ILIRIADA PORTAL

Shqipėria, ndėrtimorja mė e madhe nė Evropė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

30032011

Mesazh 

Shqipėria, ndėrtimorja mė e madhe nė Evropė




Shqipėria vend pėr tė cilin ekzistojnė shumė paragjykime, nuk ėshtė mė sikur ka qenė nė tė kaluarėn. Madje edhe ata shqiptarė tė cilėt me vite kanė qėndruar jashtė vendit, gjatė kthimit nuk mund ta njohin vendin e tyre, i cili sot ėshtė nė mesin e ndėrtimoreve mė tė mėdha nė Evropė, tėrheqėse edhe pėr investitorėt perėndimore edhe pėr investitorėt nga vendet arabe. pėr tė gjithė, pėrveē pėr kompanitė nga Bosnja. Shqipėria zhvillohet aq shpejt sa qė moti kohė e ka tejkaluar Bosnjėn dhe Hercegovinėn, ka deklaruar ambasadori boshnjak nė Tiranė, Nusret Ēanēar pėr gazetėn mė tė lexuar nė Bosnje dhe Hercegovinė “Dnevni Avaz”.
Me rreth 3.5 milionė banorė, Shqipėria shėnon rritje ekonomike, qė e tregojnė edhe statistikat, sipas tė cilave vetėm vitin e kaluar Shqipėrinė e kanė vizituar rreth 2.5 milionė turistė. Ky numėr nė vitin 2004 ka qenė 400.000 turistė.
Paralelisht me turizmin ėshtė zhvilluar edhe ekonomia dhe infrastruktura. nė katėr vitet e fundit janė ndėrtuar mbi 320 kilometra autostradė, kurse projekt mė i madh ėshtė autostrada drejt Kosovės, qė lidh Tiranėn me Prizrenin dhe nė kėtė autostradė ėshtė hapur tunel nė gjatėsi prej 5 kilometrave.
Ndėrtohen edhe autostrada tjera nė drejtim tė Kosovės, Maqedonisė dhe Greqisė. Se Shqipėria paraqet njė ndėrtimore tė madhe konfirmon pėr “Dnevni Avaz” edhe ambasadori jo rezident boshnjak nė Shqipėri, Nusret Ēanēar.
Ai na sqaroi se ky vend ka miratuar njė plan shumė ambicioz zhvillimor, sipas tė cilit ēdo vit dhjetė pėr qind mjete nga Bruto Prodhimi Vendor ndahen pėr investime kapitale zhvillimore. Duke pas parasysh se buxheti ėshtė rreth 23 miliardė dollarė, ēdo vit pėr investime kapitale ndahen rreth 2.3 miliarda dollarė.
“Nė kėtė mėnyrė, e kanė punėsuar operativėn e tyre ndėrtimore nė kohė recesioni. Pėr tre-katėr vite Shqipėria do tė ndėrtojė rrjet rrugor i cili do tė mund t’i pėrgjigjet nevojave tė zhvillimit. Segmenti i dytė i zhvillimit ėshtė turizmi, kurse segment i tretė energjetika. Raporti i Bankės Botėrore tregon se Shqipėria vitin e kaluar ka realizuar BPV prej 8.000 dollarėve pėr banorė. Nė Bosnjė BPV ėshtė 6.600 dollarė. Shqipėria vitin e kaluar nė kushte recesioni ka shėnuar rritje ekonomike prej 3.5 pėr qind, qė paraqet mė tė lartin nė Evropėn Juglindore”, thotė Ēanēar.
Edhe pse BeH dhe Shqipėria kanė raporte tė jashtėzakonshme bilaterale politike dhe ekonomike, numėr i vogėl i kompanive nga BeH zhvillojnė biznese nė Shqipėri. Kompani tė etabluara janė “Lijanoviēi” me 50 tė punėsuar, “Meggle”, “Milkos”, ndėrmarrje qė prodhojnė materiale ndėrtimore “Arcelor Mitall”, “Birra”, “Elker e kėshtu me radhė.
Edhe shkėmbimi ekonomik me Shqipėrinė ėshtė i vogėl dhe mezi kalon 16 milionė euro, kurse BeH shėnon suficit mė tė madh se 600 pėr qind. Mirėpo ngjarjet e fundit nė Libi sipas ekspertėve mund t’i drejtojnė kompanitė nga BeH drejt Shqipėrisė.
“Struktura afariste shqiptare ėshtė relativisht e pazhvilluar dhe kompanitė e atjeshme janė shumė ėt vogla se kompanitė tona. Punėt mė tė mėdha i realizojnė kompanitė multinacionale. Ekzistojnė mundėsi tė mėdha para sė gjithash pėr angazhim tė operativės tonė ndėrtimore nė Shqipėri. Nevojitet vetėm pak angazhim. Dyert i kemi tė hapura. Kompanitė tona janė mjaft tė njohura. Jemi tė mirėseardhur dhe ata habiten pse nuk jemi futur nė tregun e tyre nė mėnyrė mė agresive”, thotė Ēanēar.
Mirėpo pėr gjithēka nevojitet strategji, tė cilėn BeH si duket nuk e posedon. Shqipėria ėshtė vendi i vetėm nė fqinjėsi ku BeH nuk ka ambasadė, kurse Ēanēar ėshtė ambasador jo rezident i cili Shqipėrinė e mbulon nga Sarajeva.
Ai thotė se do tė ishte shumė mė lehtė nėse BeH hapė ambasadė nė Tiranė. Sa pėr krahasim Kroacia nė ambasadėn e vet nė Tiranė ka gjashtė diplomatė. pėr kėtė arsye kroatėt kanė shkėmbim tė mallrave katėr herė mė tė madh me Shqipėrisė se Bosnja.
Njėri nga biznesmenėt e rrallė boshnjak qė e ka zbuluar Shqipėrinė si shans pėr zgjerim rajonal ėshtė Harun Alishah, ish kėshilltar i kryeministrave Adnan Terziē dhe Nikolla Shpiriē pėr ēėshtje tė teknologjive tė informatikės. Para njė viti ėshtė angazhuar nė kompaninė mė tė fortė kroate “Recro.net” e cila merret me integrimin e sistemeve dhe IT solucione komplekse.
Alishah thotė se fqinjėt tjerė, pėr dallim prej BeH, e kanė zbuluar rėndėsinė e paraqitjes nė tregun shqiptar.
Ambasadori Ēanēar thotė se trazirat e paradokohshme nė Shqipėri nuk kanė kurrfarė ngjashmėrie me protestat nė botėn arabe prandaj nuk ekziston rrezik se mund tė pėrsėritet Libia.
“Ata nuk kanė shkak pėr njė gjė tė tillė, sepse Shqipėria ėshtė demokraci parlamentare. Pushtetin nė mandatin e dytė e udhėheqė koalicioni i kryesuar nga Sali Berisha dhe Partia Demokratike. Trazirat kanė ndodhur pėr shkak tė protestave tė opozitės, e cila ka kėrkuar zgjedhje tė parakohshme pėr shkak tė njė afere korruptive, nė tė cilėn gjoja janė xhiruar zėvendės kryeministra duke kurdisur njė tender. Ata kanė dhėnė dorėheqje, kurse hetimet janė nė rrjedhė”, sqaron ambasadori Ēanēar.
Pak dihet se nė Shqipėri jeton entitet i vogėl boshnjak. Njė grup i boshnjakėve nė vitin 1875, gjatė rėnies sė perandorive, ėshtė nisur me njė anije pėr nė Turqi. Mirėpo anija ėshtė pėrplasur nė shkėmbinjtė e bregdetit shqiptar, kurse boshnjakėt qė kanė mbijetuar fatkeqėsinė janė vendosur nė njė llogor mes Durrėsit dhe Tiranės.
Ata sot jetojnė nė qytezat Borak dhe Shijak, qė numėrojnė rreth 3.000 boshnjakė. Gjithsej nė Shqipėri jetojnė rreth 10.000 boshnjakė, tė cilėt e kanė ruajtur identitetin dhe gjuhėn. Kėtij entiteti i takon edhe konsulli i nderit tė BeH-sė nė Shqipėri Fikret Klariē, i cili ėshtė adresa e parė pėr biznesmenėt nga BeH qė dėshirojnė tė zhvillojnė biznese nė Shqipėri.
Recepti sipas tė cilit shqiptarėt shėnojnė rekorde nė zhvillim ėshtė tėrheqja e investimeve tė huaja. Nė Shqipėri vėrehet prezencė e madhe e investitorėve skandinavė dhe austriakė, tė cilėt i tėrheq ambienti i mirė i biznesit qė i ėshtė pėrshtatur investitorėve. Por Shqipėria shėnon rekord edhe nė tėrheqjen e investitorėve nga vendet arabe, sepse ėshtė anėtare fuqiplotė e Organizatės sė Konferencės Islamike. Vetėm investimet nga Kuvajti nė Shqipėria kanė tejkaluar shifrėn prej 500 milion dollarėve.

bota sot

ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 22719
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi