ILIRIADA PORTAL

13 receta pėr tė mbajtur larg kancerin

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

01112010

Mesazh 

13 receta pėr tė mbajtur larg kancerin




Pėrgatiti: Albano Bogdo

Nėse dieta juaj pėrmban kafenė, ujin e filtruar, portokallet, luleshtrydhet, frutat e pyllit, lakrat, sallatat e spinaqin, mishin e marinuar, karotat, pataten e ėmbėl, brokolin, do tė ulni nė 100 pėr qind


Nė fillim do t’ju themi lajmet e mira... ka shumė mundėsi qė tė mos ju zėrė kanceri. Kjo do tė ndodhė nėse bėni njė jetesė tė shėndetshme. “70% e rasteve tė kancerit janė tė lidhura me mėnyrėn e jetesės dhe mund tė shmangen”, - thotė prof. dr. Thomas Seller, drejtori i Qendrės sė Kontrollit dhe Evitimit tė Kancerit nė Tampa. Dietat, ushtrimet dhe moskonsumimi i duhanit dhe nėnprodukteve tė tij, sigurisht qė janė vija e parė mbrojtėse kundėr kancerit, por kėrkimet e fundit kanė zbuluar njė sėrė strategjish, tė cilat janė shumė tė vlefshme dhe qė ulin probabilitetin e rrezikshmėrisė. Provojini kėto strategji dhe rrezikshmėria do tė ulet akoma mė shumė.



1. Filtroni ujin e ēezmės

Do ta reduktoni shumė ekspozimin pėrballė substancave tė njohura ose tė dyshimta si kancerogjene ose shkatėrruese tė hormoneve. Njė studim qė iu dorėzua Presidentit tė SHBA-sė nga paneli pėr kėrkimet kancerogjene, thotė se filtrimi i ujit tė ēezmės ėshtė mė i sigurt se tė blesh ujė nė dyqan. Uji i blerė sigurisht qė supozohet se kontrollohet me rreptėsi tė lartė... por kjo vetėm supozohet. Por edhe nė rastet qė uji ėshtė vėrtet i kontrolluar, ai do tė ketė disa kohė i mbyllur nė njė shishė prej qelqi ose plastike dhe nė kėtė mėnyrė, nga kontakti i vazhdueshėm qė ka me lėndėn qė ėshtė ambalazhuar, ka shumė mundėsi tė mos jetė aq i shėndetshėm.



2. Marinoni mishin pėrpara se ta gatuani

Mishi mund tė ketė sasi tė mėdha aminoacidesh, tė cilat janė grumbulluar gjatė therjes, transportit etj. Pėr t’i evituar kėto qeliza tė dėmshme, tė cilat shpėrndahen nė gjellė gjatė zierjes, kėshillohet qė ta marinoni mishin pėr rreth njė orė pėrpara se ta gatuani dhe gjatė marinizmit t’i shtoni edhe erėza si rozmarina ose majdanozi etj., sepse ato kanė veti t’i luftojnė kėto aminoacide vdekjeprurėse.



3. Kafeina e pėrditshme.

Ata qė pinė rreth 5 filxhanė kafeje nė ditė, kishin 40% mė pak shans tė kishin kancer se ata qė pinin mė pak. Kėshtu thuhet nė njė studim shkencor qė u bė nė Britani. Po tė pish 5 filxhanė kafeje nė ditė, pėrfiton njė zakon qė tė mbron jashtėzakonisht shumė nga kanceri i trurit, i grykės, i stomakut etj. Madje, ata qė pinin kafe normale, ishin mė tė shėndetshėm se ata qė pinin 5 kafe dekafeinato. Sipas studimit shkencor, i cili ka fakte tė qarta dhe tė pamohueshme, kafeina e pėrditshme nė doza tė mira (si p.sh. 5 kupa nė ditė) tė mbron mė mirė se ēaji e se pije tė tjera, tė cilat duket sikur kanė ndonjė efekt shėrues, por nė tė vėrtetė nuk krahasohen fare me kafeinėn.



4. Shpėlajini mbetjet nė trupin tuaj

Duke pirė shumė lėngje, deri nė dy-tri litra nė ditė, ulni rrezikun e kancerit nė gojė, nė stomak, nė zorrė e prostatė e kėshtu me radhė, nė ēdo vend ku kalojnė lėngjet qėkur futen nė organizėm e derisa dalin. Kjo shmang grumbullimin nė njė vend tė vetėm tė qelizave tė rrezikshme, tė cilat mund tė shkaktojnė kancer.



5. Pėrdorni sa mė shumė barishte

Sa herė tė hani sallatė me barishte tė tipit ruēola ose spinaq etj., synoni ato qė e kanė ngjyrėn e gjelbėr sa mė tė errėt. Sipas studimeve, sa mė e errėt tė jetė ngjyra, aq mė shumė magnez ka brenda bima. Magnezi, sipas shkencėtarėve, ul riskun pėr kancer nė mitėr tek gratė. Imagjinoni... vetėm gjysmė filxhani spinaq nė ditė ul rrezikun me 20%. Tani kuptojeni vetė sa gjelbėrsi duhet tė hani.





6. Hani sa mė shumė arra braziliane

Ato kanė njė sasi shumė tė madhe seleniumi. Sipas shkollės mjekėsore nė Darmouth, seleniumi ėshtė njė lėndė qė jo vetėm ul rrezikshmėrinė ndaj kancerit, por madje ka veti tė rregullojė gjakun nė mėnyrė tė tillė qė ai tė ketė sa mė pak qeliza malinje prej tė cilave formohen tumoret.



7. Digjni faktorin qė shkakton kancerin e gjirit

Ai ėshtė dhjami i tepėrt. Studimi thotė se ushtrimet e moderuara pėr kėtė punė tė cilat duhet tė zgjasin rreth 2 orė nė ditė dhe variojnė qė nga ecja e lirė e deri tek joga, djegin dhjamin e tepėrt, tė cilin po e le ashtu siē ėshtė, prodhon vetė estrogjen. Estrogjeni ėshtė njė shkaktar shumė i njohur i kancerit tė gjirit.





8. Pyesni doktorin pėr dendėsinė (masėn) e gjirit tuaj

Sipas kėrkimeve pėrkatėse, gratė qė kanė densitet tė lartė tė gjirit, kanė 75% mė shumė shans tė preken nga kanceri i gjirit se ato qė kanė densitet tė ulėt. Sipas kėrkimit, densiteti i lartė vjen nga estrogjeni i tepėrt. Kjo i bėn ushtrimet tė domosdoshme. Doktor Walker thotė se “ulja e estrogjenit me anė tė ushtrimeve, jo vetėm qė redukton rrezikun e kancerit tė gjirit, por edhe ndihmon nė prodhimin e tė tjera lėndėve nė trup, p.sh. insulinės.



9. Shmangni larjet jo tė mira tė rrobave

Njerėzit qė bėjnė punė me makineri tė ndryshme, sidomos kur ato janė tė vjetra, duhet tė kenė shumė kujdes, sepse rrobat grumbullojnė tymrat dhe gazrat e makinerive, tė cilat pėrmbajnė lėndė helmuese shumė tė forta, tė cilat shkaktojnė sidomos kancer tė lėkurės, por edhe leucemi. Gjithashtu, mos pėrdorni detergjentė shumė tė komplikuar pėr rrobat tuaja, sepse edhe ata kanė pėrbėrje kimike tė dėmshme pėr trupin e lėkurėn dhe rrisin mundėsinė pėr t’u prekur nga kanceri. Sa mė pak lėndė toksike. Nganjėherė ėshtė shumė mė mirė t’i lash rrobat me ujė dhe sapun si dhe t’i lėsh sa mė shumė nė diell e ajėr tė pastėr.



10. Rreziku i celularėve

Celularėt dihet qė funksionojnė me valė. Kėto valė janė rreziku nr. 1 pėr kancerin nė tru. Sipas studimit, nuk ėshtė e thėnė qė tė mos pėrdorim celularėt, por nuk bėjmė mirė t’i mbajmė afėr kokės. Por, si ta bėjmė kėtė? Ėshtė shumė e thjeshtė... tė pėrdorim kufjet, tė cilat na mundėsojnė tė flasim me celular edhe pa e mbajtur atė afėr kokės. Kėshtu, niveli i rrezikut pėr kancerin nė tru ulet me 75%.





11. Bllokojeni diellin me anė tė ngjyrave

Duke zgjedhur sipas kėshillave tė studimit ngjyrat me tė cilat duhet tė visheni, reduktoni me 50% rrezikun e kancerit tė lėkurės, i cili shkaktohet nga rrezet ultraviolet tė diellit. Tė gjithė mendojnė se ngjyrat e ēelura si p.sh. e bardha ose e verdha janė mbrojtėset mė tė mira, por gabohen. Kampionėt e mbrojtjes janė e gjelbra, bluja dhe e kuqja. Kėshtu thonė kėrkimet shkencore tė Universitetit tė Mjekėsisė nė Spanjė. Duke ulur rrezikun e kancerit tė lėkurės, mund tė jetoni 50% mė shumė.





12. Hani ushqime tė pastra

Paneli i Presidentit tė SHBA-sė pėr kancerin kėshillon qė tė mos hani mish tė rritur me hormone ose tė kuruar me antibiotikė, pėr shkak tė sėmundjeve qė mund tė ketė pasur. Gjithashtu, mos hani bimė qė janė trajtuar me pesticide ose me hormone. Tė gjitha kėto rritin rrezikshmėrinė e kancerit. Nėpėr pesticidet mė tė pėrdorura nė botė pėr bimėt, janė gjetur tė paktėn 40 lloje tė ndryshme pėrbėrėsish kancerogjenė. Sigurisht qė prodhuesit mund t’ju thonė “lajini mirė” por kjo nuk mjafton... bimėt e thithin nė brendėsi pesticidin.





13. Ushqimet qė luftojnė mė mirė kancerin dhe zėvendėsuesit e tyre

Beta-karoten / Karota ėshtė mbajtėsi i zakonshėm i kėsaj vitamine, por mund tė pėrdorni edhe patatet e ėmbla, qė kanė dyfishin e Beta-karotenit nė krahasim me karotat.

Beta-cryptoxanthin / Portokalli ėshtė mbajtėsi mė i pėrdorshėm i kėsaj vitamine, por njė frut papaja ka 11 herė mė shumė Beta-cryptoxanthin dhe 6 herė mė shumė se njė gotė me lėng portokalli.

Lutein-zeaxanthin / Spinaqi pėrmban pasivisht Lutein-zeaxanthin, por ajo gjendet me shumicė nė tė gjitha bimėt qė futen nė kategorinė e sallatave.

Acidi ellagik / Luleshtrydhet janė burimi kryesor i kėtij acidi, por frutat e pyllit kanė 3 herė mė shumė se kėto, pėrdorimi i boronicave, manaferrave dhe frutave tė kėsaj familje ėshtė i kėshillueshėm.

Glucosinolates / Brokolit janė burim i mirė, por njė gjysmė tasi supe me lakra pėrmban dyfishin e kėtij pėrbėrėsi antikancer sesa e njėjta sasi brokoli.
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24291
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi