ILIRIADA PORTAL

Ushqimet qe luftojne anemine, diabetin dhe kolesterolin

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

10052012

Mesazh 

Ushqimet qe luftojne anemine, diabetin dhe kolesterolin




Sipas Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, kontribuuesit kryesorė tė sėmundjeve kronike janė tensioni i lartė i gjakut, glukoza e lartė nė gjak, pirja e duhanit, pasiviteti fizik dhe mbipesha. Si faktor kryesor, ushqyerja duhet tė jetė e shėndetshme, duke i shmangur trupit tonė rrezikun e sėmundjeve si dhe duke reduktuar pėrkeqėsimin e atyre ekzistuese.

Ushqime tė pasura me yndyra tė ngopura (LDL) (rrisin nivelin e kolesterolit )

Gjalpi, tortat, biskotat, byrek

Mishi, sallami, salēiēet

Djathi, kosi, kremra me pėrmbajtje vaj kokosi

Ushqime tė pasura me yndyra tė pangopura (HDL) (ulin nivelin e kolesterolit)

Vaj vegjetal, vaj soje, vaj ulliri

Peshku, frutat e detit, salmoni

Avogado, arrat

Vitamina A

Gjendet nė dy forma Retinoli dhe Karoteni

Retinoli gjendet nė ushqimet shtazore si: mėlēi, peshk,vezė qumėsht

Karoteni gjendet nė ushqimet bimore me ngjyrė tė verdhė nė portokalli, kryesisht: nė zarzavatet me gjethe jeshile dhe tė verdhė si spinaqi, brokoli, kungulli, karrota; fruta si mango, por jo nė portokall

Vitamina B

Gjendet nė peshk, qumėsht, vezė, bishtajoret, drithėra.

Vitamina B12

B12, e cila sė bashku me ac. folik merr pjesė nė ndėrtimin e elementėve tė gjakut, gjendet nė zarzavatet jeshile

Vitamina C

Ushqimet e pasura me vitamina C janė frutat dhe zarzavatet e freskėta, si portokalli, mandarina, pjepri, bananja, kivi, pjeshka, domatja; speci i kuq, jeshil, i verdhė; spinaqi, lakra, lulelakra, brokoli

Vitamina D

Merret nė ushqimet e pasura me tė si qumėshti i gjirit, qumėshti, gjalpi, djathi, veza, vaji i peshkut

Hekuri

Ushqimet e pasura me hekur janė zarzavatet jeshile, por jo spinaqi, drithėrat, bishtajat, mishi, mėlēia, disa lloje peshku

Kalciumi

Kalciumi ėshtė i domosdoshėm pėr ndėrtimin e skeletit dhe dhėmbėve. Gjendet te produktet e qumėshtit, gjalpi, djathi, kosi, disa peshq

Zinku

Gjendet te peshku, e verdha e vezės, midhjet
Organizata Botėrore e Shėndetėsisė jep alarmin pėr shtimin e sėmundjeve kronike. Diabeti, hipertensioni, anemia, sėmundjet e mushkėrive dhe ato neurologjike do tė jenė mė tė shpeshta nė raport me sėmundjet infektive. Sipas OBSH-sė, kontribuesit kryesorė tė sėmundjeve kronike janė tensioni i lartė gjakut, glukoza e lartė nė gjak, pirja e duhanit, pasiviteti fizik dhe mbipesha. Si faktor kryesor, ushqyerja duhet tė jetė e shėndetshme, duke i shmangur trupit tonė rrezikun e sėmundjeve si dhe duke reduktuar pėrkeqėsimin e atyre ekzistuese. Kėshtu pėr tė sėmurėt me hipertension dhe sėmundje zemre ėshtė shumė e rėndėsishme njė dietė me ushqime, me sa mė pak yndyra; nga ana tjetėr pėr tė diabetikėt apo ata me sėmundje mushkėrie bėhet shumė e rėndėsishme shtimi i aktivitetit fizik dhe lėnia e duhanit. Pėr kėtė ėshtė shumė e rėndėsishme ushqyerja e shėndetshme, e pasur me proteina, yndyra, vitamina dhe minerale. Pėr kėtė duhet tė njihen ushqimet qė i pėrmbajnė mė sė shumti kėto elemente.


Peshku e mishi
Peshqit dhe frutat e detit janė burim i rėndėsishėm i proteinave dhe janė tė varfra nė yndyra. Njė porcion 100 gr peshk pėrmban 20 gr proteina, rreth 1/3 e sasisė sė nevojshme ditore. Proteinat qė gjenden te peshku janė tė pasura me aminoacide esenciale dhe janė tė lehta pėr t’u tretur nga ēdo moshė. Edhe sasia e yndyrave ėshtė mė e pakėt, rreth 5% yndyra dhe kėto tė padėmshme.


Kolesteroli
Njė tjetėr pėrbėrės i rėndėsishėm i yndyrave ėshtė kolesteroli qė ndahet nė tė mirė (HDL) dhe tė keq (LDL). Sasitė e tepėrta tė kolesterolit nė organizėm (hiperkolesterolemia) ėshtė shkaktari kryesor i iktuseve dhe infarkteve, tė cilat shkaktojnė numrin mė tė madh tė vdekjeve sot nė mbarė botėn. Niveli i lartė i LDL-sė shkakton arteriosklerozėn dhe ndėrlikimet qė vijnė pas saj, ndėrsa HDL-ja ndihmon nė pastrimin e organizmit nga yndyrat e dėmshme. Raporti HDL: LDL nė vlera >1 na mbron nga sėmundjet kardiake dhe iktuset.


Vitaminat e mineralet
Zarzavatet, frutat dhe sallatat janė burimi mė i mirė i vitaminave dhe mineraleve. Qoftė vitaminat, qoftė mineralet janė mikroelemente tė rėndėsishme nė funksionimin perfekt tė organizmit. Kėshtu vitamina A ėshtė e rėndėsishme pėr funksionimin normal tė shikimit, mbron lėkurėn nga tharja dhe ndihmon nė zhvillimin e kockave. Vitamina B ėshtė disa llojesh. B1, B2, B6, B9, B12, qė janė tė tretshme nė ujė dhe ndihmojnė nė zbėrthimin e karbohidrateve pėr prodhimin e energjisė dhe pėr pėrdorimin e rregullt tė proteinave nga organizmi. Mungesa e tyre sjell sėmundje te rėnda tė gjakut si anemi, leukopeni, neutropeni. Vitamina C ėshtė njė vitaminė, e cila merr pjesė nė rigjenerimin e indeve tė dėmtuara, pėrthithjen e kalciumit nė kocka, ruajtjen e elasticitetit tė enėve tė gjakut, si dhe merr pjesė nė ndėrtimin e mureve tė kapilarėve. Vitamina D ėshtė po aq e domosdoshme sa tė gjitha vitaminat e tjera. Ajo merr pjesė sė bashku me fosforin dhe kalciumin nė ndėrtimin e kockave tė skeletit. Mungesa e saj nė moshat e hershme do tė shkaktojė rakitin. Pėrveēse nė ushqime, vitamina D gjendet edhe nė njė pigment tė lėkurės dhe nėn veprimin e rrezeve tė diellit shndėrrohet nė vitaminė D. Vitamina E ėshtė e tretshme nė yndyra, merr pjesė nė rigjenerimin e qelizave tė dėmtuara. Nevojat pėr tė pėrmbushen nga ushqimet e pasura me yndyra esenciale.


Kripa
Ėshtė i domosdoshėm pėr jetėn dhe shėndetin e mirė. Gjithashtu ėshtė njė element qė luan rol tė rėndėsishėm nė hipertensionin arterial, infarktin dhe sėmundje tė tjera kardiovaskulare. Nga tė dy pėrbėrėsit ai qė luan rol ėshtė Natriumi (1 gr natrium=2.5 gr krip). Kripa luan rol nė ruajtjen e presionit tė gjakut, kontrollon bilancin hidrik, kontrollon funksionimin normal tė muskujve dhe nervave, lehtėson pėrthithjen e substancave ushqyese si glukoza dhe aminoacidet. Tek njė njeri normal gjenden 90gr natrium prej tė cilės 1/2 gjendet nė gjak dhe lėngjet e tjera tė trupit, 1/3 nė kocka dhe pjesa tjetėr brenda qelizave. Nevoja ditore varion nga 2-6gr nė ditė.


Proteinat
Proteinat qė pėrmbajnė aminoacidet esenciale kanė vlerė tė madhe biologjike si pėrbėrėsit shtazorė: mishi i vicit, pulės; peshku, veza, qumėshti, djathi, kosi, ndėrsa ato qė nuk pėrmbajnė aminoacide esenciale kanė vlerė tė vogėl biologjike si zarzavatet, drithėrat, arrat, lajthitė, frutat. Pėr tė arritur njė ekuilibėr tė mirė duhet kombinimi i kėtyre produkteve. Mjekėt kėshillojnė njė dietė tė pasur ku tė pėrfshihen ushqimet shtazore dhe ato bimore. Njeriu me aktivitet normal ka nevojė pėr 0,75gr proteina pėr kg peshė trupore. Kjo sasi ndryshon pėr aktivitete tė ndryshme, kėshtu sportistėt kanė nevojė pėr 1,4 gr pėr kg peshė trupore.


Yndyrat
Sot rekomandohet njė dietė e varfėr me yndyra pėr tė parandaluar kryesisht sėmundjet kardiovaskulare dhe ato neurologjike. Dieta ideale do tė ishte e pasur me yndyra tė pangopura, tė cilat ulin sasinė e kolesterolit tė dėmshėm nė organizėm.
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24466
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi