ILIRIADA PORTAL

Suplement shėndeti:Si tė kurojmė sėmundjet e tiroideve dhe hipertensionit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

13062010

Mesazh 

Suplement shėndeti:Si tė kurojmė sėmundjet e tiroideve dhe hipertensionit




Denisa Spaho
Sėmundja e gjėndrave tė tiroideve ėshtė shqetėsuese pėr njė pjesė tė mirė tė popullsisė qė janė tė prekur nga kjo sėmundje. Por kjo sėmundje ndikon nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė hipertension: Prodhimi i tepėrt tė hormonit tė tiroides, shton rrahjet e zemrės, e pėr pasojė shkakton rritje tė tensionit tė enėve tė gjakut. Gjėndra tiroide ėshtė organi qė prodhon hormonet e tiroides, qė kanė pėr detyrė qysh tek embrioni i njeriut tė marrin pėrsipėr zhvillimin e qelizave tė sistemit nervor ose e shprehur ndryshe tė zhvillojnė intelektin, fizikun dhe sistemin nervor nė tėrėsi tė njeriut. Kjo ėshtė arsyeja qė gjėndrat tiroide fillojnė tė prodhojnė hormone qė nga java e 10-tė e embrionit. Natyra e ka krijuar mė shpejt kėtė funksion, sepse zhvillimi i qelizave tė trurit nė kėtė periudhė, ėshtė mė intensiv se gjatė gjithė jetės intrauterine dhe vazhdon me kėtė intensitet deri nė moshėn 3-vjeēare, pėr tė pėrfunduar rreth moshės 23-24 vjeē. Por si shfaqen problemet me gjėndrėn tiroide, ēfarė pasojash sjell nė shėndet dhe si mund tė trajtohen kėto probleme: Cili ėshtė funksioni i gjėndrės sė tiroides? Tė gjitha simptomat e kėsaj sėmundje, pasojat e saj dhe ushqimet qė duhet tė hamė pėr ta parandaluar. Tė gjitha kėto do t’i lexoni nė njė suplement prej 6 faqesh nė gazetėn “Tirana Observer”. Gjithashtu, do tė gjeni dhe shumė kėshilla dhe informacion pėr hipertensionin. Si mund tė parandalohet hipertensioni? Si ndikon stresi nė shfaqjen e hipertensionit? Cilat janė grupmoshat mė tė rrezikuara? Si mund tė mbrohesh nga hipertensioni? Kėto e shumė tė tjera keni mundėsinė t’i lexoni nė suplementin e sotėm tė gazetės “Tirana Observer”.

Ēfarė janė gjėndrat tiroide?
Sėmundja e gjėndrave tė tiroideve ėshtė shqetėsuese pėr njė pjesė tė mirė tė popullsisė qė janė tė prekur nga ajo. Gjėndrat tiroide ndodhen nė pjesėn e mesme tė fytit dhe shėrbejnė pėr tė rregulluar metabolizmin me hormonet e tij. Me fjalėn metabolizėm shprehet shpejtėsia ose frenimi i djegies sė substancave ushqimore nė inde pėr tė prodhuar energji, si dhe pėr zhvillimin e organeve tė ndryshme tė trupit. Funksioni i gjėndrave tiroide varet shumė dhe nga sasia e jodit qė hyn nė organizėm. Gjėndrat tiroide kanė kėto shenja dalluese: dalja jashtė e kokėrdhokėve tė syrit, sytė janė tė shkėlqyeshėm e tė gjallė, kanė dridhje duarsh, dobėsim trupi, rrahje tė zemrės tė shpeshta dhe mė tė forta. Tė sėmurėt me tiroide preken shpejt, qajnė lehtė, kanė dhimbje koke, lėkura rri e djersitur dhe e ngrohtė, shpesh e skuqur, kanė heqje barku, ērregullime menstruacionesh te gratė, shtrėngesa tė gjoksit, bllokim tė frymėmarrjes. Funksioni i gjėndrės tiroide dobėsohet nga: ndikimi normal i gjėndrės sė hipofizės mbi tiroiden, ērregullimet qė prekin gjėndrėn, shkaqe tė tjera tė panjohura tė cilat veprojnė drejtpėrdrejt nė gjėndėr. Kjo ėshtė njė sėmundje qė prek mė tepėr gratė. Gjėndra prodhon shumė hormone, si pasojė e kėsaj trupi pėson disa ērregullime me rėndėsi siē ishin ato qė pėrmendėn mė sipėr. Gjėndra tiroide ėshtė e vogėl dhe ka formėn e njė fluture. Ajo gjendet nė pjesėn e pėrparme tė qafės. Tiroidi formohet nga dy lobe qė mbėshtjellin trakenė dhe e tėrė gjėndra peshon jo mė shumė se 30 gramė. Tiroidi ėshtė pjesė e sistemit endokrin, i cili pėrbėhet nga disa organe dhe inde qė prodhojnė, mbajnė dhe sekretojnė drejt e nė gjak hormone lajmėtarė kimikė. Tiroidi pėrbėhet nga shumė folikula ose qeska tė mbushura me lėng veshtullor, ku gjenden hormonet e tiroidit. Kėto hormone kanė pėrmbajtje tė madhe jodi. Nė, fakt 80 pėr qind e jodit nė trupin e njeriut gjendet nė tiroid. Mungesa e jodit nė ushqim, mund tė shkaktoj zmadhimin e tiroidit.

Cili ėshtė funksioni i tiroidit?
Hormonet e tiroidit rregullojnė shkallėn e metabolizmit nė trupin e njeriut. Ato nxitin rritjen dhe pėrtėritjen normale tė indeve. Ndikojnė nė ritmin e zemrės dhe kujdesen tė prodhohet energji pėr muskujt dhe pėr nxehtėsinė trupore. Funksion tjetėr ėshtė se ai ndihmon mėlēinė qė tė heqė nga gjaku trigliceridet e tepėrta dhe lipoproteinat me dendėsi tė ulėt, qė quhet kolesterol i dėmshėm. Nga ana tjetėr, mangėsia e madhe e hormoneve tė tiroidit mund tė shkaktojė rritjen e kolesterolit tė dėmshėm dhe pakėsimin e lipoproteinave me dendėsi tė lartė, pra kolesterolin e dobishėm. Nė aparatin tretės, hormonet e tiroidit pėrshpejtojnė sekretimin e lėngjeve tretėse.

Cilat janė shkaqet e keqfunksionimit tė gjėndrave tiroide?
Siē e pėrmenda dhe nė fillim keqfunksionimi i tiroidit mund tė jetė pasojė e mungesės sė jodit nė ushqim, lodhjes fizike, stresit mendor, defekte gjenetike, infeksioneve, sėmundjeve ose efekteve anėsore tė ilaēeve qė pėrdoren pėr tė kuruar sėmundje tė ndryshme. Zmadhimi i tiroidit mund tė jetė simptomė e ndonjė sėmundjeje. Zmadhimi mund tė jetė i pėrgjithshėm ose nė formė nyjash. Zakonisht tiroidi i sėmurė prodhon hormone me tepri ose me pakicė. Prodhimi me tepri quhet hipertireozė, ndėrsa prodhimi me pakicė, hypotireozė.

Cilat janė simptomat qė ka njė njeri i sėmurė nga tiroidi?
Nė rastin e hipertierozės simptomat janė: nervozizmi i tepruar, rėnia e pa shpjegueshme nė peshė, rrahje tė shpeshta tė zemrės, shtim i lėvizjeve tė zorrėve, ērregullime tė menstruacioneve, acarim, ankth, luhatje tė humorit, sy tė dalė, debulesė muskujsh, pagjumėsi, si dhe flokė tė hollė dhe delikat. Ndėrsa, hypotireoza shkakton plogėshti mendore, shtim peshe i pa shpjegueshėm, rėnie flokėsh, kapsllėk, ndjeshmėri e jashtėzakonshme ndaj tė ftohtit, ērregullime tė menstruacioneve,depresion, ndryshim tė zėrit(trashje ose ngjirje),humbje tė kujtesės ose lodhje.

Si mund t’i kurojmė gjėndrat tiroide?
Nė rast se ne kemi probleme me tiroidet duhet tė bėjmė analizat. Nė rast se analizat tregojnė se tiroidi ka aktivitet tė ulėt, zakonisht rekomandohen analiza pėr tė gjetur antitrupat qė sulmojnė gjėndrėn. Nga ana tjetėr, nėse analiza tregon se ka aktivitet tė lartė, zakonisht bėhet njė shintigrafi (ekzaminim ku pėrdoret jodi radioaktiv) me kusht qė pacienti tė mos jetė grua shtatzėnė apo qė ushqen me gji fėmijėn. Kur zbulohen, nyjėza, nė tiroid mund tė nevojitet biopsia pėr t’u siguruar qė nuk bėhet fjalė pėr masa malinje.

Si mund t’i parandalojmė problemet me tiroidin?
E rėndėsishme ėshtė qė ushqimi qė marrim tė pėrmbajė jod mjaftueshėm. Njė mėnyrė e shkėlqyer pėr tė marrė kėtė element jetikė ėshtė ngrėnia e peshqve tė ujėrave tė kripura, si dhe frutat e detit. Ndėrkohė qė, sasia e jodit nė zarzavate dhe mishra ndryshon nė varėsi tė pėrbėrjes kimike tė tokės. Pėr tė kompensuar mungesėn e kėtij elementi nė ushqim, mund t’i shtohet jod artificialisht kripės sė gjellės( veprim qė e ndėrmerr qeveria). I rėndėsishėm pėr tiroidin ėshtė dhe seleni. Edhe sasia e selenit nė zarzavate, mish dhe qumėsht varet pėrsėri nga pėrbėrja kimike e tokės. Frutat e detit dhe arrat e Brazilit kanė me bollėk kėtė element.

Cilat zarzavate nuk duhet tė pėrdorim gjatė kohės sė kurimit?

Zarzavatet qė nuk duhet tė pėrdorim gjatė kohės sė kurimit kur jemi me hypotireoz janė: bizelja, lakra, lulelakra, fasulja sepse kėto thithin shumė jodin. Mirė ėshtė tė marrim dy hurma nė ditė, jod dhe kripė tė jodizuar dhe njėkohėsisht gjatė verės duhet tė shkojnė nė plazh, kurse tė sėmurėt qė vuajnė nga hiperteroza nuk duhet tė shkojnė nė plazh gjatė kohės qė janė me diagnozė.

Bimėt qė kurojnė gjėndrat tiroide
Struma: Ėshtė njė sėmundje qė shoqėrohet me zmadhimin e gjėndrės tiroide dhe shfaqet mė tepėr te gratė nė ēdo moshė. Gjėndrat zmadhohen nė forma dhe nė mėnyra tė ndryshme. Gjėndrat mund tė zmadhohen nė mes ose nė tė dyja anėt, apo njėra anė me pėrmasa tė ndryshme, disa herė nė njė kohė tė shkurtėr, disa herė gradualisht. Gusha endemike quhet ajo sėmundje qė shkaktohet nga mungesa e jodit nė vendet malore. Nė kėtė rast personat qė preken shqetėsohen nga pamja jo e bukur e fytit. Ata qė jetojnė nė zona malore zakonisht preken nga gjėndrat tiroide me mungesė jodi. Ndėrsa ata qė jetojnė nė zonat bregdetare preken nga sėmundja me tepricė tė jodit. Por ka dhe raste shumė tė rralla qė tek ndonjė person ndodh e kundėrta. Gjėndrat tiroide me tepricė tė jodit janė mė tė vėshtira pėr kurim sesa ato me mungesė jodi.

Kurimi i gjėndrave me mungesė jodi:
Nė 1 litėr raki tė fortė rrushi 18° tretni 1 kg sheqer dhe pastaj hidhni 40 kokrra arra tė vogla (kur kanė push pėrsipėr). Ena mbulohet dhe mbahet 40 ditė nė vende tė errėta. Pihet 1 filxhan 2 herė nė ditė, nė mėngjes esėll dhe nė darkė para gjumit. Pėr personat qė kanė gjėndra tiroide me mungesė jodi, specialistėt e mjekėsisė popullore kėshillojnė qė kėta tė sėmurė duhet tė mbajnė te koka e krevatit njė degė pishe me boēen e saj me grykė hapur, qė ēliron jod, nga darka deri nė mėngjes.
I sėmuri me tiroide duhet tė konsumojė sa mė shumė hurma tė pjekura mirė, mundėsisht tė qullosura. Nė vjeshtė, kur ka dhe me shumicė fruta tė tilla, duhet tė hahet 1 orė para buke nga 6-10 kokrra pėr 30 ditė. Ata qė vuajnė nga gjėndrat tiroide duhet tė pinė ēdo ditė lėngun e 1-3 kokrra limoni, ose 50 gramė lėkurė limoni tė zihen nė 500 gramė ujė pėr 20 minuta dhe pihet 2 herė nga 1 filxhan kafeje, esėll nė mėngjes.Duhet tė konsumoni edhe mishin e peshkut, qė rritet nė det, sepse ka shumė jod dhe jo ata peshq qė rriten nė liqene me ujėra tė ėmbla. Frashėri i bardhė: zieni njė litėr ujė. Nė momentin e zierjes hidhni 7-10 lugė gjelle me bimė tė thara dhe tė grimcuara. I lini 20-30 minuta dhe i kulloni. Nga kjo masė pihen 2 gota ujė nė ditė tė ėmbėlsuara sipas dėshirės.

Gusha:
Pėr kurimin e kėsaj sėmundjeje nė mjekėsinė popullore pėrdoret bima e gjineshtrės. Pasi e thėrrmoni merrni 1 lugė ēaj dhe e hidhni nė 1 gotė me ujė. Zihet 10 minuta, kullohet dhe pihen 3 gota nė ditė e ėmbėlsuar me mjaltė. Kura vazhdon 3-4 javė. Kurse pėr fėmijėt rekomandohet tė pinė 3-4 lugė gjelle.

Kurimi i gjėndrave me tepricė jodi
Gjėndrat tiroide me tepricė tė jodit janė mė tė vėshtira pėr t’u kuruar, megjithatė ekzistojnė disa ilaēe popullore, qė ndihmojnė pėr tė lehtėsuar shqetėsimet qė krijohen si dhe pėr tė ulur sa mė shumė shqetėsimet nervore.

Gjemb gomari. Zieni 1 litėr e gjysmė ujė. Nė momentin e zierjes i hidhni 8-10 lugė ēaj me fruta tė copėtuara. Mė pas e lini nė qetėsi pėr 30 minuta. E kulloni dhe e pini nė ēdo vakt, e ėmbėlsuar ose jo, sipas dėshirės, nga 10 gramė ose 2 filxhanė kafe tė ngrohtė.
Micla ose ban i bletės. Zieni 2 litra ujė. Nė momentin e zierjes i hidhni 5 lugė gjelle me bimė tė thara e tė grimcuara. E lini nė qetėsi pėr 20-30 minuta, por duke e tundur herė pas here. Mė pas e kulloni dhe ėmbėlsohet sipas dėshirės dhe pihet nė ēdo vakt nga 1 gotė uji.
Zieni 2 litra ujė. Nė momentin e zierjes hidhni 30 lugė ēaj me lule trumze. E lini gati 1 orė nė qetėsi. E kulloni dhe e shtrydhni. Pihet 1 gotė, 1 herė nė 2 ditė, e ngrohtė dhe ėmbėlsuar sipas dėshirės.

Rreziqet e funksionit tė shtuar tė tiroides
Streset e papritura, ose tė zgjatura shpesh shoqėrohen me rritje tė funksionit tė tiroides. Mjekėt shpjegojnė si mund ta kuptoni nėse vuani nga kjo sėmundje dhe si trajtohet ajo. Sipas tyre, ka shumė diskutime nė lidhje me faktorėt shpėrthyes tė kėsaj sėmundjeje. Nga studimet e bėra ka rezultuar se streset e papritura ose tė zgjatura, marrja e jodit me shumicė, apo dhe faktorėt autoimune, janė disa ndėr shkaktarėt qė ēojnė nė funksionin e shtuar tė gjėndrės tiroide. Traumat psikologjike janė konsideruar si shkak nė shumicėn e rasteve. Dietat me rėnie nga pesha tė shoqėruara me marrjen e hormoneve tė tiroides mund tė pasohen me kėtė sėmundje. Njė shkak tjetėr ėshtė marrja e jodit nė sasi tė madhe. Por dhe stimujt e tepėrt nga hipofiza, si pasojė e njė tumori tė mundshėm tė saj, mund tė jenė pėrgjegjėse pėr rritjen e funksionit tė tiroides.

Sėmundja
Sėmundja ėshtė mė e shpeshtė te gratė sesa te burrat nė raporte 5:1. Tiroidja ėshtė njė sėmundje e trashėgueshme. Nė 1/4-1/5 tė rasteve, pacientėt kanė njerėz tė afėrt qė vuajnė nga kjo sėmundje. Nė disa raste sėmundja zhvillohet pa u kuptuar pėr muaj dhe vite dhe njė ditė prej ditėsh, ajo shpėrthen papritur. Fillimisht shenjat e sėmundjes nuk janė specifike dhe nuk mund tė dallohen nga ato tė pacientėve, qė vuajnė nga ērregullime funksionale. Nervozizmi, pagjumėsia, djersėt, rrahjet e shpejta tė zemrės, intolerancė ndaj tė nxehtit, lodhje, rėnie e flokėve, oreks i shtuar dhe rėnia nga pesha shpejt dhe tepėr, janė disa nga shenjat qė tregojnė pėr praninė e kėsaj sėmundjeje. Gjėndra tiroide ėshtė e zmadhuar 2-4 herė nė volum dhe po t’i vihet dora sipėr shpesh dėgjohet njė si trill ose gėrhitje e lehtė qė flet pėr vaskularizimin e tepėrt dhe qarkullimin e shtuar tė gjakut. Nė 1/4 e tė sėmurėve shihet njė zmadhim dhe dalje tė kokėrdhokėve tė syve me njė ėnjtje tė kapakėve, shenjė kjo, e cila kur pėrparon merr njė zhvillim tė pavarur dhe me perspektivė jo shumė tė favorshme. Rrahjet e zemrės tė shpejtuara janė shenja e detyrueshme e sėmundjes dhe e veēanta e tyre ėshtė prania e tyre edhe nė gjumė.

Pasojat
Tė sėmurėt me hipertiroidizėm shpesh ankohen pėr vėshtirėsi nė frymėmarrje pas njė sforcimi tė lehtė, kjo si pasojė e dobėsisė sė muskujve tė frymėmarrjes. Ata mund tė kenė shenja tė dobėsisė kockore nga humbjet e kalciumit dhe fosforit, kanė njė dridhje fine tė duarve qė konstatohet vetėm kur preken nga jashtė. Lėkura, si organi i rregullimit tė temperaturės sė trupit, merr njė rėndėsi tė veēantė nė sėmundjen e tiroides. Nė funksion e shtuar tė saj, ajo ėshtė e ngrohtė, e butė dhe e njomė. Floku ėshtė i hollė, i thyeshėm, bie shpejt dhe thinjet para kohe. Thonjtė janė tė thatė dhe nė pjesėt e tyre fundore fillojnė e ēahen. I sėmuri mund tė ketė ėnjtje nė pjesėn e poshtme tė kėrcinjve. Barra ka njė ndikim tė favorshėm mbi kėtė sėmundje. Nė kėto kushte mjekimi i saj mund tė bėhet me doza tė vogla antityroidienė dhe qetėsues, por duhet tė kihet kujdes, pasi kėto ilaēe kalojnė barrierėn placentate dhe mund tė dėmtojnė fėmijėn duke frenuar tiroiden e tij. Organet e tjera tė organizmit ndikojnė nė funksionin e shtuar i tiroides. Lėvizshmėria e zorrės ėshtė e shpejtuar dhe rreth 1/3 e pacientėve kanė diarre. Nė disa raste mund tė ketė dėmtim tė funksionit tė mėlēisė me rritje tė transaminazave dhe tė bilirubinės nė gjak. Hormonet e rritura tė tiroides kanė ndikim edhe nė metabolizmin e yndyrave dhe tė sheqernave. Vėrehet shpesh njė ulje e kolesterolit, rritje e sheqerit nė gjak, qė shoqėrohet me daljen e tij nė urinė, ndėrsa diabeti i sheqerit ėshtė gjetur nė 2-3 pėr qind e kėtyre tė sėmurėve.

Sytė
Pėrveē problemeve tė mėsipėrme, tiroidja shkakton probleme edhe me sytė. Kjo haset nė rreth 1/4 e kėtyre pacientėve. Ndryshimet nė sytė e tė sėmurėve me Hipertyreosis kanė veēoritė e tyre dhe variojnė nga format e saj tė lehta e tė mesme deri nė dėmtime tė rėnda me dalje tė kokėrdhokėve jashtė, me ėnjtje tė kapakėve, skuqje, lotim, dhimbje me ndjenjėn e rėrės nė sy, me vėshtrim tė dyzuar tė objekteve dhe deri nė ulēeracion tė kornesė nga pamundėsia e kapakėve pėr tė mbuluar dhe pėr tė siguruar lagėshtinė e nevojshme tė kokėrdhokėve. Sytė e kėtyre tė sėmurėve, dhe po tė ushtrohet presion mbi ta, nuk shkojnė nė pozicionin e tyre normal si pasojė e trashjes sė muskulit tė syrit dhe i grumbullimit tė yndyrave nė pjesėn e prapme tė tij. Ecuria e mėtejshme e kėtij ērregullimi kur ai ėshtė prezent ėshtė e pavarur nga ecuria e sėmundjes sė tiroides, prandaj dhe trajtimi i tij kėrkon njė qėndrim tė veēantė. Nė rastet ekstreme, kur rrezikohet pamja e tė sėmurit rekomandohet ndėrhyrje kirurgjikale pėr tė liruar hapėsirėn mbrapa syrit nga grumbullimet e yndyrave ose bėhet prerja e trunkut tė Hipofizės. Nė situata tė tjera, pėrdorimi i kortizonit nė doza tė larta pėrmirėson situatėn, ndėrsa nė format e lehta tė kėtyre tė sėmurėve u rekomandohet kufizimi i lėngjeve, kripės dhe pozicioni i ngritur i kokės gjatė gjumit.

Mjekimi
Mjekimi i funksionit tė shtuar tė tiroides ka pėr qėllim tė bllokojė prodhimin e tepėrt tė hormoneve tė saj. Ky bllokim mund tė bėhet nė mėnyra tė ndryshme, nė varėsi tė shumė faktorėve dhe kushteve qė kanė lidhje me vetė tė sėmurin, me formėn e sėmundjes ose sipas praktikave tė vendeve ose qendrave tė ndryshme tė mjekimit. Aktualisht mė i pėrdorshėm ėshtė mjekimi me barnat antityroidienė. Kėta janė preparate, tė cilėt ndėrhyjnė nė hallka tė ndryshme tė procesit metabolik tė jonizimit organik tė jodit dhe tė formimit tė hormoneve tė tiroides ose duke penguar konvertimin periferik te thyroxinės (T4) nė trijodtyroninė (T3), e cila mendohet se ėshtė forma aktive e hormonit tiroid. Krahas kėtyre, njė vend tė rėndėsishėm zėnė dhe pėrdorimi i barnave me veprim qetėsues nė drejtim tė sistemit nervor, ngadalėsimit tė rrahjeve tė zemrės, siē janė si dhe rregulluesit e metabolizmit tė proteinave dhe vitaminoterapia. Nė disa vende i japin pėrparėsi trajtimit kirurgjikal tė kėsaj sėmundjeje. Kjo konsiston nė heqjen e pjesės mė tė madhe tė tiroides, duke lėnė pėrafėrsisht 1/10 e saj. Kjo metodė mjekimi rekomandohet nė ato raste kur gjėndra tiroide ėshtė tepėr e madhe dhe ka shenja tė kompresionit me pengesa nė frymėmarrje dhe gėlltitje, kur ajo ėshtė tepėr e fortė dhe pėson njė rritje tė menjėhershme dhe kur mosha e pacientit nuk ėshtė nėn 25 vjeē. Dhėnia e jodit radioaktiv pėr qėllime mjekimi bėhet mė tepėr pėr ato raste kur mjekimi i Hipertyreozės si me barna, ashtu dhe me rrugė kirurgjikale ka dėshtuar dhe sėmundja ėshtė pėrsėritur, ose kur nuk mund tė pėrdoret as njėra as tjetra metodė pėr arsye tė ndryshme, siē janė rastet me alergji ndaj barnave dhe nuk mund tė bėhet ndėrhyrja kirurgjikale.

Faktorėt
Streset e papritura, ose tė zgjatura
Marrja me shumicė e jodit
Traumat psikologjike
Dietat me rėnie nga pesha tė shoqėruara me marrjen e hormoneve tė tiroides. Faktorė autoimune (qė lidhen me problemet e sistemit imunitar). Marrja pa kriter e medikamenteve pėr trajtimin e strumave (sėmundje e tiroides)

Simptomat
Nervozizėm
Pagjumėsi
Djersė
Rrahje tė shpejta tė zemrės
Lodhje
Rėnie e flokėve
Oreks i shtuar
Rėnie e shpejtė nga pesha
Vėshtirėsi nė frymėmarrje
Dridhje tė duarve
Ēarje nė pjesėn fundore tė thonjve
Ėnjtje nė pjesėn e poshtme tė kėrcinjve

Tė rejat nga shkenca/Kaliumi dhe shtypja e gjakut
Futja e sasi sė madhe tė kaliumit nė organizėm zvogėlon rrezikun pėr shfaqjen e shtypjes sė rritur tė gjakut dhe njėkohėsisht ul tensionin arterial te personat me hipertension. Pėrveē kėtij ndikimi pozitiv tė kaliumit, shkencėtarėt kanė bėrė edhe njė lidhshmėri ndėrmjet shfaqjes sė rrallė tė sėmundjeve kardiovaskulare te vegjetarianėt si pasojė e shprehisė ushqyese tė tyre. Ushqimi i vegjetarianėve, pemėt dhe perimet, ėshtė i varfėr me natrium ndėrkaq pėrmban sasi tė madhe tė kaliumit. Burime mė tė mėdha tė kaliumit konsiderohen bananet, portokajtė, domatet, rrushi dhe spinaqi.

Mbifunksionimi i tiroides, rreziqet qė shfaqen nga jodi i tepėrt
Mbifunksionimi i gjėndrės tiroidale ėshtė shkaku mė i zakonshėm qė ka mė tepėr tiroksinė nė trup. Tepėr tiroksinė nė trup mund tė ketė edhe nė rastin e tiroiditit i cili ėshtė infektim kohėshkurtėr i gjėndrės tiroidale. Kurse kur gjėndra tiroidale prodhon mė pak tiroksinė kemi hipoterozė. Nė kėtė rast ka njė metabolizėm tė ulėt dhe trupi ndodhet nė njė gjendje xhiroje tė ulėt. Tek disa njerėz djersitja ėshtė jonormale dhe tregon pėr njė problem shėndeti, ē’ka do tė thotė se kjo djersitje e madhe shkaktohet nga tiroidet. Duhet gjithmonė qė pacientėt me tiroide tė trajtohen tek mjeku specialist, pasi sa mė shumė kalon koha aq mė shumė probleme tė tjera shėndeti dalin qė do kėrkojnė mė shumė kohė pėr t’u kuruar krahasuar me rastin kur kėrkohet ndihmė nga doktori qė nė rastin mė tė parė kur djersitja ėshtė e madhe.

Mbitiroidizmi mund tė zbulohet me vėshtirėsi
Simptomat qė shkaktohen nga teprica e tiroksinės shpesh mund tė jenė tė paqarta dhe tė vėshtira pėr t’u veēuar nga shqetėsimet e tjera. Kėshtu qė mjeku duhet ta ketė gjithnjė ndėrmend sėmundjen e gjėndrės tiroidale nėse dikush nuk ndihet mirė pėr ndonjė shkak. Mjeku duhet tė jetė dorėlėshuar me bėrjen e analizave pėr tė kontrolluar metabolizmin.

Virozat e stinės, si tė evitoni problemet me gjėndrėn tiroide
Virozat e stinės nuk prekin vetėm rrugėt e frymėmarrjes, por dhe gjėndrėn tiroide. Shenjat janė tė ngjashme me gripin, prandaj shpesh neglizhohet dhe diagnostikimi bėhet vonė, kur sėmundja ka avancuar. Gjatė luhatjeve tė temperaturave dhe sidomos ditėve tė ftohta dhe me lagėshti, shfaqen problemet me gjėndrėn tiroide, veēse kėto mė tepėr se me funksionin e kėsaj gjėndre, lidhen me infeksione tė ndryshme qė mund tė shfaqen nė tė. Gjėndra tiroide si ēdo organ tjetėr i organizmit mund tė ndodhė tė "sulmohet' nga agjentė tė ndryshėm virusalė ose mikrobialė, tė cilėt ndikojnė nė shfaqjen e infeksioneve nga mė tė ndryshmet. Pėr pasojė ajo mund tė preket nga kėto infeksione. Duke qenė se kėta agjentė janė "mė tė fortė" gjatė stinėve tė ftohta dhe me lagėshti ndodh qė kėto infeksione qė prekin tiroiden tė jenė mjaft tė pranishme nė kėtė periudhė.

Shenjat
Zakonisht sėmundja fillon me shenja tė pėrgjithshme, tė ngjashme me ato tė njė gripi. Sėmundja mund tė nisė me ethe, dobėsi tė theksuar trupore, dhimbje muskulore, mungesė oreksi. Nė kėtė kohė pacienti mund tė ndjejė dhimbje tė lokalizuara mbi vetė gjėndrėn tiroide, por shpesh ato pėrhapen nė drejtim tė nofullės ose veshit. Nė disa mund tė shfaqet vėshtirėsi nė gėlltitje. Por mund tė ndodhė qė gjėndra tiroide dhe muskujt e gjėndrave limfatike tė qafės tė rriten nė volum si pasojė e procesit inflamator. Nėse nuk trajtohet nė kohė kjo sėmundje, mund tė ndodhė njė ulje e funksionit tė tiroides, po ashtu ulje e normės sė prodhimit tė hormoneve tė saj. Kapja e jodit radioaktiv paraqitet mė e pakėt, niveli i TSH (hormonit thyreo-stimulues) mund tė jetė nė nivele mė tė larta sesa norma. Tė gjitha kėto ndryshime sjellin dhe ndėrlikime mė serioze nė organizėm qė duan kohė tė trajtohen. Pėrveē kėsaj ndodh shpesh qė personat tė cilėt bėjnė infeksione tė tiroides kanė edhe probleme tė infeksioneve kronike siē janė: tonsilitet kronikė, faringitet, infeksione tė mishrave tė dhėmbėve, sinusite, etj.

Parandalimi
Parandalim tė mirėfilltė nuk ka, por gjithsesi mjekėt rekomandojnė njė sėrė masash qė konsistojnė nė forcimin e sistemit imunitar, sepse ėshtė e vetmja mėnyrė pėr tu mbrojtur nga "sulmi" i mikrobeve patogjene. Po ashtu kėshillohet qė ēdo simptomė tė merret nė konsideratė, pasi nė kėtė mėnyrė mund tė parandalohen ndėrlikimet, tė cilat duan kohė tė trajtohen. Nėse infeksioni i gjėndrės tiroide (thyroiditit), kapet shpejt dhe nė kohė, ėshtė i thjeshtė. Fillimisht mund tė pėrdoren medikamente pėr tė qetėsuar dhimbjet, temperaturėn dhe dobėsinė e pėrgjithshme. Pra trajtimi ėshtė sintomatik, nė varėsi tė shenjave dhe shqetėsimeve qė shfaqen. Pėrdoret mjekim antiinflamator dhe nė disa raste kur prekja e gjėndrės tiroide ėshtė mė e shprehur mund tė pėrdoren kortizonikėt, tė cilėt kanė efekt mjaft tė mirė si pėr tė shuar procesin inflamator, ashtu edhe pėr tė shkurtuar ecurinė e sėmundjes. Tė sėmurėt qė kalojnė thyroiditė duhet tė qėndrojnė pėr disa kohė nėn kontroll mjekėsor pėr tė kapur ose parandaluar ndonjė zbulim tė formave tė tjera tė thyroiditit ose ajo ēka duhet pasur parasysh, ėshtė instalimi i njė hypothyroze.

Si shfaqen problemet e gjėndrės tiroide te fėmijėt
Gjėndra tiroide ėshtė organi qė prodhon hormonet e tiroides, qė kanė pėr detyrė qysh tek embrioni i njeriut tė marrin pėrsipėr zhvillimin e qelizave tė sistemit nervor ose e shprehur ndryshe tė zhvillojnė intelektin, fizikun dhe sistemin nervor nė tėrėsi tė njeriut. Kjo ėshtė arsyeja qė gjėndrat tiroide fillojnė tė prodhojnė hormone qė nga java e 10-tė e embrionit. Natyra e ka krijuar mė shpejt kėtė funksion, sepse zhvillimi i qelizave tė trurit nė kėtė periudhė ėshtė mė intensiv se gjatė gjithė jetės intrauterine dhe vazhdon me kėtė intensitet deri nė moshėn 3-vjeēare, pėr tė pėrfunduar rreth moshės 23-24 vjeē. Prodhimi i hormonit tė tiroides bėhet ekskluzivisht nga jodi qė vjen nėpėrmjet gjakut tė nėnės, pra origjina ėshtė gjaku i nėnės. Kjo do tė thotė se duhet tė merret jod te gratė shtatzėna dhe gratė nė periudhėn e ushqyerjes me gji, nė mėnyrė qė tė lindin dhe rriten fėmijė pa probleme tė tilla. Nė kėtė fazė nėna ka mė shumė nevojė pėr jod, sepse i nevojitet pėr fetusin dhe pėr veten. Hormoni i tiroides dhe jodi i nėnės marrin pjesė nė krijimin e receptorėve tė trurit tė organizuar pėr kapjen e informacionit qė vjen. Kjo fillimisht realizohet nga hormonet e nėnės dhe mė tej ato prodhohen nga vetė fėmija. Nėse nėnės gjatė barrės nuk i jepet sasia e duhur e jodit, mungesa e jodit shfaq disa pasoja tė mėdha. E para, nėse nėna ka mungesė tė rėndė tė jodit te fėmija shfaqet kreteinizmi, qė ėshtė zhvillimi i pakėt mendor dhe fizik i fėmijės. Nėse pamjaftueshmėria e jodit ėshtė mė e lehtė, kjo ēon nė ulje tė koeficientit intelektual tė fėmijės. Ėshtė parė se kėta fėmijė shfaqin 15 pikė mė pak nga 100 tė mundshmet tė zhvillimit intelektual, nė krahasim me fėmijėt e tjerė, qė nuk shfaqin njė mungesė tė tillė jodi. Kjo do tė thotė se brezat qė jetojnė nė zona me deficencė jodike mund tė kenė pakėsim tė koeficientit intelektual, qė mė pas shfaq pakėsim intelektual, qė shprehet me lėvizje tė pakontrolluara, ulje tė pėrqendrimit, ulje tė rendimentit shkollor. Studimet kanė treguar se mbi 90% e popullsisė nė vendin tonė ka shfaqur deficencė jodike tė shkallėve tė ndryshme. Gjithsesi vitet e fundit ėshtė kėrkuar tė ndalohet hyrja e kripės pa pėrmbajtje jodi. Nė masėn mė tė madhe kjo ka zgjidhur problemet e mungesė sė jodit. Rezultatet e 2007 kanė treguar se gjendja sot ėshtė pėrmirėsuar nė mėnyrė tė ndjeshme, dhe kjo pėr shkak tė pėrdorimit tė kripės sė jodizuar.

Ēfarė pasojash mund tė shfaqė mungesa e jodit te fėmijėt
Njė nga problemet qė shfaqet mė shpesh ėshtė zmadhimi i gushės, qė nė vitet 93 prekte gati 28-30% tė fėmijėve nė Shqipėri, si pasojė e mungesės sė jodit, ndėrsa sot ky problem ėshtė nė pėrmasa mė tė vogla. Veē kėsaj pasoje, e pėrhapur ėshtė dhe sėmundja e hypotirozės, e karakterizuar nga mungesa e zhvillimit tė gjėndrės tiroide deri nė mungesėn e saj. Kjo ndodh nė 1 tė porsalindur nė 3500 raste. Pasojat janė mungesa e zhvillimit mendor dhe fizik. I porsalinduri do tė ketė tė pambyllur pjesėn kockore pas kokės, defekon me vėshtirėsi, ka kėrthizė tė dalė, ikteri zgjat nė kohė dhe ėshtė i shprehur. Mė vonė tek kėta fėmijė, lėkura ėshtė e ashpėr, e thatė, e zbehtė, ėshtė e mermertė, barku zmadhohet, gjuha zmadhohet dhe del jashtė gojės, fėmija qan me zė tė trashė, ka gjumėsi tė tepruar, zhvillim mendor tė pakėt. Kur mbush njė vit fėmija nuk flet, nuk ecėn, barku vazhdon tė jetė i madh, ka kapsllėk, lėkura ėshtė e ashpėr, mbetet shtatshkurtėr. Meqė diagnoza bėhet me vėshtirėsi janė krijuar programe tė zbulimit tė sėmundjes qė ditėn e tretė tė lindjes. Kur bėhet matja e hormonit tė tiroides. Nėse nuk diagnostikohet qė nė kėtė moment dhe nuk nis trajtimi, ky fėmijė do tė ketė pasoja nė zhvillimin mendor dhe fizik. Nėse trajtohet nė kohė, ky fėmijė ka ecuri tė mirė. Duhet qė jodi tė merret nė dozėn 200 makrogramė nė ditė pėr tė rritur. Duhet qė nė gratė shtatzėna, tė jepet nė formė tabletash 200 mikrogramė nė ditė. Jodi gjendet nė kripė dhe kjo gjendet nė bukė, gjellė, ushqime tė konservuara, qė janė tė pasura me kripė. E para ėshtė marrja e kripės sė jodizuar nga popullsia, shtesa e jodit gjatė shtatzėnisė dhe periudhės sė laktacionit dhe nė fėmijėt e moshave pubertare.

Femrat mė tė prekura se meshkujt
Sėmundja ėshtė mė e shpeshtė te gratė sesa te burrat nė raporte 5:1. Tiroidja ėshtė njė sėmundje e trashėgueshme. Nė 1/4-1/5 tė rasteve, pacientėt kanė njerėz tė afėrt qė vuajnė nga kjo sėmundje. Nė disa raste sėmundja zhvillohet pa u kuptuar pėr muaj dhe vite dhe njė ditė prej ditėsh, ajo shpėrthen papritur. Fillimisht shenjat e sėmundjes nuk janė specifike dhe nuk mund tė dallohen nga ato tė pacientėve, qė vuajnė nga ērregullime funksionale. Nervozizmi, pagjumėsia, djersėt, rrahjet e shpejta tė zemrės, intolerancė ndaj tė nxehtit, lodhje, rėnie e flokėve, oreks i shtuar dhe rėnia nga pesha shpejt dhe tepėr, janė disa nga shenjat qė tregojnė pėr praninė e kėsaj sėmundjeje. Gjėndra tiroide ėshtė e zmadhuar 2-4 herė nė volum dhe po t’i vihet dora sipėr shpesh dėgjohet njė si trill ose gėrhitje e lehtė qė flet pėr vaskularizimin e tepėrt dhe qarkullimin e shtuar tė gjakut. Nė 1/4 e tė sėmurėve shihet njė zmadhim dhe dalje tė kokėrdhokėve tė syve me njė ėnjtje tė kapakėve, shenjė kjo, e cila kur pėrparon merr njė zhvillim tė pavarur dhe me perspektivė jo shumė tė favorshme. Rrahjet e zemrės tė shpejtuara janė shenja e detyrueshme e sėmundjes dhe e veēanta e tyre ėshtė prania e tyre edhe nė gjumė.

Shqetėsimet qė sjell keqfunksionimi i tiroides:
- Dobėsi muskulore, shkaktuar nga njė konsumim nė rritje tė energjisė dhe degjenerim tė muskulaturės.
- Gulēimė zemre dhe rritje tė pulsit.
- Rėnie nga pesha, pėr shkak tė konsumimit nė rritje tė energjisė
- Drithėrima, pėr shkak se shtohet ndjeshmėria pėr disa lėndė nė sistemin nervor.
- Diarre, pėr shkak se ushqimi kalon mė shpejt pėrmes zorrės.
- Nervozizėm, gjumė tė keq, lodhje dhe shqetėsim.
- Problem me lėkurėn, midis tė tjerash thonjtė mund tė shkėputen nga shtrati i thonjve dhe njeriut mund t’i shtohet rėnia e flokėve.

Mosfunksionimi i tiroides prek edhe zemrėn
Kushdo ka pasur probleme me tiroiden ėshtė ndeshur edhe me simptomat qė ajo shfaq, pra temperaturė e ulėt trupore, duar dhe kėmbė tė ftohta, probleme me lėkurėn, sytė, tingėllim tė veshėve, kėputje thonjsh, gjendje stresi, pagjumėsi etj. Por problemet e shfaqura nga mosfunksionimi i tiroides prekin edhe zemrėn, vihet re njė dobėsi dhe ulje e ndjeshme nė punėn e saj. Testimi dhe diagnostikimi i tiroides bėn tė mundur qė tė analizohen edhe problemet e tjera qė mund tė jenė shfaqur prej ndikimi tė saj si: probleme tė zemrės, gjakut, menopauzės te gratė etj. Pėrdorimi i vajit tė arrės sė kokosit jo vetėm rregullon funksionimin normal tė tiroides, por edhe ndihmon nė ristabilizimin gjendjes sė pėrgjithshme trupore. Pas pesė javėsh trajtimi me vajin e arrės sė kokosit ndjehen diferencat nė gjendjen fizike dhe mendore.

Gusha, sėmundje e gjėndrės tiroide
Tiroidja ėshtė njė gjėndėr me sekrecion tė brendshėm qė ndodhet poshtė Mollės sė Adamit. Ajo merr pjesė nė metabolizmin e organizmit dhe tė gjitha hormonet e saj i derdh direkt nė gjak. Nė vendin tonė tejkalohet kriteri pėr ta quajtur kėtė sėmundje epidemike, pasi ajo gjendet nė mbi 80 pėr qind tė popullatės, ndėrsa sipas UNICEF-it nė 97 pėr qind tė njerėzve tė studiuar kishte mangėsi nė sasinė e pėrvetėsimit tė jodit. Mungesa e jodit ėshtė pikėrisht zanafilla e strumės, qė kohėt e fundit njihet me njė emėr tė vetėm, Sindroma e Deficiencės Jodike. Gusha apo struma ėshtė njė shfaqje e zakonshme nė kushtet e vendit tonė dhe nga ana tjetėr ajo mund tė jetė e pranishme nė shumė sėmundje tė gjėndrės tiroide, qė nga shtimi dhe pakėsimi i funksionit deri te mahisjet dhe tumoret e saj.

Ushqimet qė ndikojnė keq te tiroidja
Negativisht ndikojnė ato produkte qė pėrmbajnė lėndė qė ndikojnė nė zmadhimin e strumės. Tė tilla mund tė pėrmendim lakrėn e bardhė, fasulet, gėshtenjat. Prandaj duhet pasur kujdes nė pėrdorimin e tyre. Tė sėmurėt me gushė mund tė ankohen kur ajo ėshtė e madhe dhe ka shtrirje edhe pas dėrrasės sė kraharorit. Nė kėto raste, ata kanė rėndim dhe vėshtirėsi gjatė gėlltitjes. Por ka dhe disa tė sėmurė qė ndiejnė shtrėngime nė grykė, kjo gjendje nuk lidhet me tiroiden. Nėse tiroidja kapet nė kohė, parandalohet mė shpejt se kurimi. Mjekimi i gushės ėshtė relativisht i thjeshtė, por i zgjatur nė kohė. Si mjekim pėr moshat e rritura pėrdoret hormoni i tiroides. Nė vendin tonė si metodė parandaluese ėshtė zgjedhur jodizimi i kripės. Por kripa duhet tė ruhet nga lagėshtira dhe kontakti me dritėn.

Nga shkaktohet tiroidja
Nga shumė kėrkime tė bėra ka rezultuar se njė dietė e varfėr, po ashtu edhe njė teprim nė tė ushqyer luajnė rol tė rėndėsishėm nė mosfunksionimin e tiroides. Prej disa dekadash ėshtė njohur veprimi i jodit nė gjėndrėn tiroide. Kripa e jonizuar mendohej se e zgjidhte kėtė problem, por kjo nuk ėshtė plotėsisht e vlefshme. Sepse gjatė tė ushqyerit merren dhe shumė pėrbėrės tė tjerė ushqimorė tė cilėt pengojnė ēlirimin e jodit nė gjak. Disa studime kanė treguar se efektet e sheqerit dhe drithėrave janė tė dėmshme pėr tiroiden, por pėrsėri janė ndėr produktet ushqimore mė tė konsumueshme nė dietėn tonė ditore. Po ashtu edhe disa lloje vajrash tė pėrdoruar pėr gatim janė tė dėmshme sepse kanė nė pėrbėrje tė tyre pėrbėrės tė cilėt pengojnė ēlirimin e fluorit nė gjak. Por tani shpresa pėr pėrmirėsimet qė sjell pėrdorimi i vajit tė arrės sė kokosit, tregon edhe pėr ndihmesėn qė ky produkt ushqimor sjell edhe nė gjendjen mendore.

Simptomat me tė cilat shoqėrohet shfaqja e tiroides:
- Muskuj tė lodhur.
- Personi nuk qetėsohet dhe relaksohet.
- Depresioni, ankthi dhe mėrzi.
- Trupi humbet energjinė trupore.
- Tiroidja dobėson funksionimin e saj normal.
- Rrezikohen vuajtje nga mbipesha dhe obeziteti.
- Lėkura, sytė, veshėt, thonjtė; shfaqin probleme.

Vaji i arrave tė kokosit redukton problemet e tiroides
Ėshtė zbuluar se vaji i arrave tė kokosit ėshtė njė shpresė e re pėr tė gjithė ata persona qė vuajnė nė ditėt e sotme nga hipotiroidja, pra funksioni i ulėt i tiroides. Nuk mund tė kuptohen lehtė problemet qė shfaq hipotiroidja, por nė momentin kur njė person qė vuan nga kjo sėmundje fillon tė trajtohet mė vajin e arrės sė kokosit, e vė re shumė lehtė ndryshimin qė ndodh nė gjendjen e tij shėndetėsore. Pėrdorimi i vajit tė arrave tė kokosit nė kėmbim tė atyre ushqimeve qė pėrmbajnė sasi tė larta yndyrash dhe karbohidratesh, si sheqeri, patatet, apo ushqime tė tjera me indeks tė lartė glicemie, shfaq njė diferencė tė dallueshme nė balancimin hormonal, stabilizimin e trupit dhe energjinė e pėrgjithshme trupore. Problematike ėshtė gjendja kur tiroidja ka shfaqur probleme tė hershme dhe nuk ėshtė bėrė asnjė pėrpjekje pėr tė rregulluar funksionin e saj. Pasi edhe pse ėshtė e shėrueshme dhe e trajtueshme, mbetet njė sėmundje qė duhet trajtuar pėr njė kohė mė tė gjatė, sesa nė rastet kur trajtimi bėhet nė njė fazė tė hershme. Njė gjendje e tillė e lėnė pas dore mund tė shfaqė shenja tensioni, ankthi, depresioni dhe lodhje tė pėrgjithshme mendore e trupore. Por kėto simptoma mund tė reduktohen. Por tiroidja nuk ėshtė njė epidemi edhe pse prek njė numėr tė madh njerėzish e vazhdimisht nė rritje. Duke qenė se mosfunksionimi i tiroides sjell edhe probleme tė zemrės dhe gjakut, ėshtė e kėshillueshme qė testi i tiroides apo kontrollet mjekėsore tė jenė tė vazhdueshme pėr ata persona qė dallojnė simptoma tė mosfunksionimit tė tiroides.

Hipertensioni arterial: Si ta kontrolloni?
Tensioni arterial (t.a) ėshtė presioni qė gjaku ushtron tek muret e enėve tė gjakut. Ky tension varet nga ritmi dhe nga forca e tkurrjes sė zemrės, nga volumi i gjakut dhe nga rezistencat e arterieve, arteriolave, venave dhe kapilareve qė kundėrshtojnė fluksin e gjakut.

Modifikimi i dietes:
Ėshtė pėrgjithėsisht i pranuar fakti qė zvogėlimi i sasisė Na+ (kripė kuzhine, e pėrberė nga Na+ dhe Cl-) ėshtė i dobishėm nė njerėzit me hipertension. Ka rezultuar qė njė dietė qė korrespondon me gjysmėn e sasisė sė Na qeė ėshtė prezent nė ushqimin e vendeve tė industrializuara mund tė ule tensionin arterial maksimal deri ne 6-7 mmHg dhe atė minimal nė 5-6 mmHg.
Problemi mė i madh nė aplikimin e uljes sė sasisė sė sodiumit(Na) nė dietėn e pacienteve me hipertension arterial ėshtė vėshtirėsia e pacienteve pėr ta pranuar dhe respektuar pėr kohė tė gjatė kėtė lloj diete.
Shtesa e kaliumit (K):
Njė dietė e pasur me kalium ka njė rol mbrojtės nga komplikacionet e zemrės dhe enėve tė gjakut tek hipertensioni. Kaliumi mund tė ulė vlerat deri 9-10 mmHg pėr tensionin maksimal dhe 5 mmHG pėr atė minimal.
Shtesa e magnesiumit
Shtesa e magneziumit mund tė ulė tensionin arterial mesatar deri nė 8-10 mmHg.

Ushtrimet fizike:
Nga aktivitetet fizike tė mundshme tė tipit dinamik dhe aerobik mund tė pėrmendim jogging, vrap, ēiklizėm, marshim, not, qė pėrbėhen nga lėvizje tė pėrsėritura tė shumė muskujve me mungesė tė forcave tė rezistencės.
Stėrvitja e aplikuar tė paktėn 3 herė nė javė pėr 30 min ose mė shumė, ėshtė nė gjendje tė ulė tensionin arterial deri nė 5-10 mmHg pėr maksimumin, dhe 10-15 mmHg pėr atė minimum.

Zvogėlimi i peshės trupore:
Rregullimi i peshės trupore konsiderohet njė mjet efikas dhe pa efekte kolaterale pėr uljen e vlerave tė t.a. Mund tė thuhet se me njė humbje tė 1 kg arrihet ulja e presionit nė 1 mmHg. Kėshtu qė njė njeri qė ėshtė 10 kg mbi peshėn ideale dhe ka njė presion qė ėshtė 10 mmHg mbi vlerat optimale, n.q.s arrin peshėn ideale do t’i rikthehen edhe vlerat optimale tė presionit.

Reduktimi i alkoolit:
Nuk ka dyshim qė njė ulje e sasisė sė alkoolit luan njė rol tė madh nė kontrollin e vlerave tė tensionit tek njerėzit qė normalisht pėrdorin alkool.

Pėrdorimi i kafeinės dhe nikotinės:
Pėrdorimi i kafeinės mund tė shkaktojė rrahje tė shpeshta tė zemrės dhe njė rritje tė pėrkohshme tė t.a. Kėrkime pėr pėrdorimin kronik tė kafeinės nuk kanė gjetur ndonjė lidhje midis pėrdorimit tė kafesė dhe vlerave tė t.a. Efekti favorizues i duhanit nė arterioskleroze ėshtė dokumentuar tek vdekjet pėr kardiopati ishkemike dhe vaskulopati cerebrale tek duhanpirėsit e mėdhenj. Dallimi i duhanit, pavarėsisht nga efektet mbi t.a. zvogėlojnė rrezikun kardiovaskular tek pacientet me hipertension. Numri i madh i tė sėmurėve me hipertension tek duhanpirėsit sugjeron njė rol tė rėndėsishėm tė duhanit tek kjo lloj sėmundje.
Disa udhėzime tė shkurtra si tė jeni nė gjendje qė tė kontrolloni hipertensionin tuaj arterial
Nėse interesoheni tė dini se a mund tė rregulloni tensionin e gjakut pa marrė ilaēe, pėrgjigja ėshtė tepėr optimiste. Sipas specialistėve, nė disa raste tensioni i lartė i gjakut, d.m.th. hipertensioni jo shumė i lartė mund tė pėrballohet me sukses duke realizuar disa ndryshime nė jetėn e pėrditshme si dhe nė regjimin ushqimor. Tė njėjtat udhėzime vlejnė edhe pėr rastet e hipertensionit tė mesėm dhe atij shumė tė lartė, por gjithmonė nė kombinim me terapitė- mjekėsore pėr tė pasur rezultat mė tė mirė.

Simptomat
Hipertensioni zakonisht zhvillohet pa shumė ndėrlikime, por nė raste tė tensionit tė lartė paraqet simptoma tė tilla sikurse:
* Dhimbje koke
* Marramendje
* Dhimbje dhe ndjenje rėndese nė gjoks
* Pagjumėsi
* Urinim i shpeshtė
* Etje e madhe
* Dobėsi muskulore dhe humbje ekuilibri.

Shėtisni
Specialistėt ju kėshillojnė tė sėmurėve me tension tė lartė qė tė ecin tė paktėn 2-3 herė nė javė pėr 45 minuta (ėshtė kjo koha qė nevojitet mesatarisht pėr tė pėrshkuar njė distancė prej 4 kilometrash). Pėrkundrazi, ata ndalojnė ushtrimet me peshė pasi nė kėtė mėnyrė rritet shumė presioni arterial dhe vonon qė tė vijė nė nivele fiziologjike. Ndėrkaq, nuk pėrjashtohet qė njė i sėmurė me hipertension tė kryejė ushtrime me pesha, por kjo do tė realizohet vetėm pasi ai tė ketė nisur tashmė njė program aer¬obie, sipas kėshillave tė mjekut tė tij dhe nė bazė tė rezultateve tė analizave tė domosdoshme (si psh. test i lodhjes etj.).

Ndėrprisni duhanin
Duhani shkakton ēarjen e kapilareve dhe ndikon nė humbjen e elasticitetit tė tyre. Ėshtė provuar se akoma edhe njė cigare ėshtė e aftė tė shkaktojė ēarje dhe kjo sepse presioni i gjakut, qė qarkullon nė brendėsi tė kapilarėve, rritet. Pėrveē tensionit tė gjakut, shpeshtohen edhe rrahjet e zemrės pasi kjo e fundit ėshtė e detyruar tė punojė mė tepėr me qėllim qė tė mbulojė nevojat e organizmit me oksigjen. Me ndėrprerjen e duhanit muret e kapilareve bėhen mė elastike, ndėrsa zemra punon me ritėm normal dhe nuk lodhet.

Kontrolloni stresin
Megjithėse kjo kėshillė ėshtė e vėshtirė qė tė zbatohet, pasi stresi ėshtė i pranishėm nė jetėn tonė tė pėrditshme, e vėrteta ėshtė se nėse dėshironi ta pėrballoni me sukses hipertensionin duhet tė kontrolloni stresin. Me fjale tė tjera, stresi funksionon sikurse duhani, duke ēuar nė rritjen e tensionit tė gjakut. Personat e brezit tė tretė janė mė tė prekur nga hipertensioni pasi kapilarėt e tyre janė mė tė fortė, mė shumė pak elasticitet, pėr shkak tė moshės.

Kini kujdes regjimin ushqimor
Preferoni: Peshk-zarzavate

* Peshqit (si sardelet, salmoni etj.) pėrmbajnė tre pėrbėrje yndyrore tė cilat ėshtė provuar se ndihmojnė nė uljen e tensionit tė gjakut. Studimet rreth kėsaj ēėshtje janė realizuar nė popuj tė cilėt konsumojnė shumė peshk, si p.sh. eskimezėt. Natyrisht qė efekti i kėtyre pėrbėrjeve tek ju varet nga shpeshtėsia e konsumimit tė peshkut. Mirė ėshtė qė tė preferoni tė hani peshk dy herė nė javė dhe tė kufizoni konsumin e mishit tė viēit; derrit, pulės etj. deri nė njė herė nė javė.
* Frutat dhe zarzavatet kanė nė pėrbėrjen e tyre lėndė tė cilat ndihmojnė nė ruajtjen e kapilarėve nė gjendje sa mė tė mirė. Pjesa e brendshme e tyre "sulmohet" nga tensioni i lartė i gjakut, kolesteroli dhe diabeti. Nė saje tė lėndėve tė vlefshme qė pėrmbajnė frutat dhe zarzavatet, kapilarėt qėndrojnė hapur duke lehtėsuar qarkullimin sa mė nor¬mal tė gjakut. Specialistėt propozojnė qė vaktet tuaja tė kenė nė pėrbėrjen e tyre fruta, zarzavate dhe pak yndyrė mishi.

Rregulloni temperaturėn e shtėpisė
I ftohti ėshtė njė faktor rėndues pėr hipertensionin, megjithėse shumė e injorojnė. Nuk ėshtė e rastit qė nė verė kardiologėt zvogėlojnė sasinė e ilaēeve kundėr hipertensionit, pėr shkak se nxehtėsia ul tensionin. Pėrkundrazi, ndenja nė tė ftohtė rrit presionin arterial. Ndaj ėshtė e rėndėsishme qė shtėpia juaj tė jetė e ngrohtė.

Hipertensioni, faktorėt e jashtėm qė ndikojnė nė shfaqjen e tij
Stresi, menopauza, jeta sedentare, ushqimi... Kėto janė disa nga “shkaktarėt e jashtėm” tė shfaqjes sė hipertensionit arterial. Sėmundja e hipertensionit arterial prek tė gjitha moshat qė nga ajo fėmijėrore deri nė moshat e rritura. Hipertensioni qė shfaqet nė moshat e reja, para 50 vjetėve ka tė bėjė mė shumė me hipertensionin arterial sekondar, kurse pjesa tjetėr qė haset nė moshat e rritura mbi 50 vjeē, ėshtė hipertension arterial primar. Nė pėrgjithėsi konsiderohet si sėmundje e moshės sė rritur, por vihet re se ėshtė mjaft e pėrhapur nė moshat e reja. “Fajtorėt” pėr kėtė duhen kėrkuar te trashėgimia, por dhe stili i jetės, aktiviteti i ulėt fizik dhe regjimi ushqimor me kalori tė tepėrta dhe pa vlera ushqimore.
Faktorėt
Stresi konsiderohet si njė nga faktorėt qė ndikojnė nė shfaqjen e hipertensionit. Kjo sepse, stresi krijon njė dominonte nė sistemin nervor, e cila shton prodhimin e adesteronit nė veshka, e pėr pasojė ēon nė ngushtimin e enėve tė gjakut dhe shfaqjen e hipertensionit. Te gratė menopauza konsiderohet si njė nga faktorėt qė ndikon nė shfaqjen e sėmundjes. Kjo lidhet me ērregullimet nė prodhimin e hormoneve, sidomos estrogjenit qė ndihmon nė mbrojtjen e enėve tė gjakut nga arterosklerozat. Nė momentin qė kėto hormone janė nė nivele tė ulėta, nis formimi i arterosklerozave, e pėr pasojė edhe hipertensioni. Jeta sedentare ėshtė cilėsuar si njė ndėr faktorėt kryesorė tė rrezikut pėr shfaqjen e sėmundjeve kardiovaskulare. Zemra ėshtė organ muskulor dhe si i tillė, ajo duhet mbajtur nė formė. Me njė aktivitet fizik tė rregullt zemra bėhet mė e fortė dhe i reziston lodhjes. Nga ana tjetėr, shtohet kėrkesa pėr oksigjen nga ana e trupit dhe shtohet puna e zemrės dhe mushkėrive, duke bėrė qarkullimin e gjakut mė tė lehtė, e pėr pasojė uljen e vlerave tė presionit tė gjakut. Nė tė njėjtėn kohė, mbajtja nėn kontroll e presionit tė gjakut ul rrezikun pėr shfaqjen e sėmundjeve kardiake apo hipertensionin.
Rreziqet
Nikotina qė pėrmban duhani ēon nė ngushtim tė enėve tė gjakut, e pėr pasojė rritjen e presionit tė gjakut dhe shfaqjen e hipertensionit. Marrja e kripės nėpėrmjet ushqimeve nė sasi tė tepėrt, depozitohet nė muskulaturėn e mureve tė enėve tė gjakut, i fryn ato dhe shkakton rritje tė tensionit tė gjakut. Hipertensioni arterial ėshtė ngritja e presionit nė enėt e gjakut. Kjo shkaktohet nga disa shkaqe dhe pėr kėtė arsye ndahet nė dy grupe tė mėdha: Hipertension arterial esencial, i cili edhe pse bėhen njė sėrė ekzaminimesh nuk arrin tė kuptohet se nga vjen. Kjo shpesh ka origjinė trashėgimie ose stresi, pra ka origjinė tė brendshme. Grupi i dytė ėshtė hipertensioni arterial sekondar, qė tregon se ka njė shkak tė ndryshėm qė mund tė jetė njė person qė ka vuajtur nga veshkat, gjėndrat e tiroides, diabeti, tumori i gjėndrave mbiveshkore, etj. Shkak tjetėr mund tė jenė sėmundje tė tilla tė veshkave, si pėr shembull, ngushtimi i arteries renale, qė furnizon veshkėn me gjak. Duke mos u furnizuar si duhet, nė veshkė krijohen ērregullime tė prodhimit tė hormoneve dhe pėr pasojė ngritje tė tensionit. Shkak tjetėr janė problemet me gjėndrat e tiroides, prodhimi i tepėrt tė hormonit tė tiroides shton rrahjet e zemrės, e pėr pasojė shkakton rritje tė tensionit tė enėve tė gjakut.

Trajtimi
Nėse keni tension tė lartė tė gjakut, mos bėni panik, mendimi i mjekėve lidhur me kėtė ēėshtje u ndryshua. Disa specialistė nuk e konsiderojnė mė se tensioni duhet tė zvogėlohet menjėherė. Tek njerėzit e shėndetshėm, pa patologji dhe faktorė rrezikues, kufijtė e tensionit normal janė 140 me 90, konsideron kryetari i Kongresit Evropian pėr hipertensionin, profesori Xhuzepe Manēa. Autorėt e tre hulumtimeve, tė cilėt pėrfshinė mė shumė se 30 000 pacientė, tė cilėt kanė pasur faktorė tė rrezikshėm (diabet, tė meta kardiovaskulare) zbuluan se nė rastet e tilla tė tensionit nė kuadėr tė 125-120 me 70 ėshtė mjaft e rrezikshme, pasi ekziston rreziku pėr sulm nė zemėr dhe zbritje tė sheqerit. Kjo ndodh pasi gjatė qarkullimit tė ngadalėsuar tė gjakut, ai nuk dorėzon substanca tė mjaftueshme tė dobishme nė organizėm, si oksigjenin, glukozėn dhe komponentė tė tjerė energjetike tė domosdoshėm. Tek kėto raste, nuk duhet tė rregullohet menjėherė tensioni i gjakut pa u konsultuar me mjekun. Mjekėt po ashtu mendojnė se duhet tė kontrollohet tensioni edhe tek fėmijėt e adoleshentėt.

Simptomat e shfaqjes
Shenjat e sėmundjes shfaqen gradualisht. Presioni arterial, nė fazat fillestare, lėkundet me ngritje e zbritje dhe mė vonė stabilizohet me shifra tė ngritura. Me zhvillimin e mėtejshėm tė sėmundjes shfaqen dhimbjet e kokės, marrja e mendve, ērregullimi i gjumit, shpejtimi i ritmit tė pulsit si dhe dobėsi e pėrgjithshme. Thellimi i gjendjes sė hipertensionit mund tė sjellė edhe ndryshime nė zemėr, e cila fillon tė zgjerohet. Kjo sėmundje nganjėherė shoqėrohet me arteriosklerozėn e enėve tė gjakut, qė nuk lė pa prekur enėt koronare qė ushqejnė zemrėn, ngushtimi i tė cilave shkakton dhembje nė zonėn e zemrės, vėshtirėsi nė frymėmarrje gjatė sforcimit fizik. Nė tė gjitha kėto sėmundje tė shkaktuara nga hipertensioni, lėngu i limonit jep rezultate shumė tė mira, ndaj dhe mjekėt popullorė kėshillojnė qė kjo agrume tė konsumohet sa mė shpesh pėr parandalimin e tyre.

Grupmoshat mė tė prekura
Nga tensioni vuan gati 12-20 pėr qind e popullatės, dhe me rritjen e moshės rritet dhe pėrqindja e tė prekurve. Por mė tė predispozuar pėr t’u prekur nga kjo sėmundje ėshtė mosha mbi 45-50 vjeē pėr burrat dhe 50-55 vjeē pėr gratė. Te gratė kjo lidhet me hyrjen nė periudhėn e menopauzės dhe ērregullimet hormonale karakteristike tė kėsaj periudhe, ndėrsa te burrat me ērregullimet qė pėsojnė enėt e gjakut, pėrdorimin e kripės, duhanit, alkoolit. Enėt e gjakut humbasin elasticitetin, ngushtohen dhe nisin problemet me tensionin e gjakut. Kohėt e fundit po vihet re se hipertensioni po shfaqet dhe te moshat e reja.

Simptomat
Hipertensioni zakonisht zhvillohet pa shumė ndėrlikime, por nė raste tė tensionit tė lartė paraqet kėto simptoma:
Dhimbje koke
Marramendje
Dhimbje dhe ndjenje rėndese nė gjoks
Pagjumėsi
Urinim i shpeshtė
Etje e madhe
Dobėsi muskulore dhe humbje ekuilibri.

Rekomandime
Humbisni peshėn e tepėrt
Shėtisni
Lini duhanin
Kontrolloni stresin
Mbani regjim tė rregullt ushqimor
Preferoni frutat dhe zarzavatet
Rregulloni temperaturėn e shtėpisė

Rreziku i infarktit, evitoni diellin
Ekspozimi nė diell nė orėt mė tė nxehta gjatė ditės, i personave qė vuajnė nga hipertensioni dhe nė veēanti i atyre qė pėrveē saj vuajnė edhe nga sėmundje tė zemrės, mund tė shtojė rrezikun e krizave dhe tė infarktit. Dhe ata qė vuajnė nga zemra nuk janė tė paktė. Njė studim i kryer nga mjekė tė klinikės “Mayo” nė Shtetet e Bashkuara, tregon se njė nė ēdo katėr vetė, mbi moshėn 45-vjeēare mund tė preket nga sėmundje tė zemrės. Tė dhėnat e studimit i shtyjnė mjekėt dhe pacientėt tė kenė parasysh se pushimi i zemrės nuk shkaktohet vetėm nga pompimi i pamjaftueshėm i gjakut, por edhe atėherė kur pompimi i gjakut ėshtė normal, por zemra nuk ėshtė nė gjendje ta absorbojė atė. Simptomat tipike tė kėsaj sindrome janė lodhja, vėshtirėsi nė frymėmarrje, ėnjtje tė kėmbėve dhe probleme nė ritmin e rrahjeve tė zemrės. Pėr tė shmangur njė fatkeqėsi, mjekėt e kėsaj klinike rekomandojnė zbatimin e masave parandaluese kundėr presionit tė lartė tė gjakut. Njė tjetėr mėnyrė pėr tė ulur rrezikun e sėmundjeve tė zemrės ėshtė pirja e verės sė kuqe.

Si mund tė mbrohesh nga hipertensioni
18-20 pėr qind e popullsisė vuan nga hipertensioni arterial. Shkaqet? Trashėgimia, stresi, duhani, sėmundjet e veshkave etj.Hipertensioni arterial ėshtė ngritja e presionit nė enėt e gjakut. Shkaqet janė tė shumta dhe pėr kėtė arsye ndahet nė dy grupe tė mėdha: a)hipertension arterial esencial, i cili edhe pas njė sėrė ekzaminimesh nuk kuptohet se nga vjen. Shpesh ka origjinė trashėgimie ose stresi, pra origjinė tė brendshme. Grupi i dytė ėshtė hipertensioni arterial sekondar, qė tregon se ka njė shkak tė ndryshėm, qė mund tė jetė njė person qė ka vuajtur nga veshkat, nefriti apo infeksione tė veshkave dhe quhet hipertension renovaskular. Shkak tjetėr mund tė jenė sėmundje tė tilla tė veshkave, si p.sh ngushtimi i arteries renale, qė furnizon veshkėn me gjak. Duke mos u furnizuar si duhet, nė veshkė krijohen ērregullime tė prodhimit tė hormoneve dhe pėr pasojė ngritje tė tensionit. Shkak tjetėr janė problemet me gjendrat e tiroides: prodhimi i tepėrt tė hormonit tė tiroides, shton rrahjet e zemrės, e pėr pasojė shkakton rritje tė tensionit tė enėve tė gjakut. Shkaqe tė tjera janė diabeti dhe tumori i gjendrave mbiveshkore.

Cilat janė grupmoshat mė tė rrezikuara?
Nga tensioni vuan gati 12-20 pėr qind e popullatės, dhe me rritjen e moshės rritet dhe pėrqindja e tė prekurve. Por mė tė predispozuar pėr t’u prekur nga kjo sėmundje ėshtė mosha mbi 45-50 vjeē pėr burrat dhe 50–55 vjeē pėr gratė. Te gratė kjo lidhet me hyrjen nė periudhėn e menopauzės dhe ērregullimet hormonale karakteristike tė kėsaj periudhe, ndėrsa te burrat me ērregullimet qė pėsojnė enėt e gjakut, pėrdorimin e kripės, duhanit, alkoolit. Enėt e gjakut humbasin elasticitetin, ngushtohen dhe nisin problemet me tensionin e gjakut. Kohėt e fundit po vihet re se hipertensioni po shfaqet dhe te moshat e reja. “Fajtorėt” pėr kėtė duhen kėrkuar te trashėgimia, por dhe stili i jetės, aktiviteti i ulėt fizik dhe regjimi ushqimor me kalori tė tepėrta dhe pa vlera ushqimore.

Si ndikon stresi nė shfaqjen e hipertensionit
Stresi krijon njė dominante nė sistemin nervor, e cila shton prodhimin e adesteronit nė veshka, e pėr pasojė ēon nė ngushtimin e enėve tė gjakut dhe shfaqjen e hipertensionit.

Periudha mė problematike pėr kėta tė sėmurė
Periudha e dimrit, pėr shkak tė tė ftohtit por dhe luhatjeve tė theksuara tė temperaturave. I ftohti ngushton enėt e gjakut dhe rrit tensionin. Prandaj kėtyre pacientėve u rekomandohet tė jenė korrekt nė marrjen e ilaēeve dhe tė kenė kujdes me menunė dhe stilin e jetės. Tė eliminojnė daljet nė ditėt shumė tė ftohta, tė dalin vetėm gjatė orėve tė ngrohta dhe tė vishen mirė.

Si ndikon menuopauza
Kjo lidhet me ērregullimet nė prodhimin e hormoneve, sidomos estrogjenit qė ndihmon nė mbrojtjen e enėve tė gjakut nga arteriosklerozat. Kur kėto hormone janė nė nivele tė ulėta, nis formimi i arterosklerozave e pėr pasojė shkaktojnė hipertensionin.

Pėrdorimi i duhanit
Nikotina qė pėrmban duhani ēon nė ngushtim tė enėve tė gjakut dhe sjell rritjen e presionit tė gjakut.

Ēfarė mund tė bėhet nė kushtet e shtėpisė
Nė rastet e shtėpisė, ndihma mė e shpejtė qė mund t’i jepet pacientit ėshtė futja e kėmbėve nė njė enė me ujė tė ngrohtė.Pastaj tė sėmurit duhet t’i jepet njė kokėrr adelat, i cila duhet vėnė nėn gjuhė dhe duhet pritur derisa tė qetėsohet. Nėse gjendja vazhdon tė jetė e njėjtė, i sėmuri duhet ēuar urgjentisht te mjeku specialist.

Pse ujė tė ngrohtė
Uji i ngrohtė ndihmon nė zgjerimin e enėve tė gjakut, lehtėson qarkullimin e tij dhe largon fluksin e gjakut nga pjesėt e rrezikshme tė organizmit, si truri dhe zemra.

Si mund tė parandalohet hipertensioni
Parandalimi i hipertensionit arterial duhet tė nisė me eliminimin e tė gjithė faktorėve, qė shėrbejnė si burim pėr shfaqjen e hipertensionit. Tė tilla janė kryerja e njė jete aktive, me sa mė shumė aktivitet fizik, eliminimi i duhanit, kufizimi i kripės, ushqimeve me kalori qė pėrmbajnė shumė yndyrna, sheqernave. Pėrdorimi i zarzavate, yndyrnave me origjinė bimore, si p.sh vaj ulliri, por dhe me kėto nuk duhet abuzuar. Kėto rregulla duhen zbatuar nga tė gjithė, por sidomos nga ata persona qė vėnė re se kanė luhatje tė tensionit, qė kanė prindėr apo tė afėrm qė vuajnė nga hipertensioni, apo qė kanė pasur nė familje raste vdekjesh tė papritura nga sėmundjet e zemrės. Kėta persona pėrveē kėshillave tė mėsipėrme duhet tė bėjnė kontrolle tė vazhdueshme tė tensionit tė gjakut dhe tė jenė vazhdimisht nėn kontrollin e specialistit.

Studimi: Kur merr frymė ngadalė, ulet presioni i gjakut
Niveli i presionit tė lartė tė gjakut mund tė ulet thjesht duke marrė frymė ngadalė, njė herė nė 10 sekonda. Tė paktėn ky ėshtė pėrfundimi i njė studimi tė kryer nga njė grup studiuesish italianė tė Universitetit tė Pavias, i publikuar nė revistėn “Hypertension”. Sipas Luciano Bernardit, koordinator i studimit, hipertensioni ėshtė i lidhur me luhatje tė sistemit neurovegjetativ, qė ul ndjeshmėrinė e arterieve dhe shton atė tė receptorėve pėrgjegjės pėr normalizimin e nivelit tė yndyrnave nė gjak. “Nėse merret frymė ngadalė,- komenton studiuesi,- provohet njė ulje e pėrgjithshme e stimuluesve tė frymėmarrjes dhe sistemit kardiovaskular. Pėr kėtė arsye, ky lloj frymėshkėmbimi mund tė shėrbejė si njė metodė mjaft e thjeshtė dhe ekonomike pėr tė lehtėsuar problemet te pacientėt hipertonikė”. Tė dhėnat e studimit kanė treguar se te personat qė vuajnė nga hipertensioni, frymėmarrja e ngadaltė dhe e kontrolluar ul ndjeshėm presionin e gjakut, pa ndikuar nė frekuencėn kardiake. Nė fakt ai sistolik shkonte nga 149,7 nė 141,1 mm Hg dhe ai diastolik nga 82,7 nė 77,8 mm Hg. Ndėrsa nė grupin e personave tė shėndetshėm mėnyra e ndryshme e frymė shkėmbimit nuk ndikonte nė nivelin e presionit tė gjakut.
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24291
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi