ILIRIADA PORTAL

Arvizu: “Pas 21 janarit ka pasur celulė anti-amerikane”

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

21092011

Mesazh 

Arvizu: “Pas 21 janarit ka pasur celulė anti-amerikane”




Ambasadori i SHBA nė Tiranė, Aleksander Arvizu, ka zbuluar dje pėr herė tė parė se pas 21 janarit ka ekzistuar njė celulė anti-amerikane nė Tiranė, me drejtues dhe mbėshtetje biznesi. Gjatė njė interviste pėr emisionin “Tonight” tė Ilva Tares nė “Ora News”, Arvizu ka folur edhe pėr ngjarjet e 21 janarit, projektligjin e SHISH si dhe sjelljen e maxhorancės dhe opozitės.
Sipas disa zėrave, qeveria shqiptare nuk gėzon besim te anėtarėt e NATO-s pėrsa i pėrket informacionit konfidencial. Sipas kėtyre zėrave, SHBA janė tė shqetėsuara pėr reformat e propozuara pėr inteligjencėn dhe antispiunazhin. Ėshtė e vėrtetė kjo?
Kur bėhet fjalė pėr ēėshtje tė sigurisė, ne nuk komentojmė, ndėrsa pėr kėtė ēėshtje do tė thosha se nuk jam i njohur me kėtė raport.
Ju jeni i njohur me propozimin e qeverisė pėr tė ndryshuar ligjin e SHISH-it. Si ėshtė bashkėpunimi juaj me SHISH-in?
Mė duhet tė mos bie dakord plotėsisht, pasi bashkėpunimi me SHISH-in ėshtė i shkėlqyer. Nė shumė mėnyra, pėrsa u pėrket aftėsive, SHISH pėrballet me tė njėjtat kufizime qė shumė prej institucioneve tė tjera pėrballen sa i pėrket trajnimit, pajisjeve, personelit etj. Bashkėpunimi i pėrditshėm me SHISH-in ėshtė i shkėlqyer, zoti Shaqiri ėshtė njė drejtor i shkėlqyer. Do tė shpresoja qė nėse nivelet e ndryshme tė bashkėpunimit me agjenci tė tjera do tė ishin nė tė njėjtin nivel me atė tė SHISH-it, do tė isha shumė i kėnaqur.
Ka nevojė tė reformohet SHISH?
Kam dėgjuar pėr drafte tė ndryshme, versione tė ndryshme. Disa njerėz, madje, e kanė mohuar. Nuk ėshtė mirė tė komentosh pėr njė projektligj tė cilin ende nuk e ke parė. E shikoj SHISH-in si njė partner tė vlefshėm tė SHBA dhe ēdo gjė qė mund tė forcojė rolin e tij si njė institucion tė pavarur ėshtė diēka qė unė do tė bija dakord.
A keni tė njėjtėn pritshmėri dhe sugjerime pėr selinė blu?
PD-ja ka ide, ka platformė, por ka mungesė kredibiliteti. Le tė flasim pėr luftėn ndaj korrupsionit, ose pėr sundimin e ligjit. Nuk ka dyshim qė zoti Berisha dhe anėtarė tė qeverisė sė tij kanė sjellė propozime konkrete pėr tė luftuar korrupsionin. Ai flet shpesh pėr kėtė. Ai mund ta shpjegojė edhe mė mirė se unė kėtė punė. Nėse flasim pėr njerėzit, nėse ata janė blu apo rozė dhe do tė flisnim pėr korrupsionin, a po pėrmirėsohet, po pėrkeqėsohet, apo qėndron i njėjtė? Ajo qė thonė njerėzit ėshtė se nuk ka pėrparim, njerėzit thonė qė qeveria po pėrpiqet, shumė mendojnė se situata ėshtė e njėjtė apo po pėrkeqėsohet. Kėshilla ime pėr qeverinė ėshtė qė duhet tė ketė njė pėrpjekje mė tė konsiderueshme pėr tė luftuar korrupsionin.
PS ka shprehur keqardhje pėr ndryshimet kushtetuese dhe ka kėrkuar ndryshime riparuese. Cili ėshtė qėndrimi juaj?
Kur flasim pėr ndryshime kushtetuese, ato duhet tė jenė tė hapura, nuk duhet tė ketė tabu pėrsa i pėrket tė folurit pėr Kushtetutėn. Kushtetuta e SHBA ėshtė amenduar nė njė numėr shumė tė kufizuar, 27 apo 28 herė. Sa u pėrket diskutimeve mbi reformėn kushtetuese dhe Kodin Zgjedhor, duhet tė ndodhin nė mjedis tė hapur, nė televizion, nė shtyp.
Vitin tjetėr do tė kemi zgjedhjen e Presidentit tė ri apo atij aktual. Mendoni se do tė ketė njė president konsensual me 84 vota?
Tė dyja palėt duhet ta diskutojnė njė President konsensual. Nėse debati do tė kthehet dhe do tė marrė njė kthesė ēėshtja e Presidentit konsensual, kjo do tė sillte njė krizė nė vetvete. Ėshtė mirė tė ketė njė marrėveshje qė tė lehtėsohet tensioni. Nuk e kam pėrgjigjen pėr kėtė. Ėshtė njė gjė qė u pėrket partive. Ajo qė shqiptarėt duan nė rolin e Presidentit ėshtė se ata nuk duan dy burra qė tė zihen me njėri-tjetrin, por nuk duan dhe njė figurė qė aprovon dhe firmos atė qė thotė pala tjetėr. Tė pasurit e Kryeministrit dhe Presidentit ėshtė njė koncept shumė i mirė pėr Shqipėrinė. Njerėzit duhet tė kuptojnė se cila ėshtė mėnyra qė kjo tė funksionojė.
Mund t’ju pyes se ē’mendim keni pėr Berishėn si burrė shteti?
Nėse do tė kishte njė figurė dominuese politike gjatė 20 viteve tė fundit, do tė thosha se janė dy persona shumė tė qartė, nr. 1 dhe nr. 2. Numri 2 ėshtė Fatos Nano, ndėrsa numri 1 ėshtė zoti Sali Berisha, sepse ka pasur shumė politikanė tė mirė, ata qė janė shfaqur nė skenė nė vitet ‘90. Zoti Berisha ėshtė njė person qė ka ditur tė mbijetojė politikisht nė kėto 20 vjet, ka qenė me tė vėrtetė njė politikan i jashtėzakonshėm, ka qenė nė pushtetin mė tė lartė, e ka humbur plotėsisht kėtė pushtet dhe ka ditur tė rikthehet. Ai ka ndryshuar shumė nga ai i fillimit tė viteve ’90. Njerėzit mund tė emocionohen, tė nxitohen, nė njė shoqėri demokratike kjo ėshtė pjesė e lojės dhe duhet tė pranohen si njė pjesė normale e diskursit politik.
Ēfarė mendimi keni pėr kreun e opozitės, zotin Rama?
Mendoj se zoti Rama ėshtė njė individ vėrtet shumė tėrheqės, mahnitės. Kam shpenzuar orė tė tėra me tė dhe gjatė kėsaj jave do tė darkoj me tė. Njė gjė qė do tė dojė tė thotė se ai nuk ėshtė politikan, por ėshtė artist. Ai ka pasur njė karrierė fantastike, ai ka ndarė me mua disa prej historive tė tij, pėr vitet nė Francė, pėr pasionin e tij si artist, sepse i pėrket njė brezi tė ndryshėm nga zoti Berisha dhe Nano. Ai mė ka treguar se si puna e tij e parė nė administratėn publike ka qenė si ministėr i Kulturės ka qenė shumė popullor. Ka qenė zgjedhur tri herė si kryetar i Bashkisė sė Tiranės dhe ishte kaq ngushtė nė rezultat pėr t’u zgjedhur pėr herė tė katėrt. Ėshtė njė njeri karizmatik dhe ėshtė njė politikan i jashtėzakonshėm.
Ju pėlqejnė editorialet e tij?
Disa mė kanė pėlqyer se sa tė tjerėt, por pjesa mė e madhe mė ka pėlqyer.
Si i vlerėsoni sulmet ndaj funksionarėve tė lartė qė mbrohen nga Kushtetuta nga ana e politikanėve dhe maxhoranacės aktuale?
Ndihem i trishtuar dhe i zhgėnjyer se ka shumė artificialitet pėr tė gjithė konceptin e krizės politike. Gjatė verės kam shkuar shumė herė nė plazh dhe shumė herė kam parė anėtarė tė tė dyja kampeve politike duke pirė, ngrėnė apo tymosur sė bashku. Unė u kam thėnė se kisha pėrshtypjen se ju nuk flisnit me njėri-tjetrin. Tė jemi tė sinqertė. Duket sikur ka njė lloj teatraliteti dhe sikur po bėjnė njė farė loje mes tyre. Ėshtė njė opinion-shkruajtės shumė i mirė zoti Fatos Lubonja, tė cilin unė e pėlqej shumė. Disa njerėz mendojnė se ėshtė i mrekullueshėm, disa tė tjetėr thonė: “Oh ky!”. Mendoj se njerėzit duhet tė lexojnė disa prej shkrimeve qė ai ka shkruar. Ai ėshtė shumė kritikues ndaj tė dyja palėve qė janė pėrfshirė nė kėtė lojė qė duket si konkurs mes dy bandave qė janė duke injoruar nevojat e njerėzve.
Le tė kthehemi tek 21 janari. Nė datėn 22 janar ju keni bėrė njė deklaratė pėr kėtė ngjarje. Tani, pas 8 muajsh, mund tė na thoni se e kujt ėshtė pėrgjegjėsia pėr protestėn e 21 janarit?
Ju pėrmendni njė ditė qė e ka shumė tė vėshtirė qė e ka ndjekur. Ka pasur katėr tė vrarė dhe shumė persona tė plagosur, policė qė janė rrahur, ka pasur dhe protestues qė janė rrahur nga policia pas demonstratės. Kanė kaluar 8 muaj dhe njerėzit pyesin se ēfarė po ngjet. Ajo qė unė dua tė shoh njė ditė ėshtė qė zyra e Prokurorit tė Pėrgjithshėm tė njoftojė pėr publikun individėt qė do tė akuzohen pėr x gjė, p.sh. pėr vrasjet e kryera nga pakujdesia, apo pėrdorimit tė forcės. Kėta persona do tė akuzohen pėr vrasjen e 4 personave. Sė dyti, zyra e Prokurorit njofton se nė bazė tė tė dhėnave, provave qė janė mbledhur gjatė hetimit qė kėta individė x, y, z janė persona tė cilėt do tė mbajnė pėrgjegjėsi sepse kanė penguar hetimin, kanė fshehur prova, nuk kanė lejuar qė hetuesit tė zbulojnė tė vėrtetėn lidhur me atė qė ka ngjarė dhe sė treti, Prokurori i Pėrgjithshėm njofton se akuza penale do tė ngrihen pėr individėt x, y, z, sepse kanė organizuar, planifikuan dhe kryen njė demonstratė tė dhunshme qė ėshtė hartuar nė mėnyrė qė tė merrnin njė reagim tė ashpėr nga ana e qeverisė. Dhe, mbi kėtė bazė, Prokuroria do tė kėrkonte imunitetin e kėtyre individėve e tė mund tė vazhdonte hetimin. Kjo ėshtė ajo qė unė pres tė ndodhė.
Cili ishte ai grusht njerėzish qė kishin njė axhendė tė organizonin atė ngjarje, sipas jush?
Ėshtė tejet e qartė qė ka pasur njė grup njerėzish qė kanė organizuar kėtė demonstratė, qė ajo tė shndėrrohej nė kėtė mėnyrė. Nuk bėhet fjalė thjesht pėr pėrgjegjėsi tė asaj apo kėsaj, por fakti ėshtė qė 4 persona janė vrarė, kėshtu qė kėta persona janė vrarė nga persona tė sigurisė. Ne kemi dėrguar ekspertė nga FBI, ekspertė tė kriminalistikės, janė shpenzuar shumė para, nė mėnyrė qė tė shikohen provat. Tė gjithė e dinė qė kjo ishte njė protestė aspak e ngjashme me ato qė janė zhvilluar kėtu ndonjėherė. Pse ka ngjarė kjo?! Kjo duhet tė jetė pjesė e hetimit. Nė fazat e para kanė ardhur provokime nga turma njerėzish. Nėse ka ndodhur ndryshe, tė dalė dikush e tė mė thotė tė kundėrtėn, sepse unė nuk e kam parė kėtė. Kam parė policinė me tymhedhėse, me mjete tė pakta. Situata u pėrkeqėsua. Deri nė atė pikė, nė bazė tė asaj qė unė kam parė, pėrgjigjja e Policisė ka qenė e mirė, duke parė rrethanat. Policia e Shtetit shqiptar nuk ėshtė e mirėpajisur, sepse nė kėto rrethana, nėse do tė kisha qenė polic, do tė isha larguar menjėherė. Nėse dikush do mė kishte gjuajtur, do ta kisha kapur atė person.
Zoti ambasador, analistė tė ndryshėm kanė shfaqur ndonjėherė pėr herė tė parė njė rritje tė ndjenjės sė antiamerikanizmit, sidomos pėr deklarimet tuaja pas ngjarjeve tė 21 Janarit. Nga ajo qė u zbulua nga Ėikiliks, duket se e kanė qetėsuar kėtė ndjenjė antiamerikane. Cili ėshtė komenti juaj pėr kėtė?
Mendoj se po bėhet fjalė pėr dy fenomene tė ndryshme. I pari ka lidhje me kriticizmin ndaj ShBA-sė dhe i dyti ėshtė antiamerikanizmi. Tė flasim pėr kriticizmin, dhe mendoj se ėshtė e rėndėsishme dhe madje tė gjithė e kuptojmė qė ėshtė nė rregull tė kritikosh ShBA-nė. Njerėzit duhet tė jenė kritikė. Pėr kriticizmin ndihem mjaft komod, por mendoj gjithashtu qė ėshtė ndihmues, mesa ai ndihmon. Le tė flasim pėr katėr komentatorėt, shkrimet e tė cilėve unė pėrpiqem t’i lexoj, pėr shembull Andi Bushati, Andrea Stefani, Mustafa Nano dhe Skėnder Minxhozi. Mendoj qė tė katėr ata janė miq tė ShBA-sė, sigurisht janė miq tė mi, por tė katėr kanė shkruar gjėra qė kanė qenė kritike, madje dhe pėr mua personalisht. Me Skėnder Minxhozin kemi diskutuar disa herė dhe kemi rėnė dakord qė tė mos biem dakord. Le tė flasim pėr antiamerikanizmin. Nė vende si Shqipėria njerėzit janė gati 96 pėr qind proamerikanė, 4 % mund tė mos jenė dakord, por kjo ėshtė tjetėr gjė, ndėrsa ne po flasim pėr njė gjė krejt tjetėr. Mė lejoni tė pėrmend njė komentues tjetėr, Artur Zheji, dhe e di se disa nga shikuesit tuaj do thonė, oh Artur Zheji. Ai ėshtė dhe njė opionionshkrues, shkrimet e tė cilit unė i lexoj. Nė prill ai ka shkruar njė artikull dhe qė quhej “Antiamerikanizmi i porositur”. Dhe ai ka shpjeguar njė fenomen qė pėr mua ėshtė shumė i qartė dhe qė ne e kemi parė nė atė periudhė, qė ka qenė njė antiamerikanizėm i organizuar, i drejtuar dhe ka pasur njė celulė, ka pasur drejtues, ka pasur mbėshtetje biznesi, ka pasur gjithashtu dhe makineri. Pra, ka qenė njė aktivitet i organizuar qė ka pasur nė plan tė mund tė marrė njė kah politik. Por gjithashtu nė njė shoqėri demokratike, unė e pranoj kėtė. Por unė mendoj qė kjo gjė nuk drejton siē duhet, nėse shkon kėshtu. Megjithatė flasim pėr njerėzit nė Amerikė dhe ata thonė qė ēfarė lidhje ka kjo me kėtė? Ky ėshtė njė aktivitet i drejtuar, i orientuar, nuk ėshtė diēka organike. Ėshtė diēka pėr tė cilėn paguhet, ėshtė diēka qė ėshtė e skicuar e hartuar nė kėtė formė. Ka njė plan dhe tė gjitha veprimet qė ndėrmerren pėr ta realizuar. Kėshtu qė mendoj se ėshtė e rėndėsishme pėr ta dalluar, pėr ta kuptuar pėr atė qė ėshtė. Ne e dimė se ē’po ngjet kėtu.
E dini dhe se kush e organizon?
Mendoj qė po.
Mund ta bėni publik?
Jo. Mendoj qė tė gjithė teleshikuesit e dinė, madje njerėzit qė e bėjnė kėtė e dinė.
Po i paralajmėroni?
Mendoj se ata e dinė.

ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 22699
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi