeve tė shfaquranė mėlci.

3. Rigoni lufton gurėt nė tėmth
Bima aromatike shpesh ėshtė me nuancė tė kuqe tė dobėt. Gjethet i ka tė holla dhe nė formė vezake. Kėrcelli i rigonit ka gjithmonė ngjyrė tė gjelbėr. Vetitė e rigonit nė shėrimin e sėmundjeve e kanė bazėn te pėrbėrėsit e tij. Kjo bimė ėshtė e pasur me vaj kariofilenė, timolo, karvarkrolo dhe terpininė. Janė pikėrisht kėta komponentė, qė i japin bimės vlera. Rigoni ėshtė njė nga luftuesit kryesorė tė gurėve nė tėmth, pikėrisht pėr kėtė arsye rekomandohet pėrdorimi i rigonit gjatė konsumimit tė ushqimeve tė ndryshme.

4. Hithra kundėr rėnies sė flokėve
Nė mjekėsinė popullore hithra njihet si mbretėresha e bimėve mjekėsore, pėr shkak tė efekteve tė saj pozitiven shėrimin e disa sėmundjeve. Pėrdorimi i kėsaj bime gjatė periudhės sė pranverės ndihmon nė pastrimin e gjakut dhe te tė sėmurėt me anemi. Nė kozmetikė ndihmon kundėr rėnies sė flokut dhe zbokthit. Personat qė kanė probleme me zbokthin u rekomandohet larja e flokut me lėngun qė pėrftohet nga zierja e hithrės. Ėshtė mirė qė larja tė kryhet dy herė nė javė dhe tė vazhdojė deri nė eliminim pėrfundimtar tė zbokthit. Larja e kokės me ujin e hithrės kėshillohet edhe pėr ata qė kanė probleme me rritjen e ngadaltė tė flokut.

5. Limoni normalizon tensionin e lartė
Njė mėnyrė mjaft e suksesshme pėr uljen e tensionit tė lartė tė gjakut ėshtė lėngu i limonit. Sėmundja e hipertensionit ėshtė pasojė e ērregullimeve tė funksioneve tė aparateve nervore qendrore, qė marrin pjesė nė rregullimin e presionit tė gjakut. Por ajo mund tė shfaqet edhe me rritjen e moshės si dhe prej sėmundjeve tė veshkave. Shenjat e sėmundjes shfaqen gradualisht. Presioni arterial, nė fazat fillestare, lėkundet me ngritje e zbritje dhe mė vonė stabilizohet me shifra tė ngritura.

6. Sinapi lehtėson dhimbjet reumatike
Bima e sinapit para 300 vjetėsh pėrdorej nga kinezėt si erėz pėr t`i dhėnė shije ushqimeve. Mė pas, njė mjek grek zbuloi se sinapi mund tė pėrdorej pėr lehtėsimin e dhimbjeve tė reumatizmės. Nė sajė tė esencave, qė lirohen nga farat e sinapit, duke i shtypur dhe mbajtur nė ujė me temperaturė 25 deri 35 gradė, lėngu ka veti tė irritojė dhe tė skuqė lėkurėn. Pėr efektin qė jep nė lėkurė, sinapi nė formė banjash pėrdoret pėr tė aktivizuar qarkullimin e gjakut. Nė kėtė mėnyrė pakėson ose mund tė largojė plotėsisht dhimbjet reumatizmale.

7. Vaji eterik largon mykun nė lėkurė
Kundėr mykut tė formuar nė lėkurė mjekėsia popullore kėshillon pėrdorimin e dy deri nė tri pika nga masa e pėrgatitur me vaj eterik dhe ujė. Kjo pėrzierje hidhet nė njė shishe me spruco dhe lyhet pjesa e lėkurės, ku ėshtė shfaqur myku. Pėr tė parė rezultatet duhet tė kalojnė plot 10 ditė. Gjatė kėsaj kohe vaji eterik do ta mbysė mykun e formuar dhe do tė kemi njė lėkurė tė shėndetshme. Specialistė tė kėsaj teorie theksojnė se vaji eterik ėshtė elementi bazė pėr kuftimin e mykut, madje edhe medikamentet duhet tė kenė nė pėrbėrjen e tyre patjetėr nga ky lloj vaji.

8. Manaferrat pėrmirėsojnė shikimin
Ditėt e sotme po rritet ndjeshėm numri i personave qė kanė probleme me shikimin. Kjo edhe si shkak i pėrdorimit pa kriter tė kompjuterit, me orare tė zgjatura dhe sidomos gjatė orėve tė vona tė natės. Mė mirė se pėrdorimi i medikamenteve tė ndryshme qė mund tė blihen nė farmaci, pėr tė gjithė ata qė kanė probleme me shikimin vjen njė teori e re nga mjekėsia popullore. Sipas saj pėr tė pėrmirėsuar shikimin e dobėt pihet ēdo ditė njė gotė me lėng karote. Pėr tė pėrmirėsuar shikimin gjatė natės pėrzihen 30 pika lėng manaferrash me 50 gramė ujė. Kjo masė pihet tri herė nė ditė. Gjithashtu mund tė pihen dy gota me lėng manaferre nė ditė.

9. Temperatura e lartė ulet me ēaj sherbele
Bima e sherebelės ėshtė njė bimė, qė shėrben jo vetėm pėr qetėsim apo pėr kurimin e disa sėmundjeve, por shumė lehtė ajo mund tė ulė edhe temperaturėn e lartė. Ēaji i pėrgatitur nga bima e sherebelės mund tė pihet ēdo mėngjes esėll dhe nė mbrėmje vonė. Kėshillohet tė pihet dy gota prej kėtij ēaji. Bari i etheve ėshtė njė ndėr bimėt, qė njihet nė mjekėsinė popullore si njė ndėr bimėt mė tė rėndėsishme tė temperaturės, edhe kur ajo pėrsėritet herė pas here dhe nė mėnyrė periodike. Pas zierjes sė barit tė ethes, lėngu i pėrftuar pihet dy herė nė ditė nga njė filxhan.

10. Bima e valerianės lufton pagjumėsinė
Bima e valerianės, e njohur pėr aromėn e saj karakteristike jo fort tė kėndshme, ka edhe efekte shumė tė mira nė qetėsimin e sistemit nervor dhe rezultatin e shpejtė, qė jep pėr tė luftuar pagjumėsinė. Rrėnjėt, tė cilat ndihmojnė nė lehtėsimin e sėmundjeve, janė tė pasura me esencė, kamfen, pinen, alkaloide, si dhe shumė acide, si ai valerianik, alkoole dhe ketone. Janė pikėrisht kėto pėrbėrės, qė i japin bimės aftėsinė e qetėsuesit. Nėse ndiheni nervoz dhe keni stres kėshillohet tė pini ēajin e valerinės dhe rezultatet do tė jenė tė menjėhershme, por ēaji mund tė pihet edhe nė tė gjitha format e shfaqjes sė nervozizmit.

11. Sythet e plepit ndalojnė djersitjen e tepėrt
Midis bimėve tė shumta tė padėmshme pėr organizmin, qė pėrdoren pėr tė ndalur djersėn e padėshirueshme, kėshillohen edhe sythat e plepit. Sythat janė tė pasur me glukozidinė, salcinė e populinė, taninė, substancė flavonike, esencė. Nė saj tė kėtyre pėrbėrėsve, ēaji i pėrgatitur me sythet e plepit eliminon djersė e padėshiruar. Gjithashtu ēaji me sythet e plepit, me mjaft sukses pėrdoret edhe nė mjekimin e rrugėve tė urinės, pasi pėr shkak tė elementėve pėrbėrėspengon zhvillimin e mikroorganizmave, duke mos lejuar shfaqjen e infeksioneve.

12. Bima e koprės pėrmirėson shėndetin
Bima e koprės, pėrveē shijes mjaft tė mirė qė jep nė gatim, ndikon dukshėm edhe nė pėrmirėsimin e shėndetit. Nė mjekėsinė popullore bima e koprės njihet qindra vjet mė parė. Ēaji i pėrftuar ka dhėnė rezultate tė shkėlqyera nė shkrirjen e gurėve nė veshka. Bima jo vetėm qė ndikon nė veshka, por edhe nė rrugėt urinare dhe shkakton urinim tė shpeshtė, duke ndihmuar nė pastrim tė organizmit nga helmet pėrmes urinimit. Ēaji i koprės ndihmon edhe ata qė vuajnė nga anemia, apo siē quhet ndryshe, pagjakėsia.

13. Lėngu i mollės pėrmirėson tretjen
Lėngu i mollės bėn mirė pėr tretjen, si dhe pėr tė shmangur problemet me jashtėqitjen. Ata qė kanė probleme me zorrėn e trashė duhet tė pinė nga njė herė nė ditė nga njė gotė komposto frutash. Tė sėmurėt ėshtė mirė qė larjen ta bėjnė nė vaskė nė pozicionin ulur, duke i shtuar ujit lėvore tė bungut dhe kamomil. Poe, pėr t`u shėruar nga infeksionet nė zorrė duhen ngrėnė qepė dhe hudhra tė freskėta. Ngrėnia e njė molle tė ėmbėl para ushqimit liron zbrazjen e zorrėve. Ata qė kanė zorrė pėrtace duhet tė pinė rregullisht tri herė nė ditė nga njė gotė lėng molle para ushqimit.

14. Mjalti lufton ulēerėn e stomakut
Personat mė tė prekur nga sėmundja e ulcerės nė stomak janė pikėrisht meshkujt. Ende nuk dihet shkaku i vėrtetė i shfaqjes sė saj. Por, meqėnėse ulcera, nė mė tė shumtėn e rasteve, ėshtė e pranishme te personat qė konsumojnė pije alkoolike, mendohet se mund tė jetė kjo arsyeja pse ajo ėshtė mė e pėrhapur te meshkujt. Njė prej mundėsive tė pakta qė pėrdoret pėr kurimin e ulcerės nė stomak ėshtė mjalti. Vetitė e tij kuruese janė tė dukshme, nėse ai pėrdoret tė paktėn 4 lugė ēaji mjaltė nė ditė. Mjalti ka nė pėrbėrje tė tij elementė, tė cilėt kanė efekte rigjeneruese, sidomos te plagėt. Ai i pastron ato dhe i mbron nga infeksionet e ndryshme.

15. Hudhra parandalon kancerin e prostatės
Hudhrat dhe qepėt nuk mund tė konsiderohen ushqime galante, por ama janė parandaluese tė mira pėr organizmin mashkullo nga tumori i prostaės. Kush i ha kėto ushqime me sasi tė mėdha rrezikon qė tė sėmuret mė pak. Dhe pėr ironi tė fatitmerita ėshtė pikėrisht e pėrbėrėsve qė shkaktojnė dhe erėn e rėndė. Edhe djathi vegjetarian bėn mirė pėr kolesterolin, por edhe pėr prostatėn. Djathi vegjetarian mund tė eleminojė rrezikun e pėrhapjes tė tumorit tė prostatės.

16. Tėmblagjkau shmang kancerin e lėkurės
Tėmblagjaku, bima mjaft e njohur e zonave gurishtore e me lagėshtirė, ėshtė njė ndėr bimėt mė efektive qė ndihmin nė parandalimin e rritjes sė qelizave tė tumoreve dhe veēanėrisht shfaqjes sė kancerit tė lėkurės. Studimet mjekėsore tregojnė se kjo bimė ėshtė pėrdorur me mjaft suksespėr parandalimin e shfaqjes sė kancerit nė lėkurė. Studimet mė tė fundit kanė treguar se bima frenon rritjen e qelizave tė tumoreve, pėr shkak tė elementeve qė ajo pėrmban.

17. Masazhet me vaj e akull pėr nervi shiatik
Rreth 90 pėr qind e rasteve tė tė sėmurėve, qė vuajnė nga dhimbjet e nervit shiatik mund tė lehtėsohen me anė tė masazheve dhe mėnyrave tė tjera popullore. Vetėm 10 pėr qind e tyre kėrkojnė ndėrhyrje tė domosdoshme kirurgjikale. Kėto janė raste kur i sėmuri vuan qė prej 6 muajve nga kėto dhimbje ose mund ta ketė lėnė pas dore mjekimin. Njė nga mėnyrat mė tė suksesshme qė kanė dhėnė rezultate nė lehtėsimin e dhimbjeve ėshtė bėrja e masazheve me vaj dhe akull. Masazhet duhet tė bėhen ēdo ditė pėr 30 minuta ēdo seancė, pėr 15 ditė.

18. Sherbela lufton turbekulozin
Ēaji i sherebelės shėrben jo vetėm si freskues gjatė ditėve tė nxehta, por nė mjekėsi ndihmon edhe nė lehtėsimin dhe parandalimin e sėmundjeve tė shumta. Nė mjekėsinė alternative ekstrakti i fituar nga gjethet e sherebelės u jep njė ndihmesė tė madhe tė sėmurėve, qė vuajnė nga turbekulozi. Nė gjethet e bimės ndidhet njė fitoncid aktiv, qė lufton kėtė sėmundje tė rrezikshme. Mjekėt rekomandojnė pirjen e tre gotave ēaji tė sherebelės ēdo ditė tė ėmbėlsuar me mjaltė, pasi ndihmon nė lehtėsimin e sėmundjes. Gjithashtu, bima sjell rezultate mjaft tė mira edhe nė sėmundjet, qė mund tė prekin mėlēinė e zezė dhe tėmthin.

19. Aloe vera pėr kurimin e leuēemisė
Lėngu i bimės Aloe Vera ėshtė mjaft i mirė pėr tė gjithė ata qė janė tė sėmurė nga leuēemia. Aloe Vera ka dhėnė efekt tė mirė nė infeksionin nė gjak. Pėr pėrgatitjen e kurės nevojiten 900 gramė lėng nga kjo bimė dhe 100 gramė mjaltė. Masa e pėrftuar duhet tė pihet 3 herė nė ditė nga 100 gramė pėr ēdo vakt. Mjekimi me kėtė kurė duhet tė zgjasė 2 deri nė 3 muaj. Kura vazhdon pėr 2 muaj me radhė deri nė pėrmirėsim tė dukshėm tė shėndetit.

20. Dafina lehtėson dhimbjet nga pankreasi
Dafina ėshtė njė ndėr bimėt e shumta, qė pėrdoret pėr tė lehtėsuar dhimbjet e shkaktuara nga pankreasi. Bimėve mjekėsore u pėrdoren gjethet, tė cilat pasi grimcohen mund tė pėrzihen me lėvoret e portokallit, edhe kėto tė grimcuara. Sė bashku hidhen nė njė enė ku mė parė ėshtė shtuar njė gotė me ujė tė valuar. Kjo masė lihet pėr 10 minuta edhe mė pas kullohet dhe ėmbėlsohet sipas dėshirės. Nga kjo pėrzierje pihen 2 deri nė 3 gota nė ditė. Ky ēaj pėrmirėson edhe tretjen sa mė mirė tė ushqimit nė pankreas.

21. Peshku mbron nga sėmundja e Alzheimerit
Vazhdimisht ėshtė vėnė re se njerėzit qė pėrfshijnė nė dietėn e tyre shumė peshk, janė mė tė mbrojtur nga sėmundja e Alzheimerit, ose mė pak nė rrezikpėr t`u prekur nga kjo sėmundje. Ekspertėt e shpjegojnė kėtė me praninė e acideve yndyrore tė llojit Omega 3 tek ushqimet e detit. Gjatė njė studimi mbi vlerat e kėtyre acideve, shkencėtarėt morėn nė shqyrtim 200 pacientė me sindromėn Alzheimer dhe pėr efekt studimi i ndanė ata nė dy grupe. Pas 6 muajsh, shkencėtarėt panė se disa pacientė qė morėn Omega 3, ndjeheshin mė mirė dhe sėmundja e tyre kishte pėrparuar mė ngadalė sesa tek pacientėt e tjerė, qė kishin marrė vetėm tableta tė ėmbla.

22. Molla nuk lejon formimin e gurėve nė veshka
Fruti i mollės pėr shkak tė pėrbėrjeve tė pazėvėndėsueshme qė pėrmban, ndikon pozitivisht nė kurimin e shumė sėmundjeve. Ēaji qė pėrgatitet nga lulet e mollės pihet kundėr ftohjeve tė ndryshme, lehtėson etjen, forcon nervat, mushkėritė dhe zemrėn. Ky ēaji ėshtė mjet i mrekullueshėm pėr rregullimin e tretjes. Pirja e rregullt e lėngut tė mollės nuk lejon formimin e gurėve nė veshka dhe ndikon mirė tek njerėzit, qė kanė vuajtur nga verdhėza. Ēaji i pėrftuar nga fetat e thara tė mollės pėrdoret pėr qetėsim psikik pas punėve tė rėnda, pėr ripėrtėritjen e mėlēisė dhe pastrimit tė veshkės.

23. Bajamet qetėsohen me ēaj lule pjeshke
Shumica prej nesh e ka provuar se ēfarė do tė thotė tė dhembin bajamet. Nė tė shumtėn e rasteve ato shkaktohen nga sėmundje tė tjera, siē ėshtė gripi dhe ftohja. Ēaji me lulet e pjeshkės ndihmon nė shėrimin e bajameve. Pėr pėrgatitjen e mjekimit tė inflamacionit tė bajameve, nevojiten 15 deri 30 gramė lule pjeshke, qė mė pas duhen zier nė 500 ml ujė. Kjo masė pihet nė forme ēaji ose pėrdoret si gargarė. Ēaji i pjeshkės ėshtė kura popullore mė efikase nė shėrimin e inflamacionit tė bajameve.

24. Ēaji i kinfushės i dobishėm pėr mėlēinė
Bari i kinfushės nė bujqėsi konsiderohet si njė prej barėrave mė tė kėqija dhe vėshtirėson punėn e fermerit. Pėr shkak tė elementėve kurativė qė ajo pėrmban, jep njė ndihmesė tė madhe nė shėrimin e sėmundjeve tė ndryshme. Njė rol tė rėndėsishėm luajnė lulet e bimės nė lehtėsimin e sėmundjes sė sheqerit. Kjo sėmundje karakterizohet nga ērregullimi nė kėmbim tė karbohidrateve, si pasojė e pamjaftueshmėrisė sė prodhimit tė insulinės. Kjo sjell ngritje tė sasisė sė sheqerit nė gjak dhe nxjerrjen e tij me anė tė urinės.

25. Bima e lirit shėron plagėt nga djegiet
Bima e lirit ėshtė ndėr mė tė njohurat qė ka dhėnė rezultate nė mjekimin e plagėve, edhe kur ato shoqėrohen me qelb dhe kore. Pėr kėtė qėllim pėrdoren farat e bimės, tė cilat janė tė pasura me mucilagjene, pektinė, vaj, enzima. Pėr pėrgatitjen e brumit me farat e lirit kėshillohet qė mė parė tė njomen me ujė tė ngrohtė dhe tė valohen derisa pėrzierja tė kthehet nė brumė. Masa e pėrftuar mbėshtillet nė njė fasho dhe vendoset mbi plagė. Ky mjekim ndihmon nė qetėsimin e dhimbjeve, por edhe nė lėngėzimin e daljen e qelbit. Njė mėnyrė tjetėr ėshėtė larja e pjesės sė infektuar disa herė nė ditė me lengun e pėrftuar nga gjethet e bimės.

26. Dieta juaj mund tė kurojė aneminė
Tė sėmurėt anemikė duhet tė konsumojnė ushqime tė pasura me hekur, si: mish, peshk, shpretkė, vezė, perime, fruta etj. Kėtyre tė sėmurėve u kėshillohet pėrdorimi i frutave tė freskėta, qė pėrmbajnė vitaminė C, e cila ndihmon nė absorbimin ose marrjen e hekurit. Disa ushqime bazė luftojnė sėmundjen e anemisė dhe ndihmojnė tė gjithė pacientėt kronikė tė kėsaj sėmundje ta ndiejnė sa mė pak atė. Gjithēka pėrgatitet dhe konsumohet nė kushtet e shtėpisė, pa shpenzime tė mėdha financiare.

27. Hurma ndihmon pėr problemet e gjakut
Hurma duket tė jetė edhe njė nga frutat bazė, qė ndihmon nė eliminimin e sėmundjes. Pėr kurimin e anemisė nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, frutat, gjethet, degėt, rrėnjėt etj. Nė vendet arabe ėshtė ushqim kryesor, i cili shuan urinė pėr shkak tė pėrbėrjes sė celulozės. Hurmat kanė gjetur pėrdorim tė mirė kundėr anemisė. Edhe nė vendin tonė, mjektė popullorė i kanė kthyer tė gjith kėrkimet pėr sėmundjen e anemisė tek hurmat.

28. Lėngu i karotės lufton aneminė
Karita ėshtė e pazėvendėsueshme pėr shėndetin e njeriut. Lėngu i karotės nė sasi prej 50-150 gram ėshtė ilaē efikas te tė sėmurėt, qė vuajnė nga anemia. Karota nė periudhė rekord e rregullon pastrimin e gjakut. Kėshillohet qė tė gjithė ata persona qė vuajnė nga anemia, tė konsumojnė minimalisht 2 karota tė qėruara ēdo ditė, ndėrkohė qė nė ushqimet e tyre nuk duhet tė mungojnė asnjėherė karotat. Vetėm pėrdorimi i pėrditshėm i karotave sjell eliminimin e problemeve me gjakun dhe ul riskun pėr sėmundje tė tjera.

29. Rrepa e kuqe ushqim bazė pėr anemikėt
Nisur nga vetė ngjyra kuptohet qė rrepa ėshėt ushqimi bazė pėr anemikėt. Kėtyre tė sėmurėve o kėshillohet pirja ēdo ditė e 150 ml lėng tė rrepės sė kuqe, para buke, apo tė konsumohet sa mė shpesh domatja. Nga ana tjetėr kėta pacientė kronikė, tė ēfarėdo grupmoshe qė tė jenė, duhet tė marrin ēdo ditė 10-15 fruta tė mandarinės pėr njė kohė prej 20-25 ditė. Injektimi i vitaminave, lėngjeve dhe sasive tė gjekut nėpėrmjet frutave dhe perimeve, ėshtė rruga mė e mirė pėr rritjen e nivelit tė gjakut nė organizėm dhe mbi tė gjitha normalizimin e sistemit organik.

30. Ēaji i hithrės kurė pėr sėmundjet e gjakut
Njė kurė e efektshme pėr sėmundjen e gjakut ėshtė edhe ajo e pėrgatitur nga 250 gramė gjethe hithre, 10 gramė uthull dhe 10 gramė gjethe delli. Tė gjitha kėto vendosen nė 1 litėr ujė tė ftohtė, ku qėndrojnė pėr 12 orė. Pastaj zihen pėr 10 minuta, ėmbėlsohen sipas dėshirės me mjaltė dhe pastaj sėrisht mbyllen dhe qėndrojnė tė mbyllura pėr 20 minuta. Kullohen dhe pihen gjatė tėrė ditės me lugėn e kafesė. Kjo duhet tė pėrsėritet disa herė nė muaj dhe ndihmon nė qarkullimin normal tė gjakut si dhe rritjen e sasisė sė tij nė organizėm.

31. Luleshtrydhja pastron gjakun
Ėshtė bimė shumėvjeēare me shije tė hidhur nė tė ėmbėl. Nė fototerapi pėrdoren gjethet, rrėnja dhe lulet. Gjethet e reja tė kėsaj bime janė mjaft tė pasura me vitaminė C, me kripėn natyrore, e cila bėn pastrimin e gjakut. Nė shumė vende pėrdoret si sallatė, sidomos pėr ata qė vuajnė nga anemia. Luleshtrydhja pėrmban glikozidet e hidhura, insulinėn, taninit, vitaminė B, C dhe provitaminėn A, shumė minerale, ka pėrqindje tė lartė tė kaliumit, sidomos nė gjethe, karotenoide, proteinė, pektinėn,holinėn etj.

32. Fiku ndihmon kundėr anemisė dhe tė ftohurit
Ėshtė njė frut, qė pėrmban shumė karbohidrate, albuminė, yndyrė. Pėrdoret i freskėt, i tharė dhe i pėrpunuar nė produkte tė ndryshme. Rekomandohet tė pėrdoret nga personat e dobėsuar, nga anemikėt dhe nga ata qė ndiejnė shumė ftohtė, pasi i japin organizmit forcė dhe nxehtėsi. Njė tjetėr mėnyrė pėr kurimin e tė sėmurėve me anemi ėshtė edhe pirja e tri lugėve kafeje nė ditė nga masa e pėrftuar nga shalqiri, karafili, mastiku dhe sheqeri.

33. Farat e zeza rrisin imunitetin e trupit
Fara e Zezė pėrmban vaj acidik tė pangopur, vaj me eter, vitamina dhe njė sėrė substancash tė tjera tė domosdoshme pėr organizmin. Tashmė ėshtė vėrtetuar se vaji acidik i pangopur qė pėrmban fara e zezė ndikon pozitivisht mbi metabolizmin e trupit, rrit imunitetin dhe ndalon alergjinė. Kjo pasi fara pėrmban pėrafėrsisht 38 pėr qind karbohidrate, 35 pėr qind vajra tėndryshėm, 21 pėr qind albumin dhe pjesa tjetėr pėrbėhet prej mė shumė se njėqind substanca tė ndryshme.

34. Aloe Vera lufton infeksionet
Pėr kėtė bimė janė gjetur shkrime tė ndryshme edhe nėpėr papiruse, pėr tė cilat thuhet se ėshtė bimė shumė e dobishme dhe nga ajo janė prodhuar tableta tė vogla kundėr infeksioneve tė ndryshme.

35. Kopra e dobishme pėr tė sapolindurit
Foshnjave tė porsalindura iu jepet nė formė ēaji, pėr pengimin e dhembjeve dhe shtangimeve tė cilat e pėrcjellin foshnjėn nė muajt e parė tė lindjes. Me sukses pėrdoret edhe kundėr kollit.

36. Trumėza ndihmon organet e tretjes
Ėshtė ekaspektorans i mirė dhe spazmolitik i lehtė. Ka edhe veprim bakteriologjik. Pėrdoret si bar pėr shėrimin e organeve tė tretjes, si dhe ndodhet si pėrbėrės i shumė ēajrave tė tjera.

37. Kamomili multifunksional pėr shėndetin
Pėrdoret kundėr dhimbjeve dhe shtrėngimeve , inflamacioneve tė lėkurės dhe mukozės sė gojės, fytit, hundės, syve, po ashtu pėr rregullimin e tretjes sė ushqimit, pastrimin e rrugėve urinare nga jashtė dhe brenda, kunder hemorroideve.

38. Mendra qetėson muskujt gjatė tretjes
Pėrdoret si spazmolitik (kundėr ngėrēeve dhe shtangimeve nė lukth e organe tė tjera), pastaj pėr qetėsimin e shtangieve tė muskujve sidomos nė organet e tretjes etj.

39. Lėngu i Kulfimės ndihmon qarkullimin e gjakut
Bima e kulfimės ose lulevathit ėshtė njė prej bimėve mė tė njohura, qė ndihmojnė nė qarkullimin e gjakut, dhe ndihmon nė funksionimin e mirė tė zemrės. Nė rrahjet e shpejta tė saj ēaji ka dhėnė rezultate shumė tė mira. Mjekėt kėshillojnė pirjen e dy gotave ēaji nė ditė.

40. Fiku i dobishėm pėr aparatin tretės
Tė gjithė tė dhėnat e mjekėsisė arrijnė nė tė njėjtin pėrfundim. Fiku ėshtė i domosdoshėm pėr tė vėnė nė punė aparatin tretės dhe i jep nxehtėsi trupit. Pėr kėtė arsye rekomandohet pėrdorimi i kėtij fruti pėrgjatė gjithė kohėn e sezonit tė tij. Kryesisht tek personat qė kanė probleme me gjakun, tek fėmijėt, si dhe tek problematikėt e stomakut.

41. Ēokollata e zezė e dobishme pėr zemrėn
Kura popullore ka treguar se ēokollata e zezė ėshtė diēka e mirė pėr zemrėn. Ajo ndihmon nė forcimin e arterieve tek ata qė pinė cigare dhe ka mė shumė antioksidantė nė njė gramė se njė gotė verė, ēaji apo luleshtrydhet. Studimi i fundit pėr ēokollatėn tregon se ēokollata e zezė mund tė jetė mė e mirė nga ē`mendohet dhe disa mund tė hanė ēokollatė pėr arsye mjėkėsore. Po tė hash ēokollatė tė zezė pėr ēdo ditė nga pak, mund tė ndihmojė nė uljen e tensionit sistolik me 2.9 pikė dhe tensionit diastolik, tensionin e ulėt, me 1.9 pikė.

42. Kafeja njė terapi e mirė pėr zemrėn
Kafeja kėshillohet si njė terapi e mirė edhe pėr njė sėrė sėmundjeh, pėrfshirė edhe atė tė zemrės. Por, nuk ėshtė e kėshillueshme pėr gratė shtatzėna dhe tė sėmurėt me ulcer nė stomak. Dhe kafeina nė kafe mund tė zvogėlojė rrezikun e krizave tė azmės, dhe ndihmon nė pėrmirėsimin e qarkullimit brenda zemrės. Nėse pi mė shumė se ē`duhet mund tė tė bėjė nervoz, tė tė shkaktojė shpejtim tė rrahjeve tė zemrės dhe dridhje tė duarve.

43. Kakaoja mbron nga sėmundjet koronare
Kakaoja mbron nga sėmundjet kardiovaskulare, stimulon neuronet, kuron gjendjen shpirtėrore. Ajo ka tė gjitha vetitė e ēokollatės. Stimuluese, antidepresive, pėr ēdo nevojė afrodiziake. Substancat intoksikuese, qė gjenden nė brendėsi tė saj, mbrojnė nga sėmundjet kardiovaskulare dhe ndihmojnė nė mbajtjen hapur tė arterieve. Pak kakao mund t`i japė njė shtysė kujtesės. Kakaoja, si ēaji dhe kafeja, pėrmban substanca ngacmuese tė cilat veprojnė mbi receptorėt e sistemit nervor, duke rregulluar efektshmėrinė e qelizave. Kakaoja pėrmban Flavan-3-ols, njė pėrbėrės i cili ndihmon nė uljen e presionit tė gjakut.

44. Molla pastron veshkat
Janė tė padiskutueshme efektet pozitive tė kėtij fruti. Madje, qė nė lashtėsi ėshtė vėnė re domosdoshmėria e organizmit pėr mollėn e kuqe dhe jeshile. Ky frut pastron veshkat, shėron ērregullime nė aparatin tretės. Dhe pėrdorimi i mollės jeshile bėn tė mundur edhe rėnien nga pesha, pėr tė gjithė fanatikėt e pamjes estetike.

45. Banania forcon muskujt
Bėn mirė pėr organin bazė tė njeriut, zemrėn, forcon muskujt dhe e ēlodh trupin. Ėshtė e kėshillueshme pėrdorimi i kėtij fruti kryesisht nė mėngjes, si dhe pėrdorimi i tij i shoqėruar me qumėsht. Nga ana tjetėr nė estetikė, banania pėrdoret pėr tė relaksuar fytyrėn, pėr t`i dhėnė asaj ndriēim dhe elasticitet.

46. Kajsia ndihmon nė prodhimin e gjakut
Nėpėrmjet konsumimit tė kajsisė, trupi i njeriut pėrfton prodhimin e gjakut. Zbukuron lėkurėn dhe bėn mirė pėr flokėt. Mbi tė gjitha ėshtė e kėshillueshme kryesisht pėr femrat, pasi mjekėt e bimėve deklarojnė se pėrdorimi i kajsisė bėn tė mundur parandalimin e kancerit.

47. Qitro ndihmon nė tretjen e ushqimit
Ėshtė njė frut me origjinė greke, nė pamje tė parė ngjan me portokallin, por ka njė shije mė tė athėt se agrumi tjetėr i ngjashėm. Ky lloj fruti, i cili e ka kohėn e vet nė vjeshtė, ndihmon veēanėrisht nė tretjen e ushqimit. Gjithashtu pakėson rrjedhjen e gjakut nga mishi i dhėmbėve, si dhe shėron ftohjen dhe bėn tė mundur stabilizimin e kolesterolit.

48. Qershia ul kolesterolin nė trup
Duket e pabesueshme, por ėshtė e vėrtetė. Qershitė bėjnė tė mundur uljen e kolesterolit nė trup. Madje ndryshe nga shumė fruta tė tjera, pėr pėrdoruesit e qershive vjen edhe njė lajm i mirė nga Mjekėsia Popullore. Pasi ata mund tė hanė sasi tė mėdha qershish dhe mund tė mos shėndoshen, pėrkundrazi ky frut bėn tė mundur rėnien nga pesha si dhe kontrollon nivelin e yndyrnave nė gjak.

49. Portokalli parandalon ftohjen
Shumė e pėrdorin kur janė tė ftohur, ndėrkohėqė rekomandohet konsumimi i portokallėve edhe pėrpara se tė na zėrė sėmundja. Sipas tė dhėnave rezulton se portokalli jo vetėm bėn tė mundur parandalimin e ftohjes apo tė gripit, por edhe ėshtė njė “aleat” shumė i mirė pėr tė gjitha sėmundjet e zemrės dhe ndihmon nė qarkullimin e gjakut tek tė sėmurėt e paralizuar.

50. Mandarina lufton infeksionet
Duket tė jetė njė ndėr agrumet mė tė preferuara tė Grekėve tė Lashtė, pasi vet fruti ėshtė tepėr i ėmbėl dhe ka shumė lėng nė pėrbėrjen e tij. madje shekuj mė parė ekzistonte njė teori, sipas sė cilės mandarina ndihmon nė luftimin e infeksionit. Teoria e cila mbėshtetet edhe nė ditėt e sotme, madje dhe mė tė vjetėrit e shtrydhin kėtė frut dhe e vendosin nė vendin qė ka marrė infeksion.

51. Rrushi eliminon gurėt nė veshka
I bardhė apo i kuq kjo nuk ka shumė rėndėsi. Ajo ēfarė na rekomandojnė mjekėt ėshtė konsumimi i tė paktėn njė ēerek kilogrami rrush nė ditė nga tė gjithė personat, pavarėsisht moshės. Rrushi pastron veshkat, ndihmon nė eliminimin e gurėve tė vegjėl, pastron infeksionet nė mėlēinė e zezė dhe stabilizon rrahjet e zemrės.

52. Vishnja i pasur me vitamina e minerale
Ėshtė njė frut i ėmbėl nė shije, shpesh mund tė ngatėrrohet edhe me qershinė. Por pėr ekspertėt e mjekėsisė ky frut ėshtė super i pasur me vitamina dhe mineralet bazė pėr organizmin e njeriut. Pikėrisht pėr kėtė arsye rekomandohet qė ky frut tė konsumohet nga tė gjithė grupmoshat, veēanėrisht fėmijėt dhe tė moshuarit.

53. Dardha largon problemet nė zemėr
Ėshtė njė ndėr frutat qė u rekomandohet tė gjithė njerėzve qė kanė probleme me zemrėn. Pasi dardha me tė gjitha pėrbėrjet e veta bėn tė mundur forcimin e damarėve tė zemrės si dhe vendos ekuilibėr mes presionit tė ulėt tė gjakut. Pikėrisht pėr kėtė arsye, mjekėt popullorė kėshillojnė qė dardhat tė konsumohen ēdo ditė nga njerėzit qė kanė probleme me rrahjet e shpeshta tė zemrės, si dhe ata qė pėrjetojnė emocione tė forta.

54. Speci eviton rėnien e flokėve
Ky perim duket tė jetė njė “fabrikė” mrekullish. Pasi konsumimi i shpeshtė i specit, rekomandohet njė i pagatuar ēdo ditė, bėn shumė mirė pėr forcimin e fleokėve dhe eviton rėnien e tyre. Nga ana tjetėr specat mund tė zgjidhin problemet e atyre qė kanė thonj tė dobėt dhe nuk u rriten. Speci ėshtė njė kurues total i lėkurės.

55. Brokoli ul rrezikun e kancerit tė stomakut
Preferohet tė konsumohet i zier dhe pa asnjė yndyrė. Brokoli, njė ndėr bimėt jeshile mė tė pėrdorura nė kuzhinėn mesdhetar, veē tė tjerash ėshtė edhe “medikamenti” bazė pėr pakėsimin e rrezikut tė kancerit tė stomakut dhe tė tubit tė ushqimit. Nisur nga kjo, rekomandohet konsumi i bronkolit kryesisht nga gratė qė kanė rrezikshmėri tė lartė ndaj kacereve tė ndryshme.

56. Pjepri largon pagjumėsinė
Pėr tė gjithė ata persona tė cilėt vuajnė nga pagjumėsia por qė nuk kanė gjetur ende zgjidhje me medikamentet, apo rekomandimet e mjekėve specialist, kurat japin sigur maksimale. Sipas tyre konsumimi i pjeprit largon pagjumėsinė, si dhe bėn mirė pėr kancerin e zorrėve dhe tė lėkurės. Pėr kėtė arsye pjepri rekomandohet tė konsumohet nė temperaturėn normale, pa e futur nė frigorifer, pasi i humbasin vlerat.

57. Llahanaja ndihmon nė rigjenerimin e lėkurės
Ėshtė njė nga perimet mė tė veēanta qė kohėt e fundit, ka hyrė edhe nė tregun tonė. Nėpėrmjet kėsaj bime, bėhet e mundur edhe pengimi i plakjes dhe rigjenerimi i lėkurės. Njė arsye e mirė kjo pėr konsumim tė pėrditshėm, kryesisht pėr tė gjithė ato femra qė harxhojnė para pa fund nė kėmbim tė rinisė sė tyre.

58. Karota stabilizon nivelin e kolesterolit
Janė tė njohura thuajse pėr tė gjithė njerėzit veēantitė dhe tė mirat e karotės. Prėveēse u bėn shumė mirė dhėmbėve dhe ndihmon nė zbardhjen e tyre, karota i jep energji trupit tė njeriut dhe bėn tė mundur stabilizimin e nivelit tė kolesterolit nė gjak. Nuk lihen mėnjanė dhe vetitė e betakarotenit, aq shumė i kėshillueshėm edhe nga mjekėsia moderne, si njė element bazė pėr jetėgjatėsinė dhe funksionimin e mirė tė tė gjitha organeve tė njeriut.

59. Kastraveci rigjeneron muskujt e lėkurės
Jo mė kot, qė nė epokėn primitive, kohė kur ende nuk kishin dalė kremrat dhe produktet e paketuara tė cilat ndihmonin nė “zhdukjen” e syve tė plakur, tė ėnjtur dhe tė rrudhur. Edhe nė ditėt e sotme, pėrdorimi i kastravecit, duket tė ketė tė njėjtat veti ēudibėrėse. Ky produkt bėn tė mundur rigjenerimin e muskujve tė lėkurės, si dhe i jep elasticitet qelizave.

60. Ananasi ndihmon nė forcimin e kockave
Ananasi ėshtė fruti qė ndihmon nė forcimin e kockave, nė pėrmirėsimin e gjendjes shėndetėsore gjatė gripit, si dhe ndihmon nė parandalimin e problemeve dhe ul rrezikun e sėmundjeve tė zemrės. Edhe pse ėshtė pak e vėshtirė ta ndash frutin nga lėkura, rėndėsia qėndron tek pėrbėrėsit qė ky frut pėrmban. Ananasi ka vlera tė shumta pėr shėndetin e njeriut, sidomos pėr forcimin e kockave, pasi ėshtė njė frut shumė i pasur me vitaminė C. Sidomos njė ndikim tė dobishėm, ky frut ka pėr tė gjithė ata njerėz qė kanė probleme me jashtėqitjen.

61. Hudhra uljen e tensionit tė lartė
Hudhra ėshtė pa diskutim me vlera tė jashtėzakonshme. Sipas mjekėve pėrdorimi i saj bėn tė mundur uljen e tensionit, ndalon mpiksjen e gjakut, bėn mirė pėr zhdukjen e kancerit tė stomakut dhe forcon qėndrueshmėrinė e trupit. Pėr kėto dhe shumė tė tjera, rekomandohet pėrdorimi i hudhrės nga tė gjithė grupmoshat.

62. Bananet kundėr hemorragjisė cerebrale
Bananet janė shumė tė rėndėsishme nė pėrdorimin kundėr hemorragjisė cerebrale, po ashtu ato ulin tensionin e lartė, ulin aciditetin e stomakut, si dhe ndihmojnė kundėr diarresė. Nė qoftė se vuani nga tensioni i lartė duhet tė mendoni gjithmonė pėr frutin tropikal tė Bananes. Dielli ėshtė ai qė ngre tensionin, ndėrsa banania bėn tė kundėrtėn e tij. Studimet kanė treguar se banania ėshtė frut shumė i pasur me Kalium, dhe si e tillė ajo ndihmon nė uljen e rrezikut tė hemorragjisė cerebrale.

63. Dardha ul nivelin e kolesterolit nė gjak
Dardhat njihen pėr efektet e tyre pozitive nė forcimin e kockave. Ato ulin sasinė e yndyrnave nė gjak, ndihmojnė nė tretjen e ushqimit, si dhe luftojnė infeksionet e ndryshme. Nė ēėshtjen e hėndetit edhe dardha do tė vendosej krahas mollės dhe portokallit. Por fruti jeshil, ka dhe diēka tė pėrbashkėt me fasulen, pasi ka njė pėrmbajtje shumė tė dobishme pėr uljen e kolesterolit nė gjak. Dardhat pėrmbajnė njė mineral shumė tė domosdoshėm pėr forcimin e kockave, duke ndihmuar kėshtu, kundėr osteoporozės. Ky frut ėshtė i dobishėm dhe pėr trurin.

64. Peshku lufton sėmundjet e zemrės
Vlerat e peshkut janė tė padiskutueshme. Ato ulin rezikshmėrinė e sėmundjeve tė zemrės. Gjithashtu, mjaft vlera ka pėr ata qė pinė duhan, pasi bėn pastrimin e infeksioneve nė laring. Njė vlerė tė madhe ka vaji i peshkut, i cili ėshtė i pasur me omega 3, shumė i nevojshėm pėr organizmin. Eskimezėt janė njerėzit qė pėrdorin peshkun mė shumė nga ēdo popull nė botė dhe sėmundjet e zemrės pėr ta janė pothuajse tė panjohura. Sipas studiuesve Omega 3, qė pėrmban peshku ka ndikim pozitiv nė organizmin e njeriut. Pėrdorimi i shpeshtė i peshkut ėshtė shumė me vlera pėr njerėzit qė kanė vėshtirėsi frymėmarrjeje, pėr ata qė vuajnė nga azma, ose pėr pėrdoruesit e rregullt tė duhanit.

65. Vaji i ullirit mbron nga kanceri i gjirit
Vaji i ullirit ėshtė shumė i dobishėm pėr zemrėn dhe ndikon nė mirėfunksionimin e saj. Ky vaj ndikon nė uljen e sasisė sė kolesterolit nė gjak, si dhe ul rrezikun e shfaqjes sė kancerit te femrat. Tė gjitha llojet e yndyrnave, si gjalpi, margarina dhe vajrat pėrmbajnė kalori tė shumta, por qė nga organizmi i njeriut perceptohen nė mėnyra tė ndryshme. Vaji i ullirit luan njė ndikim shumė pozitiv nė mbrojtjen nga kanceri i gjirit. Pėrmbajtja kryesore nė vajin e ullirit ėshtė vitamina E, e cila ka vetinė e rigjenerimit.

66. Qumėshti i dobishėm edhe pėr trurin
Qumėshti ėshtė njė ndėr komponentėt mė tė rėndėsishėm nė njė dietė tė shėndetshme. Nė tė gjenden pėrbėrės tė cilėt lujanė rol tė rėndėsishėm nė forcimin e kockave, ulin tensionin e gjakut, si dhe nivelin e lartė tė kolesterolit nė gjak. Qumėshti ndihmon edhe nė uljen e rrezikut tė prekjes nga paraliza tė ndryshme. Ai ėshtė i dobishėm edhe pėr trurin. Nė njė studim tė bėrė u zbulua se personat qė pinin njė gjysmė litri qumėsht nė ditė kishin 50 pėr qind rezistencė mė tė fortė kundrejt trompzės. Nė uljen e tensionit dhe kolesterolit ndikon pėrmbajtja e kalciumit tė gjendur te qumėshti. Kėshillohet tė paktėn njė gotė qumėsht nė ditė.

67. Kosi kuron ulcerėn e stomakut
Sipas studiuesve janė pikurisht mikroorganizmat e gjendur te kosi, ato qė forcojnė imunitetin e njeriut. Ata mbrojnė nga infeksionet. Kosi ėshtė njė burim ideal i kalciumit. Njė e mirė e madhe e kosit ėshtė efekti kundėr mylut nė trupin e njeriut. Kjo gjė ndodh kryesisht tek femrat. Po ashtu kosi ka efekte kuruese edhe pėr ulcerėn e stomakut dhe kėto efekte i kryen njėsoj si antibiotikėt. Kosi duhet tė pėrdoret i ftohtė. Kosi i freskėt pėrmban 100 milionė baktere pėr gram, ndaj rekomandohet pėrdorimi sa mė i freskėt i tij.

68. Misri mban larg hipertensionin
Misri vazhdon tė jetė numri njė pėr tė mbajtur konstante nivelin e kolesterolit nė gjak, pasi ul ndjeshėm grafikun e yndyrnės nė gjak. Ai luan rol nė prodhimin e energjisė trupore te njeriu. Misri ėshtė njė burim i vėrtetė proteinash dhe vitaminash.. Nė njė studim tė bėrė me shumė meshkuj tė cilėt kisin kolesterol tė lartė, pas njė trajtimi me produkte misri, si dhe me ushqime tė varfra nė yndyrė, u arrit nė rezultate mjaft tė kėnaqshme. Misri gjithashtu ėshtė njė burim energjie, sepse pėrban vitaminė B, tė domosdoshme pėr njeriun. Nė vendin tonė njė pėrdorim tė veēantė ka zėnė “Buka e misrit” dhe gjithmonė ėhstė rekomanduar pėr njerėz qė vuajnė nga hipertensioni.

69. Birra parandalon sėmundjet koronare
“Paradoksi francez” apo mė mirė efektet pozitive tė alkoolit tė marrė nė doza tė vogla, qė do tė ishin shkatėrruese nė doza tė mėdha, ėshtė mbėshtetur sė fundmi edhe nga mjekėsia, jo vetėm pėr verėn por edhe pėr pijet e tjera alkoolike si birra. Pėrveē kėsaj, sinteza e studimeve dhjetėvjeēare ka treguar se e pirė nė mėnyrė tė rregullt e tė moderuar, birra ndihmon nė parandalimin e njė sėrė sėmunjesh koronare apo kardiovaskulare, nė sajė tė vitaminave B, B6, B12; nė uljen e nivelit tė kolesterolit, nė sajė tė fibrave tė mureve tė qelizave tė elbit, etj.

70. Rrepat rindėrtojnė arteriet e dėmtuara
Efektet e rrepės janė tė ngjashme me ato tė spinaqit dhe tė dyja kėto bimė janė tė nevojshme e tė dobishme pėr organizmin. Rrepat pėrmbajnė folat dhe batainė, dy lėndė ushqyeset cilat ndihmojnė nė ruajtjen e nivelit tė gjakut, rindėrtojnė arteriet e dėmtuara, zvogėlojnė rrezikun pėr sėmundjet e zemrės, etj. U kėshillohet tė gjithė amvisave qė tė pėrdorin sa mė shumė tė jetė e mundur nė menynė e tyre rrepėn e kuqe. Ėshtė e domosdoshme mėsimi i fėmijėve qė nė vegjėli me shijen e rrepave.

71. Lakra redukton rrezikun e kancerit
Jo pak por 22 kalori mund tė pėrftojė gjithsecili nga ne, nėse konsumon qoftė ehde 300 gramė lakėr tė gatuar. Lakra pėrmban pėrbėrės tė cilėt stimulojnė prodhimin e enzimave nė organizėm, tė cilat realizojnė prodhimin e radikaleve tė lira dhė reduktojnė rrezikun e kancerit. Lajra mund tė hahet ashtu siē ėshtė e freskėt, mund tė gatuhet duke u zier me kujdes apo tė merret gjatė ndrėnies sė produkteve nė fast-food-e. Nuk ėshtė i kėshillueshėm pėrdorimi i tepėrt i lakrės turshi.

72. Gujava shmang kancerin e prostatės
Gujava ėshtė njė frut tropikal, pak i njohur nė vendin tonė, por qė ka filluar tė zėrė vend nė tryezėn e shumė vendeve evropiane. Pėrmban sasi tė larta glikopeni, njė antioksidant i cili lufton kancerin e prostatės. Nė fakt 1 gotė lėng nga fruti gujava pėrmban 688 mg potasium, njė sasi qė mund tė gjendej te njė banane. Tė urtėt kinezė, kėshillojnė qė tė gjihtė njerėzit, veēanėrisht meshkujt tė konsumojnė kėtė frut, pasi thuhet qė meshkujt nuk dinė t`i zgjedhin ushqimin e tyre dhe tė hanė mė shumė yndyrna, duke lėnė mėnjanė ushqimet vitaminoze.

73. Lakra zvicerane mbron retinėn e syrit
Bashkė me tė gjitha llojet e tjera tė bimėv e jeshile tė shitura nė tregun e zarzavateve, nė tregun evropian dallohet edhe njė lloj tjetėr bime jeshile, nė formėn e gjethes sė lakrės. Kjo gjethe pėrmban lėndė tė nevojshme pėr mirėfunksionimin e shėndetit. Nė tė gjenden pėrbėrės tė ndryshėm ushqimorė, ndėr ta edhe betakaroteni. Nė lakrėn zvicerane gjenden kimikate tė cilat mbrojnė retinėn e syrit, si dhe pėrmban pigmente qė akumulohen dhe shfaqen nė retinėn e syrit.

74. Kanella ul nivelin e sheqerit nė gjak
Kanella ėshtė njė nga aromat de erėzat mė tė vjetra tė njohura nė botė, e cila njihej pėr ndihmėn qė jepte te burrta q kishin probleme me stomakun, vetėm nėse pėrzihej me sheqer. Kanella ndihmon nė kontrollimin e nivelit tė sheqerit nė gjak, nivelet e larta tė tė cilit pėrbėjnė rrezik pėr shfaqjen e sėmundjeve tė zemrės. Sipas studimeve, u zbulua se nėse tė sėmurėt me diabet tipi-2 konsumojnė kanellė pėr 6 javė, jo vetėm ulin nivelin e sheqerit nė gjak, por edhe LDL, kolesterolin e keq.

75. Mjalti ndihmon kundėr diarresė
Mjalti ka aftėsi kuruese pėr vetė vitaminėn B qė pėrmban. Mjalti pėrmban veti dezinfektuese pėr plagėt dhe gėrvishtje tė lėkurės. Sipas studimit tė Dr. Molan mjalti triumfon mdi 7 lloje tė ndryshme bakteresh. Pėrveē shėrimit tė jashtėm mjalti ka veti kuruese tė brendshme, si nė qetėsimin e stomakut. Kėshtu pėr kėta pacientė do tė ishte e rekomandueshme 4 lugė ēaji mjaltė nė ditė. Njė rol tė rėndėsishėm mjalti luan kundėr diarresė, sidomos pėr fėmijėt e vegjėl, pasi ėshtė njė metodė mjaftė e mirė kuruese brenda njė ushqimi. Mjalti nė kėtė rast, lufton bakteret dyfish mė shpejt, se njė tretje sheqeri. Gjithashtu mjalti ndihmon nė rastin e problemeve me jashtėqitjen.

76. Purslana e dobishme pėr zemrėn
Edhe pse pėr FDA, Agjencinė e kontrollit tė Ushqimeve nė botė, kjo bimė pėrbėn njė bar tė keq, njė lloj droge, nė shumė vende tė tjera pėrfshirė Meksikėn, Kinėn dhe Greqinė, kjo bimė barishtore ėshtė shumė e njohur dhe e pėrdorur.
Purslana pėrmban Omega-3, njė pėrbėrės i cili ėshtė shumė i dobishėm pėr sėmundjet e zemrės. Shkencėtarėt shprehen se nė tė pėrmbahet 10 deri nė 20 herė mė shumė edhe melatoninė, njė antioksidant i cili parandalon prodhimin dhe shtimin e qelizave kancerogjene.

77. Shega rregullon sistemin sistolik
Lėngu i shegės ėshtė pija mė e preferuar pėr dekada tė tėra, nė vendet e Mesdheut Lindor dhe tani ka filluar tė jetė edhe shumė e kėrkuar nė Amerikė. Disa shkencėtarė izraelitė kanė zbuluar se burrat qė pijnė njė gotė me lėng shege nė ditė, jo vetėm mbrohen nga kanceri i prostatės, por edhe rregullojnė sistemin e tyre sistolik, punėn e zemrės dhe presionin gjakut. Katėr gota me njė lėng tė tillė do tė plotėsonin 50% tė nevojave tuaja ditore pėr Vitaminėn C. Kėshtu, ajo ndihmon jo vetėm nė shumė procese trupore, por shton edhe rezervat e vitaminave nė organizėm.

78. Farat e frutave parandalojnė diabetin
Farat e disa frutave nė mjaft raste, janė jo vetėm ngacmuese, por edhe tė kujtojnė shijen e frutit nga janė marrė. Edhe pse frutat nuk mund t’i mbijetojnė kohės, me farat e tyre nuk ndodh e njėjta gjė, sidomos kur ato pėrpunohen dhe konservohen. Tė tilla janė farat e kajsisė, bajamet, frutat e ndryshme tė thata, etj. Kėto fara dhe fruta tė thata pėrmbajnė antioksidantė tė cilėt reduktojnė nivelin e insulinės rezistente nė gjak, e cila mund tė jetė faktor rreziku pėr shfaqjen e diabetit.


79. Kumbulla e r thatė rigjeneron indet
Pse janė tė shėndėtshme? Kumbullat e thara pėrmbajnė sasi tė larta acidi neoklorogjenik dhe klorogjenik, antioksidantė qė janė veccnėrisht efektivė nė luftėn kundėr “radikalit superoksid anion”. Ky radikal i keq shkakton dėmtime strukturale pėr qelizat dhe dėmtim i tillė mendohet tė jetė shkaktari kryesor i kancerit. Si t’i hani? Si njė meze. Mbėshtillni njė copė tė hollė proshute rreth kumbullės sė tharė dhe ngulni njė kunj dhėmbėsh. Piqeni pėr disa minuta nė furrė derisa kumbulla tė jetė e butė dhe proshuta e tharė.

80. Kungulli shmang vdekjen e hershme
Kėto produkte qė hidhen poshtė nga kungulli, janė pjesa mė e ushqyeshme e tij. Pse janė tė shėndetshme? Kapėrdimi i farave tė kungullit ėshtė mėnyra mė e thjeshtė pėr tė konsumuar magnez. Shkencėtarėt francezė kanė zbuluar se meshkujt me nivele tė larta magneziumi nė gjak, janė 40 pėr qind mė pak tė rrezikuar nga vdekja e hershme se ata me nivele tė ulėta. Mesatarisht, meshkujt konsumojnė 353 mg nga minerali nė ditė, ndėrsa sasia e rekomandueshme ėshtė 420 mg. Si t’i hani? Tė plota, me gjithė lėvozhgė. Lėvozhga ju siguron fibėr.

81. Trėndafilat pėr njė kujtesė tė fortė
Aroma e trėndafilave forcon kujtėsėn dhe duket tė jetė njė aleat i mirė kundėr sklerozės. Shkencėtarėt gjrmanė , pas njė eksperimenti konkret, kanė arritur nė pėrfundimin se aroma e trėndafilave nė kohėn e gjumit, gjallėron dhe forcon kujtesėn e njerėzve. Nė kėtė eksperiment u aktivizuan 74 vullnetarė, tė cilėt duhej tė mbanin mend dy objekte ose letra, duke pėrmbysur letrat njėra pas tjetrės. Ndėrkaq, disa nga “vullnetarėt” thithnin aromė trėndafilash kishin kujtesėn mė tė fortė.

82. Portokalli pėrdoret pėr tė trajtuar HIV/AIDS
Njė kompani farmaceutike australiane tha kėtė javė se elementet natyrore tė nxjerra nga portokalli, mund tė pėrdoren pėr tė trajtuar HIV/AIDS, gripin, SARAS-in dhe tė ftohurėn e zakonshme. Citrofresh Internacional Ltd. Tha se ka zbuluar se elementi “Citrofresh bioflavanoid” ėshtė efektiv kundėr virusit HIV-1,
Virusit human tė gripit A etj. Prodhuesi mė i madh nė botė i ilaēeve kundėr HIV-AIDS ka pėrfunduar testet nė fazėn 111 pėr produktin e quajtur “trajtimi naiv”.

83. Vera e kuqe, aleate kundėr helmimeve
Vera e kuqe ėshtė aleate kundėr helmimeve qė shkaktohen si nga bimėt, ashtu edhe nga mishrat. Vera e kuqe ka veti mbrojtėse mbi sistemin kardiovaskular. Sipas shkencėtarėve, pėrdorimi i verės ul pH gastrik dhe liron pas procesit tė metabolizmit, njė polifenol qėe ndodhet tek rrushi, qė ka veti antioksidante dhe antibakteriale.

84. Vitamina C ndalon rinitin alergjik
Nė stinėn e verės, konjuktivitetet, bllokimi i hundėve, dhimbja e kokės, kolla gjatė natės, janė shqetėsimet kryesore te personat e predispozuar pėr tė pasur probleme me alergjitė. Nė stinėn e nxehtė kjo patologji prek gati 15% deri 20% tė popullsisė. Por jo tė gjithė e dinė se pėr tė qetėsuar simptomat, mund tė pėrdoret njė substancė antioksidante e zakonshme: Vitamina C. Kėshtu ėshtė parė se vitamina C mund tė veprojė nė qetėsimin e procesit tė inflamacionit, qė rrjedh nga reaksioni alergjik. Ekspertėt kėmbėngulin se pėr t’u mbrojtur nga riniti alergjik, mjafton tė konsumohet rregullisht rreth 90 miligramė vitaminė C nė ditė qė gjendet te frutat e freskėta dhe perimet me gjethe tė gjelbra.

85. Peshku parandalon hemorragjinė
Nė njė studim tė botuar nė njė revistė tė shoqatės amerikane pėr shėndetėsinė, thuhet se ngrėnia e peshkut tė paktėn 2 herė nė javė, ul riskun nga prekja e hemorragjisė cerebrale nė tru. Studimi tė cilit iu nėnshtruan 99 meshkuj tė cilėt mė parė konsumonin vetėm mish nė dietėn e tyre dhe qė ishin shtruar nė spital si pasojė e shfaqjeve tė simptomave qė ēojnė nė kėtė sėmundje, arriti nė pėrfundimin se mishi i peshkut ndihmon nė parandalimin e sėmundjeve tė hemorragjisė cerebrale falė acidit ynyrorė ai pėrmban dhe qė ndihmon nė qarkullimin e gjakut.

86. Tetraciklina pengon pėrhapjen e kancerit
Tetraciklina, ilaēi mė i vjetėr nė botė, ndalon pėrhapjen e kancerit. Sipas mjektėve, provat qė janė bėrė me kėtė ilaē tė thjeshtė qė ka ekzistuar nė shekuj dhe kanė dalė tė gjitha pozitive, aq mė tepėr qė ai nuk kushton as shumė para. Tė parėt qė kanė eksperimentuar me kėtė medikament, kanė qenė plot 60 gra nė njė Institut nė Kanada, tė lilat vuanin nga kanceri i gjirit, ai i lėkurės. Tetraciklina parandalonpėrhapjen e sėmundjes nė vende tė tjera dhe bėn tė mundur mospėrhapjen e sėmundjes nė kocka apo infektimin e qelizave tė shėndetshme.

87. Arrat pakėsojnė rrezikun e diabetit 2
Diabeti i tipit 2 mund tė bėhet shkak pėr sėmundjet e veshkave, zemrės dhe verbim. Por nė njė studim tė kohėve tė fundit, thuhet se gratė qė hanė ēdo ditė 30 gramė arra, kanė 30 pėr qind mė pak gjasa pėr tu prekur nga diabeti. Ndėrsa tek gratė qė konsumojnė ēdo ditė njė lugė vaj kikiriku, rreziku ulet me 20 pėr qind. Pėrveē ymdyrės sė mirė, arrat pėrmbajnė edhe vitamina tė shumta, minerale dhe fibra. Arrat, bajamet dhe lajthitė nuk luajnė asnjė rol nė rritjen e peshės trupore, siē mendohej deri mė sot.

88. Vitamina C ndalon rinitin alergjik
Nė stinėn e verės, konjuktivitetet, bllokimi i hundėve, dhimbja e kokės, kolla gjatė natės, janė shqetėsimet kryesore te personat e predispozuar pėr tė pasur probleme me alergjitė. Nė stinėn e nxehtė kjo patologji prek gati 15% deri 20% tė popullsisė. Por jo tė gjithė e dinė se pėr tė qetėsuar simptomat, mund tė pėrdoret njė substancė antioksidante e zakonshme: Vitamina C. Kėshtu ėshtė parė se vitamina C mund tė veprojė nė qetėsimin e procesit tė inflamacionit, qė rrjedh nga reaksioni alergjik. Ekspertėt kėmbėngulin se pėr t’u mbrojtur nga riniti alergjik, mjafton tė konsumohet rregullisht rreth 90 miligramė vitaminė C nė ditė qė gjendet te frutat e freskėta dhe perimet me gjethe tė gjelbra.

89. Uji mineral favorizon veshkat
Uji ėshtė pėrbėrėsi kryesor nė organizmin tonė. Ėshtė njė nga elementet kryesorė qė e lejon trupin tonė tė pastrohet nga papastėrtitė e tij. Uji favorizon funksionimin e veshkave. Zbut indet dhe zbardh lėkurėn tonė. Hidratimi ėshtė funksioni kryesor i ujit, mė pas ai ka veti tretėse, ēka do tė thotė se zgjedhja e ujit me pėrqindje mė tė madhe minerale e ndihmon stomakun tonė tė rėnduar pas njė dreke ose njė darke qė tė funksionojė normalisht. Lodhja, stresi, mungesa e imunitetit, tkurrja e muskujve, mund tė jenė shenjat e para tė mungesės sė magneziumit, duke e ditur se magnezi nuk prodhohet nga trupi ynė, por atė duhet ta zgjedhim mes ushqimeve, ėshtė shumė i rėndėsishėm pėrdorimi i ujrave minerale, pasi ato i japin trupit 50% tė nevojave pėr magnez.

90. Vaji i ullirit largon sėmundjet e zemrės
Studimet e ndryshme kanė treguar se vaji i ullirit luan njė rol tė rėndėsishėm nė mbrojtjen ndaj sėmundjeve. Ndėr shekuj ėshtė protagonist i padiskutueshėm i dietave mesdhetare, duke ndikuar nė uljen e vdekshmėrisė nga sėmundjet kardiovaskulare e duke ēuar nė parandalimin e disa lloje tumoresh, sidomos atij tė gjirit. Meqėnėse ėshtė i pasur edhe me yndyrna tė pangopura, ai eliminon ndjeshėm rrezikun pėr t`u prekur nga sėmundjet e zemrės, pasi ul nivelin e kolesterolit.

91. Fara e zezė parandalon reaksionet alergjike
Studiuesit amerikanė thonė se fara e zezė shėron ēdo sėmundje, pėrveē vdekjes. Sipas tyre, ky ilaē bimor normalizon imunitetin e njeriut. Fara e zezė ėshtė njė artikull ushqimor, i cili nuk ka efekte anėsore apo negative. Kjo bimė mund tė mėnjanojė reaksione alergjike dhe ushtron ndikim drejt zbutjes sė astmės, alergjisė sė barit, alergjisė sė pluhurit dhe infektimeve gripale. Mjekėt rekomandojnė pėrdorimin e vajit tė farės sė zezė si masė mbrojtėse kundėr sėmundjeve nga tė ftohtit dhe gripeve tė ndryshme.

92. Vitamina E parandalon sterilitetin
Vitamina E ėshtė e njohur nė shkencė edhe me emrin “tokoferol”, qė eka prejardhjen nga njė fjalė greke, domethėnė “tė lindėsh”. Kjo i ėshtė atribuuar vitaminės E, pėr funksionimin kryesor biologjik tė saj, nė parandalimin e sterilitetit, si te meshkujt, ashtu edhe te femrat. Kjo vitaminė ndikon nė funksionimin normal tė organeve tė shumėzimit, si te njeriu, ashtu edhe te kafshėt. Prandaj sot ėshtė pranuar shkencėrisht se mungesa e vitaminės E nė ushqimet e pėrditshme tė njeriut shkakton sterilitet. Pėr kėtė arsye vitamina E ėshtė quajtur edhe vitamina antisterile.

93. Temperatura e lartė largohet me ēaji dardhe
Dardha konsiderohet nė Europė si simboli i shėndetit. Prej saj romakėt prodhonin njė lloj vere e cila pėrdorej si antidot kundėr kėrpudhave helmuese. Nė konsumimin e dardhave duhet pasur kujdes qė tė jenė tė pjekura mirė, sepse nė tė kundėrt, nė vend qė ta ndihmojnė sistemin tretės, e pengojnė funksionimin e tij normal. Lėngu qė fitohet nga zierja e lėvores sė degėve tė dardhės ndikon pozitivisht nė uljen e temperaturės. Pėr pėrgatitjen e ēajit me lėvoret e degės sė dardhės nevojiten 15-20 gramė lėvore tė njoma. Kėto hidhen nė 250 ml ujė dhe lihen pėr gjysmė ore. Ēaji duhet tė pihet njėherėsh dhe tė jetė i vakėt.

94. Bananet tė dobishme kundėr infeksioneve
Pėrveē vitaminave tė shumta qė ka fruti i bananes, ka edhe veti tė tjera. Kėshtu, sipas specialistėve, pickimet e mushkonjave, skuqja, kruarja dhe enjtja largohen me banane. Para se tė shikoni pjesėn ku ju ka pickuar mushkonja, mjekėt kėshillojnė qė tė fėrkoni pjesėn e infektuar tė vendit me pjesėn e brendshme tė bananes. Sipas mjekėve popullorė, pėrdorimi i lėkurės sė bananes nė kėtė mėnyrė zvogėlon efektin e ėnjtjes dhe tė tė kruarit. Banania pėrdoret si ushqim diete kundėr ērregullimeve tė zorrėve pėr shkak tė pėrbėrjes sė saj tė butė dhe cilėsisė lehtėsuese.

95. Vitamina C, ilaēi pėr personat me diabet
Studimet e reja kanė dėshmuar qė vitamina C ndihmon nė neutralizimin e tė ashtuquajturave radikalėve tė lirė, molekulave, sasia e tė cilave ėshtė e shtuar te personat qė vuajnė nga diabeti. Tanimė ėshtė fakt i njohur qė kėto molekula shkaktojnė dėmitmin e disda llojeve tė lėkurės. Po ashtu ėshtė konstatuar se pa ndėrhyrjen nga jashtė, pėrkundėr zbritjes sė nivelit tė shtura nė gjak, kėto molekula shtojnė rrezikun pėr sėmundjet e zemrės dhe humbjen e shikimit. Shkencėtarėt thonė se vitamina C ėhstė shumė e dobishme dhe kuruese nė kėtė drejtim, mirėpo efekti i saj nuk ėshtė i menjėhershėm, por afatgjatė.

96. Specat djegės lehtėsojnė dhimbjet
Anestetikėt e ri me bazė nga speci djegės mund tė ofrojnė njė qetėsim mė tė mirė tė dhimbjes gjatė lindjes, operacioneve ose gjendjeve tė tjera tė shoqėruara me dhimbje, krahasuar me anestetikėt konvencional. Testet preliminare me anestetikė tė tillė kanė treguar se ajo nė mėnyrė efektive ka bllokuar dhimbjen pa shkaktuar humbje tė plotė tė ndjenja nė ato zona ku ėshtė pėrdorur. Hulumtuesit thonė se anestetikėt eksperimentues veprojnė duke bllokuar nė mėnyrė selektive qelizat nervore tė ndjeshme ndaj dhimbjes, pa i prekur qelizat e tjera nervore qė kontrollojnė lėvizjet ose ndjesitė e tjera jo tė dhimbshme.

97. Mjalti zbut kollėn natėn
Njė lugė mjaltė mund tė zbus kollitjen gjatė e natės dhe tė ndihmojė fėmijėve dhe prindėrve tė tyre qė tė flenė mė mirė, ka dėshmuar njė studim nė tė cilin janė pėrfshirė 105 fėmijė, tė cilėt kolliteshin pėr shkak tė ftohjes. Fėmijėt janė ndarė nė tri grupe nga tė cilat njėri ka marrė shurup kundėr kollitjes, i dyti mjaltė, ndėrsa i treti asgjė, dhe ėshtė dėshmuar qė mjalti ėshtė zgjedhja mė e mirė. Mjalti ėshtė i ėmbėl dhe nė formė shurupi, si dhe ndikon si relaksues nė fytin e irrituar, e ėshtė i rėndėsishėm ndoshta edhe pėr faktin qė ka pėrqindje tė madhe antioksidanti.

98. Natriumi rrit presionin e gjakut
Ekziston njė lidhje e fortė ndėrmjet konsumit tė natriumit dhe presionittė gjakut. Vlerate mėdha tė natriumitnė organizėm bėjnė qė trupi tė mbajė sasi tė tepėrta tė lėngjeve, tė cilat vėshtirėsojnė punėn e zemrės dhe ngushtojnė enėt e gjakut, duke ēuar nė rritjen e presionit tė gjakut. Natriumi ul efektivitetin e ilaēeve qė pėrdoren pėr trajtimin e presionit tė lartė tė gjakut. Ai gjendet kryesisht nė kripėn e tavolinės nė formėn e klorurit tė natriumit. Shkencėtarėt kanė gjetur se kaliumi dhe kalciumi kanė efekte pozitive nė presionin e lartė tė gjakut. Ato ofrojnė njė mbrojtje kundėr presionit tė lartė tė gjakut dhe kondėrshtojnė efektet e natriumit.

99. Shega ndihmon zemrėn, gjakun, tretjen
Lėngu i shegės shuan etjen, nxit oreksin dhe ndihmon nė tretjen e ushqimit. Me shumė sukses pėrdoret edhe nė sėmundjet e stomakut dhe tė zorrėve, ėshtė freskues dhe mėnjanon helmet e organizmit. Ai mund tė pėrdoret edhe pėr heqjen e njollave dhe rrudhave tė fytyrės. Lėngu i shegės mund tė quhet edhe ilaē i ēmuar pėr zemrėn. Sipas njė studimi izraelit, pirja e njė gote me lėng shege ēdo ditė do tė parandalonte nė formimin e pllakėzave nė enėt e gjakut, duke ulur kėshtu rrezikun pėr t`u prekur nga arteroskleroza.

100. Pica ndihmon kundėr plakjes
Pica kundėr rrudhave. Ėshtė njė picė e re e ideuar nga njė ekspert i ushqimit dhe biokimist italian, ndėrsa ėshtė bėrė pjesė e njė zinxhiri tė picerive, por qė nė tė njėjtėn kohė ka nxitur edhe polemika te njerėzit, qė thonė se ėshtė cenuar kuzhina nacionale. Pica prej miellit integral dhe zarzavateve, e emėrtuar Primula, ka tri herė mė shumė fije dietale sesa pica e zakonshme, si dhe mė shumė magnez e hekur. Kjo picė nuk guxon tė ketė mė pak se tetė lloje tė perimeve dhe ato nga perimet tė cilat ndihmojnė nė luftėn kundėr plakjes, si domate, hudhėr, kėrpudha, karota dhe spinaq.
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24571
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: diggdeliciousredditstumbleuponslashdotyahoogooglelive

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi