ILIRIADA PORTAL

Shega dhe vetite kuruese

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

14012014

Mesazh 

Shega dhe vetite kuruese




  Kokrrat e saj janė tė pasura me vitaminė A, B, ndėrsa plotėson rreth 50 pėr qind tė nevojave tona pėr vitaminė C. Hipokrati e cilėsonte si ilaēin mė tė mirė pėr gripin, ndėrsa egjiptianėt e katėrmijė viteve mė parė tregonin se kishin zbuluar vetitė terapeutike tė lėngut tė saj. Nė Evropė, nė fillim tė shekullit XIX, lėkura e shegės pėrdorej shumė pėr tė kuruar tenjėn dhe nė tė vėrtetė analizat e kohėve tė fundit kanė treguar se pėr virtytet qė tė parėt tanė i atribuonin asaj, kishin plotėsisht tė drejtė.



           Shega
           Shega ėshtė njė peme e vogėl gjetherėnėse, frytet e sė cilės kanė njė lėng tė ėmbėl dhe me aromė tė veēantė. Lloji mė i mirė i shegės ėshtė ajo mė e lėngshme dhe me ngjyrė tė kuqe tė fortė dhe me lėkurė tė hollė. Rritet deri nė 5 m lartėsi dhe gjerėsi deri nė 3 m. Mesdheu, rajoni nė tė cilin shtrihet edhe vendi ynė, paraqet karakteristika klimatike dhe tokėsore mjaft tė favorshme pėr kultivimin e shumė bimėve, njė pjesė prej tė cilave e kanė origjinėn pikėrisht kėtu. Kjo dhuratė, qė natyra i ka ofruar banorėve te Mesdheut, ėshtė shoqėruar me njė kujdes tė vazhdueshėm dhe punė tė veēantė qė kėta banorė kanė treguar nė kultivimin e bimėve, nė mėnyrė tė veēantė tek pemėt frutore.
           Studimet e ndryshme tė arkeologėve dhe zbulimet e bėra prej tyre dėshmojnė pėr lashtėsinė e kultivimit tė pemėve frutore. Nėpėrmjet njė materiali tė bollshėm arkeologjik ėshtė e mundur tė vėrtetohet se fillesat e bujqėsisė sė kultivuar i pėrkasin periudhės sė neolitit dhe ndoshta edhe mė parė. Herė pas here, pranė banesave tė ilirėve janė zbuluar kopshtet ku tė parėt tanė kanė kultivuar peme tė ndryshme, kanė realizuar punimin e tokės, kanė bėrė shartimet, krasitjet dhe pėrzgjedhjet e para tė bimėve. Iliret kanė qenė shumė tė pėrmendur si mjeshtėr nė kultivimin e bimėve tė ndryshme (gjė qė del qartė tek “Gjeorgjikat” e Virgjilit, “Iliret dhe Iliria”, etj) , zeje tė cilėn ata e pėrhapėn nė vendet e Mesdheut si nė Romė, Francė, Afrikėn Veriore, etj.
           Nga libri mė i lashtė qė flet pėr historinė e njerėzimit – Bibla, na vjen njė mėsim shumė domethėnės : Kur Moisiu u ankua tek Perėndia se vendi ku ai jetonte ishte i vėshtirė. Perėndia i tha : “Unė tė kam vendosur nė atė pjesė tė botės ku rritet ulliri dhe fiku !”. Pra, me gjithė kapricot qė paraqet, ky rajon ofron kushte shumė tė mira pėr rritjen dhe zhvillimin e bimėve tė ndryshme, ndėr tė cilat edhe shega. I ndodhur nė pellgun e Mesdheut, me shtrirje qė nga bregu i detit deri nė lartėsinė 2751 m mbi nivelin e detit, ku pjesėn mė tė madhe tė territorit e pėrbėjnė kodrat dhe malet, mikroklima paraqet njė larmi mjaft tė madhe. Kjo fillon nga bregdeti, me njė klime subtropikale, e vazhdon deri nė alpet me klimė malore tė freskėt. Nė kėtė interval ka njė pafundėsi mikroklimash qė, nė kushtet e tipeve te tokės, paraqesin avantazhe dhe mangėsi nga mė tė shumtat pėr rritjen dhe zhvillim normal tė bimėve. Pemėt janė njė nga ato gjėra qė njeriu i ka vlerėsuar qė nė fillimet e veprimtarisė sė tij si qenie e shkėputur nga bota e kafshėve. Vlerat e frutave kanė bėrė qė njerėzit tė kujdesen pėr pemėn gjatė gjithė sezonit, dhe kjo tė mos ndodhė vetėm nė kohėn e vjeljes sė frutit, pėr tė prodhuar sa mė shumė.

           Historia
           Emrin e saj mban qyteti i bukur nė Andaluzi, Granada, ndėrsa ndėr mijėvjeēarė ėshtė konsideruar si simbol i pjellorisė, bollėkut, mirėsisė dhe jetėgjatėsisė. Nuset e reja romake i ndėrthurnin me flokėt degėt e saj, sidomos nė ditėn e dasmės, ndėrsa turket e hidhnin nė tokė dhe nė varėsi tė kokrrave qė do tė binin, supozohej se do tė ishte edhe numri i fėmijėve qė do tė sillnin nė jetė, traditė kjo qė vazhdojnė ta ruajnė edhe sot. Nė Dalmaci ishte zakon qė dhėndri tė merrte nga kopshti i vjehrrit njė peme shege, pėr ta mbjellė nė kopshtin e tij. Pėr grekėt e lashtė shega konsiderohej si njė frutė i shenjtė, por edhe nė kohėt e sotme moderne ajo vazhdon tė ketė njė domethėnie tė madhe pėr grekėt. Nė ditėt e rėndėsishme tė kalendarit ortodoks grek, si pėr shembull pėr Krishtlindje apo Pashkė, nė disa zona tė Greqisė ėshtė traditė qė nė tavolinėn e mbushur plot nė darkė tė ketė edhe shegė. Nė kohėt e hershme ato u dhuroheshin Zotave, qė t‘u dhuronin mė shumė pjellori tokave, pėr tė qetėsuar shpirtin e tė vdekurve dhe pėr nder tė Dionisit. Po ashtu, shegėt pėrdoren gjerėsisht dhe nė dasmat dhe funeralet greke. Kur grekėt pėrkujtojnė njė tė vdekur, ata shpėrndajnė "kollyva", qė pėrgatitet me grurė tė zier, i pėrzier me sheqer dhe i zbukuruar me shegė. Po ashtu, nė Greqi ėshtė traditė qė ditėn e dasmave apo pėr Vit tė Ri, tė ēahet njė shegė nė tokė. Gjithashtu, kur dikush blen njė shtėpi tė re, ėshtė traditė qė personi, i cili shkon pėr vizitė, tė ēojė si dhuratė njė kokėrr shegė, si simbol i begatisė, pjellorisė dhe fatit tė mirė.
           Shega konsiderohet edhe si simbol i ringjalljes dhe dashurisė sė zjarrtė. Jo rastėsisht piktorėt e shekullit XV dhe XVI vinin shpesh njė shegė nė duart e Jezusit fėmijė, duke aluduar pėr jetėn e re "tė dhuruar" nga Krishti, ndėrsa pemėn e saj e pėrdornin si simbol tė ringjalljes. Edhe pse vendi i lindjes sė saj ėshtė Azia, shega ėshtė kultivuar nė tė gjithė rajonin e Mesdheut, Kaukaz dhe Lindjen e Largėt prej shekujsh. E pasur me vitamina dhe prej mijėvjeēarėsh burim shpėtimi pėr popujt e territoreve tė thata tė Azisė, ėshtė konsideruar si mbreti i frutave pėr shijen e veēantė dhe ngjyrėn e bukur.
           Edhe pse frutat e saj mund t‘i shijojmė vetėm nė vjeshtė, shega pėrdoret edhe me qėllim zbukurimi nė kopshtet e zonave tė ngrohta. Lulet e saj mund tė pėrdoren edhe pėr tė dekoruar tavolinat dhe pjatancat e ndryshme. Por, pavarėsisht traditės sė saj antike dhe domethėnies qė ka pėr shumė kultura, shega me tė drejtė mund tė konsiderohet si njė thesar pėr organizmin tonė.
           Kokrrat e saj janė tė pasura me vitaminė A, B, ndėrsa plotėson rreth 50 pėr qind tė nevojave tona pėr vitaminė C. Hipokrati e cilėsonte si ilaēin mė tė mirė pėr gripin, ndėrsa egjiptianėt e katėrmijė viteve mė parė tregonin se kishin zbuluar vetitė terapeutike tė lėngut tė saj. Nė Evropė, nė fillim tė shekullit XIX, lėkura e shegės pėrdorej shumė pėr tė kuruar tenjėn dhe nė tė vėrtetė analizat e kohėve tė fundit kanė treguar se pėr virtytet qė tė parėt tanė i atribuonin asaj, kishin plotėsisht tė drejtė.
           Lėngu i shegės mund tė quhet edhe ilaē i ēmuar pėr zemrėn. Sipas njė studimi izraelit, pirja e njė gote me lėng shege ēdo ditė do tė parandalonte nė formimin e pllakėzave nė enėt e gjakut, duke ulur kėshtu rrezikun pėr t‘u prekur nga arterosklerozat. Autorėt e kėtij studimi shpjegojnė gjithashtu se efektet e lėngut varen nga aftėsia e organizmit pėr tė pėrthithur dy gjene qė aktivizohen nga substanca oksiduese, tė cilat forcojnė muret e enėve tė gjakut. Eksperimenti i kryer mbi qelizat njerėzore tė marra nga arteriet koronare dhe te minjtė me nivele tepėr tė larta kolesteroli nė gjak, kanė treguar se lėngu i shegės pengon veprimin e ELK-1 e p-JUN, qė janė dy gjene tė njohur pėr favorizimin e formimit tė pllakėzave nė enėt e gjakut dhe ndihmojnė pėr aktivizimin e substancave oksiduese.
           Por vetitė e saj magjike nuk mbarojnė kėtu. Shkencėtarėt, pas studimit, zbuluan se njerėzit qė pinin dy gota me lėng shege tė shtrydhur nė ditė, prej vitesh kishin rregulluar me 21 pėr qind presionin e gjaku. Pėr mė tepėr, ata vėrtetuan se njė gotė mbulon rreth 50 pėr qind tė nevojave tona pėr vitaminėn C.
           Po ashtu, njė tjetėr studim i bėrė nga "Jonsson Cancer Center", nė Universitetin e Kalifornisė nė Los Anxhelos, ka zbuluar se tė pish ēdo ditė njė gotė lėng shege ndihmon edhe nė ngadalėsimin dhe pėrhapjen me shpejtėsi tė kancerit tė prostatės. "Ėshtė shumė shpejt pėr t‘i kėshilluar pacientėt tė pinė lėng shege pėr t‘u shėruar, por nė mund tė themi me siguri se ndihmon qė sėmundja tė mos pėrparojė shpejt", thotė Allan Pantuck, autor i studimit.
            Statistikat e dala janė akoma provizore, megjithatė shega u zgjodh nga kėrkuesit, falė pėrmbajtjes sė lartė tė antioksiduesve dhe polifenoleve, si frutė qė ka substanca me veti mbrojtėse pėr organizmin. Sigurisht qė asnjė nga kėrkuesit nuk mendon se lėngu i shegės mund tė pėrfaqėsojė njė kurė kundėr kancerit tė prostatės. Por ai ka njė domethėnie tė madhe pėr tė vonuar ose parandaluar nevojėn pėr terapi tė tjera shtesė, qė japin efekte anėsore si pėr shembull lodhje, depresion dhe impotencė", pėrfundon Pantuck.
           Lėngu i shegės shuan etjen, nxit oreksin dhe ndihmon nė tretjen e ushqimit. Me shumė sukses pėrdoret edhe nė sėmundjet e stomakut dhe tė zorrėve, ėshtė freskues dhe mėnjanon helmet e organizmit. Ai mund tė pėrdoret edhe pėr heqjen e njollave dhe rrudhave tė fytyrės.             Lėkura e saj, e pasur me taninė, akoma edhe sot pėrdoret nė Afrikėn e Veriut si ilaē pėr diarrenė. Nė Lindje pėrdoret edhe si mjet pėr tė ngjyrosur lėkurat.
           Por pėrveē qėllimeve mjekėsore, shegėt pėrdoren pėr tė bėrė ėmbėlsira apo koktejle tė ndryshme. Edhe "Granada" e famshme, bazė e shumė koktejeve, mė pėrpara pėrgatitej duke zier pėr disa minuta lėngun e shegės me mjaltė, ndėrsa sot i shtohen edhe agrume dhe esenca aromatike. Nė vende tė freskėta dhe tė thata, shegėt mund tė ruhen edhe pėr njė javė.
           Pėrdorimi i tyre ėshtė i ndryshėm nė kuzhinė dhe varijon nga pjatat e kripura e deri tek ato tė pastiēerisė. Nė disa vende shoqėrojnė shpesh njė salcė tė pėrbėrė nga kėrpudha,vaji, kripa dhe piperi. Fetat e bukės tė prera hollė, tė lyera me lėng shege, mbushen me kėtė lloj salce mbėshtillen dhe pastaj futen nė furrė pėr tu pjekur. Shega gjen pėrdorim tė shumėllojshėm edhe tek tortat, reēelrat, akulloret dhe marmelatat e ndryshme. Gjithashtu pėrdoret edhe pėr zbukurimin e pjatave.

Fruti i besnikėrisė bashkėshortore
Shkrimin e parė pėr shegėt e gjejmė nė njė legjendė tė veēantė tė shkruar nga poeti latin, Claudius Claudianus, nė vitet 330-404, nė "De raptu Proserpinae", kur Persefoni, vajza e Demetrės dhe Zeusit, u rrėmbye nga Plutoni, ndėrsa mblidhte lule nė brigjet e njė liqeni dhe u dėrgua nė banesėn e tij, pėr t‘u bėrė gruaja e tij. Aty tregohej se si Persefoni, me dėshirė tė Plutonit, kishte ngrėnė disa kokrra shege, simbol tė dashurisė dhe frutė i besnikėrisė bashkėshortore, duke u bėrė nė kėtė mėnyrė bashkėshortja e tij.
Plutoni ėshtė djali i madh i Kronit dhe vėlla i Zeusit e i Poseidonit, tė cilėve u ra pėrgjegjėsia tė drejtonin botėn. Si hyjni i plotfuqishėm i nėntokės, ai pėrfytyrohej nga tė lashtėt me njė skeptėr me dy maja dhe me njė ēelės nė dorė. Pėr nder tė tij, njerėzit ndėrtuan shumė tempuj dhe nga mė tė njohurit ėshtė ai i Elides, qė hapej njė herė nė vit dhe ku mund tė hynin vetėm orakujt e Hadit e askush tjetėr. Riti tradicional i lutjeve pėr Plutonin ishte gjunjėzimi dhe rrahja e tokės me shuplakat e duarve. Flija mė e preferuar e kėsaj hyjnie ishte demi i zi. Tempujt e Hadesit qarkoheshin me qiparisa dhe nėpėr oborre mbilleshin lule narcisi. Pushteti i tretė, ai i nėntokės, mė i mistershmi dhe mė pak i eksploruari, iu dorėzua Plutonit. Plutoni mori njė tė tretėn e pushtetit tė Kronit dhe i takoi tė ishte i plotfuqishmi i nėntokės sė pasur nė minerale, por tė errėt dhe tė frikshme. Pėr kėtė arsye, asnjė nga hyjneshat nuk pranonte tė jetonte me tė. Persefoni, e bija e Demetrės dhe e Zeusit, ishte e pėrzgjedhura e tij, tė cilėn vendosi ta rrėmbente.

Pėrzierja magjike
Lėng shege me kivi. Pėrzierje fantastike, antikancerogjene dhe energjike. Qė tė dyja pėrmbajnė sasi tė konsiderueshme tė vitaminės C.

E domosdoshme
Natyra na ka bėrė shumė dhurata tė arta. Shega pėrmban minerale shumė tė rėndėsishme dhe vitamina tė domosdoshme pėr organizmin tonė.

Pėrdorimi i shegės nė mjekėsinė popullore
Nė mjekėsinė popullore pėrdoren frutat dhe lėvozhgat e tyre, lulet, farat, rrėnjėt dhe lėvorja e degėve dhe e rrėnjėve, e cila ka shije te athet dhe ere.
Shega me farat e saj te kuqe si rubin ėshtė njė frutė i shijshėm por edhe shume i vlefshėm pėr organizmin e njeriut. Ajo ėshtė konsideruar si frutė i fertilitetit.
Lėngu i shegės pėrmban mesatarisht 12 pėr qind sheqer, acide organike, pektine, vitamine C etj. Lėngu dhe vaji i nxjerre nga farat e shegės ėshtė njė antioksidant i fuqishėm. Vetėm 30 minuta pas marrjes se lėngut te shegės aktiviteti ynė rritet me 32 pėr qind. Lėngu i shegės shuan etjen, nxit oreksin dhe pėrmirėson tretjen e ushqimeve. Ai pėrdoret me sukses nė sėmundjet e stomakut dhe te zorrėve, ėshtė freskues dhe mėnjanon helmet e organizmit. Lėngu i shegės jep rezultate nė luftimin e paraziteve qė zhvillohen nė zorre.
Lulet e shegės pėrmbajnė tanine dhe kanė veti rrudhėse e tonike; ato rekomandohen nė dhimbjet e barkut, nė hemorragji, nė hemorroidet, si dhe pėr gargara (shpėlarje tė gojės) kundėr ėnjtjes sė bajameve dhe acarimeve tė mishrave tė dhėmbėve. Kuron :
Sėmundjet e stomakut
Sėmundjet e zorrėve
Dhimbjet e barkut
Hemorroidet
Ėnjtjen e bajameve
Acarimin e mishrave tė dhėmbėve

Merren 20-30 gramė lule shege nė njė litėr ujė dhe vihen tė zihen pėr gjysmė ore. Nga ky ēaj merren 2-3 gota ēaji nė ditė. Edhe lėvozhga e frutave tė shegės ka veti regjėse.
Lėvozhga e thatė, para se tė pėrdoret, duhet tė vihet nė ujė pėr disa orė qė tė zbutet. Ēaji i lėvozhgave tė shegės pėrdoret kundėr diarreve, si dhe pėr luftimin e krimbave parazitarė tė zorrėve.
Lėvozhga e frutave tė shegės lufton me sukses amebat, tė cilat e dobėsojnė shumė organizmin, e veēanėrisht te fėmijėt. Pėr kėtė merren lėvozhgat e njė kokrre shege, vendosen nė njė enė prej balte dhe zihen nė gjysmė litri ujė derisa tė mbetet gjysma e sasisė sė ujit. Pasi ftohet lėngu, pihen dy gota likeri nė ditė, njė nė mėngjes e njė nė darkė, gjithmonė para buke, pėr 10-15 ditė. Pa pėrdorur tjetėr ilaē, organizmi do tė ēlirohet nga amebat
avatar
ad

Numri i postimeve : 4192
Reputation : 58
Points : 24571
Registration date : 08/12/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Share this post on: diggdeliciousredditstumbleuponslashdotyahoogooglelive

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi